Naujame pranešime ekspertai dar kartą įspėja apie mūsų planetos būklę, o jų prognozės iš tiesų neramina, rašo „Science Alert“.
„Mes artėjame arba jau esame peržengę ribas, susijusias su kritinėmis Žemės sistemos funkcijomis, įskaitant Vakarų Antarkties ir Grenlandijos ledo sluoksnius, šiltųjų vandenų koralinius rifus ir Amazonės atogrąžų miškus, – rašo tyrėjai. – Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius signalus, mums reikalinga galimybė, periodiškai ir prieinamu bei patogiu būdu gauti informaciją apie nepaprastą klimato situaciją.“
2019 m. 11 258 mokslininkai žurnale „BioScience“ paskelbė straipsnį, kuriame, įspėja pasaulį apie itin sudėtingą klimato situaciją.
Praėjo beveik dveji metai, stebuklas neįvyko ir niekas iš esmės nepasikeitė.
„Didžiausią nerimą kelia augantis su klimatu susijusių stichinių nelaimių skaičius, įskaitant 2019–2020 m. Australijos miškų ir krūmynų gaisrus, ir tai, kad trys pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas, metanas ir azoto oksidas – 2020 m., o vėliau ir 2021 m., mušė koncentracijos atmosferoje rekordus“, – sako Sidnėjaus universiteto ekologas Thomas Newsome.
Mokslininkai siūlo „trijų krypčių trumpalaikės politikos metodą“: žymiai didesnę pasaulinę anglies kainą, laipsnišką iškastinio kuro naudojimo mažinimą galimai iki visiško uždraudimo ir klimato rezervo kūrimą, siekiant apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir anglies dvideginio absorbentus (pvz., Amazonės atogrąžų miškus).
Klimato mokslininkai jau nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio šaukia apie antropogeninės klimato kaitos pavojus, o nuo devintojo dešimtmečio siūlo įvairius šios problemos sprendimo būdus.
Nepaisant to, kad visi gerai žino, kokią įtaką besaikis iškastinio kuro naudojimas daro Žemės klimatui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos vis auga, skatindamos visuotinį atšilimą. Šiandien mokslininkai įspėja, kad nebeliko laiko ilgiau gaišti.
Tačiau, nepaisant to, kad daugelis iš 31 „gyvybiškai svarbaus rodiklio“, kaip antai vandenyno pokyčių, galvijų skaičiaus ir ledo tirpsmo, siekia neįtikėtinas aukštumas, yra šiokių tokių ir vilties prošvaisčių.
Nuo 2018 iki 2021 m. saulės ir vėjo energijos įveiklinimas padidėjo 57 proc. (nors ši energija vis dar 19 kartų prasčiau išnaudojama nei iškastinis kuras).
Be to, nuo 2018 iki 2021 m. ženkliai išaugo iškastinio kuro atsisakymo mastai. O nuo 2019 m. taip pat šiek tiek sumažėjo iškastinio kuro energijos suvartojimas – nors tyrėjai pažymi, kad tai gali būti dėl pandemijos ir šis rodiklis netrukus greičiausiai vėl augs.
Mokslininkai tikisi, kad atsiras pakankamai politinės valios įdiegti būtinus politikos pokyčius ir tiesiogine to žodžio prasme išgelbėti pasaulį.
