Mokslas ir IT

2020.01.09 11:09

LSMU profesorė teigia, kad iš „Grigeo“ leistos medžiagos – vienos labiausiai dvokiančių pasaulyje

Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2020.01.09 11:09

Paaiškėjus, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo leisti nevalytas nuotekas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė teigia, kad tai galėjo būti vienos labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje.

Kaip ketvirtadienį pranešė LSMU, gaminant popierių ir kartoną susidaro daug stiprų kvapą turinčių junginių – merkaptanas, sieros vandenilis, kiti sieros junginiai.

„Merkaptanas yra viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Jo kvapas – tai kanalizacijos dvoko, supuvusių kopūstų ir česnako kvapų mišinys. Šios medžiagos dedama į buitines dujas, kurios yra bekvapės, kad būtų lengviau pastebėti jų nuotėkį“, – sako universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.

Šiame gamybos procese, pasak jos, taip pat susidaro organinės medžiagos, kurios, patekusios į vandenį, yra oksiduojamos ir tam sunaudoja daug deguonies, kurio trūkstant vandenyje pradeda gaišti žuvys.

„Gali atsirasti negyvos zonos, kuriose vyksta puvimo procesai. Nuotekos, patenkančios į paviršinius vandens telkinius, padaro juos netinkamas augti ir vystytis mikrobams, planktonams ir mažoms žuvims. Tai dar labiau paveikia didesnių žuvų populiaciją, dar labiau mažėja jų prieaugis“, – sako profesorė.

Moksliniai tyrimai, jos teigimu, taip pat rodo, kad netoli celiuliozės ir popieriaus pramonės išleidimo vietų nustatomas didesnis mutagenų kiekis.

„Dažniausiai vanduo, kuriame gausu organinių medžiagų gausiai žydi, dumblėja“, – sako R. Ustinavičienė.

Į vandenį taip pat gali patekti sunkieji metalai, tokie kaip chromas, varis, švinas, cinkas, kadmis, manganas, tačiau nėra aišku, kiek jų yra nuotekose.

„Taip pat nėra aišku, ar yra vartojami gyvsidabrio junginiai. Nes vertinant vandens taršą, pavojingiausias yra gyvsidabris, kuris sėda vandens telkinių dugne, juo minta planktonas, vėžiagyviai, žuvys – taip šis elementas keliauja mitybos grandine aukštyn, vis didindamas savo koncentraciją“, – akcentuoja profesorė.

Pasak jos, dalis literatūros šaltinių mini dioksinus, ftalatus, kitas toksiškas medžiagas, kurių šiose nuotekose taip pat gali būti. Tačiau jų didesni kiekiai susidaro tada, kada popierius yra balinamas.

„Manau, jog įmonė, jei nori būti sąžininga, turėtų informuoti, kokios tiksliai cheminės medžiagos yra naudojamos, juk naudojamų medžiagų apskaita įmonėse yra privaloma. Tai tikrai visiems pagreitintų darbą ir pagelbėtų situacijos sprendimą. Apibendrinant galima pasakyti, jog popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, taršios yra nuotekos, kurios prieš patenkant į paviršinius vandenis, turi būti valomos“, – pažymi R. Ustinavičienė.

Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos – teigiama, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. „Grigeo“ vadovas yra pareiškęs, kad taršą galėjo lemti gedimas, ir tai esąs netyčinis atvejis.