Izraelyje šiuo metu testuojami du skirtingi vaistai, kurių pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai jau spėjo sukelti lūkesčius, jog naujų COVID-19 aukų netrukus pasaulyje gali būti daug mažiau. Visgi Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė pažymi, kad reikia sulaukti tolimesnių, didesnės pacientų imties tyrimų.
Praėjus metams nuo tada, kai koronavirusas spėjo paplisti daugelyje pasaulio šalių, tiesiogiai COVID-19 gydymui skirtų vaistų vis dar nėra, nors rasta efektyvių būdų palengvinti ligos eigą.
Antivirusinis vaistas remdesiviras, oficialiai patvirtinta, leidžia sutrumpinti dalies pacientų ligos trukmę, jis skirtas COVID-19 sukeltai pneumonijai gydyti. Lietuvoje juo iki šiol buvo gydyta apie 2200 asmenų. Tai – bene didžiausias proveržis kol kas, kalbant apie medikamentinį COVID-19 sukeltų būklių gydymą, tačiau ir remdesiviras nėra universaliai tinkamas visiems.
„COVID-19 liga yra sunki tuomet, kai ji pasireiškia sunkia pneumonija su kvėpavimo nepakankamumo požymiais. O pneumonijos gydymas yra bazinis, ne tik vaistais, nukreiptais prieš sukėlėją, bet pagrindinai tais medikamentais, kuriais gydome šios ligos pagrindinius patogenetinius elementus – ir deguonies tiekimas, jeigu yra poreikis, ir krešumą reguliuojančių vaistų skyrimas, gliukokortikoidai, kurių efektyvumas įrodytas esant kvėpavimo nepakankamumui, antibakteriniai vaistai, jeigu yra indikacijos juos skirti ir, aišku, antivirusiniai vaistai.
Bet kol kas registruotas vienintelis preparatas, tai yra remdesiviras, visi kiti antivirusiniai vaistai yra klinikinių tyrimų stadijoje. Ir remdesiviras, deja, yra indikuotinas skirti tik tada, kai yra nežymus deguonies poreikis ir yra nedaug dienų praėję nuo ligos pradžios. Taip kad tiesiogiai virusą veikiančio medikamento kol kas oficialiai registruoto neturime, yra tik nemažai įvairiausių preparatų, turinčių tiek antivirusinį poveikį, tiek poveikį prieš citokinų audrą, esančių klinikinių tyrimų stadijose“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė L. Jančorienė.
Minėtoji citokinų audra – dažnam per pastaruosius metus jau girdėtas terminas, paprastai tariant, reiškiantis perdėtą imuninės sistemos atsaką, imantį kelti žalą paties paciento organizmui.
„Kai kurie dalykai yra paremti klasikiniais mechanizmais, sudėtingiau yra sukurti vaistą, veikiantį konkretų naują virusą ar naują viruso padermę. Medikamentų, skirtų citokinų audros suvaldymui, gamyba ir diegimas į klinikinę praktiką yra paremtas ankstesniais stebėjimais, pneumonijos gydymu, kad ir kitos etiologijos, sukeltos, pavyzdžiui, gripo viruso“, – aiškino L. Jančorienė.
Izraelyje šiuo metu išbandomi vaistai taip pat, tikimasi, galės sumažinti citokinų audrų padarinius. Tokia organizmo reakcija būdinga apytikriai 5-7 proc. COVID-19 ligonių. Lietuvos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė sako, kad lūkesčius kelia sėkmingi klinikiniai tyrimai, tačiau kol kas jie nebaigti.
„Tiek vienas, tiek kitas vaistas yra klinikinių tyrimų stadijoje. Taip vadinamas „Allocetra“ vaistas, kurį šiuo metu tiria Jeruzalės „Hadassah“ medicinos centre, dabar turėtų pereiti į trečiąją tyrimų stadiją. Nors teigiama, kad jis parodė labai sėkmingus rezultatus per pirmąsias dvi stadijas, turime suprasti, kad tyrimų imtys yra labai nedidelės – gydyta tais vaistais 20 žmonių, trečioje fazėje planuojama gydyti 100 pacientų.
Rezultatai, kaip skelbiama, labai geri, tie 20, kuriems šiuo nauju preparatu taikytas gydymas, per 5-6 dienas sustiprėjo po gana sudėtingos būklės ir atsidūrė namuose. Taip pat ir su antruoju vaistu EXO-CD24, kuris dabar tiriamas Tel Avivo Ichilovo ligoninėje – jis yra praėjęs dar tik pirmąją tyrimų stadiją. Rezultatai, sakoma, irgi labai geri, bet vėlgi tirta apie 30 žmonių kol kas“, – LRT RADIJUI sakė ambasadorė.
Didesnioji dalis užsikrėtusiųjų koronavirusu išvengia sunkios ligos eigos, susiduria su minimaliais ar vidutiniais negalavimais.
„Reikėtų pradėti nuo esminės žinutės, kad COVID-19 infekcija, kuomet ji pasireiškia sunkia ar kritiškai sunkia ligos forma ir žmogui reikia hospitalizacijos, kaip pašnekovė minėjo, tai yra maždaug 5-7 proc. sergančiųjų – jiems toks gydymas galėtų būti svarstomas.
Kadangi kiti serga lengvesnėmis ligos formomis, vidutinio sunkumo arba lengva pneumonija, kuomet citokinų audra nepasireiškia, jiems to gydymo tiesiog nereikia. Kalba eina apie sunkius ligonius ir tą ligos etapą, kuomet pasibaigusi viruso poveikio stadija, o prasidėjusi organizmo audringo atsako stadija, kaip mes vadiname – citokinų audra“, – sakė L. Jančorienė.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
