Mokslas ir IT

2020.01.29 17:10

Ligos protrūkis priminė neįmintą mįslę: kaip šikšnosparniai išgyvena su daugybe pavojingų virusų?

LRT.lt2020.01.29 17:10

Šiuo metu surinkti įrodymai rodo, kad koronavirusą Kinijoje greičiausiai paskleidė šikšnosparniai. Būtent šie gyvūnai gali pasigirti unikalia imunine sistema, kuri jiems leidžia išgyventi nešiojant ne vieną žmonėms pavojingą virusą, skelbia „The New York Times“.

Mokslininkas Peteris Daszakas, kuris Kinijoje jau 15 metų tyrinėja ligas, kuriomis žmones užkrečia gyvūnai, teigia, kad kol kas tikslus viruso šaltinis nėra žinomas, tačiau surinkti įrodymai leidžia manyti, jog tai yra šikšnosparniai. Jis mini ir konkrečią pasagnosinių šikšnosparnių šeimą.

Jei ši teorija pasitvirtins, naujasis virusas papildys ilgą virusų, kuriuos galima aptikti šiknosparniuose, sąrašą.

Šikšnosparniai gali būti daugybės virusų nešiotojais ir nesusirgti. Marburgo, Ebolos virusai – tai tik keletas iš jų.

Jų organizmų gebėjimas toleruoti žmonėms pavojingus virusus išskiria juos iš kitų žinduolių. Natūralu, kad, supratę, kaip nuo jų apsisaugo šiknosparnio organizmas, rasime daugybę atsakymų, galbūt net sukursime naujų kovos su virusais būdų. Visgi mokslininkams tai viena didžiausių neįmintų mįslių.

Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad atsakymo reikėtų ieškoti evoliucinėje šikšnosparnių adaptacijoje, kai jie išmoko skristi. Teigiama, kad būtent tuo metu pakito jų imuninė sistema.

2018 metais žurnale „Cell Host and Microbe“ Kinijos ir Singapūro mokslininkai rašė, kad taupydamas energiją, kuri bus reikalinga norint skristi, šikšnosparnių organizmas susilpnino tam tikrą apsaugos sistemą, kuri kitu atveju sukeltų uždegimines reakcijas kovodama su virusais.

Šikšnosparniai neteko kai kurių genų, susijusių su tuo atsaku, ir tai yra prasminga, nes pats uždegimas gali labai pakenkti kūnui. Jų atsakas silpnas, tačiau jis vis dar yra. Tyrėjai rašo, kad šis susilpnėjęs atsakas gali leisti jiems išlaikyti pusiausvyrą tarp organizmo apsaugos ir per stiprios uždegiminės reakcijos.

„Protrūkį galima sustabdyti ir kontroliuoti. Bet jei mes nežinome jo kilmės, vėliau virusas gali ir toliau plisti", – aiškino mokslininkas.

Kinijos mokslininkai jau daug metų tyrinėja šikšnosparnius tarsi gerai žinodami, kad ateityje greičiausiai įvyks toks protrūkis kaip dabartinis.

Viename straipsnyje apie koronavirusus Kinijos mokslininkai rašė, kad Kinija yra „karštasis taškas“, kuriame koronoavirusai iš šių gyvūnų gali sukelti protrūkį. Kokie buvo jų argumentai?

Pirma, šikšnosparnių yra labai daug ir jie yra paplitę didelėje teritorijoje. Antra, jie gyvena arti žmonių, galvijų. Trečia, galimybė skristi jiems leidžia tą virusą greitai paskleisti.

Dar daugiau, daugelyje pasaulio vietų žmonės valgo šikšnosparnius, prekyba jais vyksta turguje, šikšnosparniai gyvena didelėmis bendruomenėmis mažose erdvėse, todėl virusą vienas kitam perduoda itin greitai.

2017 metais žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje pristatyta unikali duomenų bazė, kurioje buvo žinduolių rūšys, kurios nešioja daugiausiai virusų, kuriais gyvūnai gali užkrėsti žmones. Šikšnosparniai buvo tarp lyderių.

Šikšnosparniai, nors yra daugybės virusų nešiotojai, pasižymi ilga gyvenimo trukme. Jie ja lenkia kitus mažus žinduolius. Didysis rudasis šikšnosparnis gali gyventi beveik 20 metų. Kiti gali sulaukti ir 40 metų. Vienas mažas šikšnosparnis Sibire gyveno mažiausiai 41 metus. Pavyzdžiui, naminės pelės, vidutiniškai gyvena tik apie dvejus metus.

Visgi mokslininkai pabrėžia, kad dėl virusinių ligų protrūkio kaltinti šikšnosparnius būtų mažų mažiausiai kvaila, nes patys žmonės braunasi į šių žinduolių gyvenimą, o ne atvirkščiai.

Kinijoje daugybę metų dirbęs mokslininkas teigia, kad laukinių gyvūnų stebėjimas ir moksliniai tyrimai yra itin svarbūs, kad tokiems protrūkiams galėtume užkirsti kelią. Jis tokią situaciją palygino su terorizmu: „Žinome, kad tiek teroristinių išpuolių, tiek ligų protrūkių neišvengsime, tačiau, pasinaudodami žvalgybine informacija, galime užbėgti įvykiams už akių.“