Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad didelio užterštumo dienomis miestuose padaugėja į medikus besikreipiančių žmonių. Juos dažniau ištinka širdies smūgiai, insultai, astmos priepuoliai. Gaisras Alytuje atvėrė ne vieną valdžios ir visos visuomenės piktžaizdę. Ekspertų teigimu, Lietuvoje informacijos apie oro kokybę užtenka, tačiau didelė dalis visuomenės ja tiesiog nesidomi. Dažnai kalbame apie tai, ką valgome ir geriame, tačiau nesidomime, kuo kvėpuojame.
Kodėl? Ar mus stabdo suvokimas, kad padidėjusi oro tarša yra neišvengiama kasdienybė? O galbūt nepasiekėme brandos, kad ekonominio gėrio ir patogesnio gyvenimo atsisakytume dėl sveikatos?
Oro tarša žudo jau dabar
Tyrėjai paskelbė, kad Anglijoje kiekvienais metais didelio oro užterštumo dienomis 120 daugiau žmonių ištinka širdies smūgis, 230 – insultas, o dar beveik 200 daugiau žmonių prireikia gydymo ligoninėje dėl astmos.
„The Guardian“ cituoja Nacionalinės sveikatos tarnybos vadovą, kuris teigia, kad oro užterštumas kintančio klimato kontekste jau tampa pirmalaikių mirčių priežastimi.
Nors mokslininkai ir anksčiau pateikė duomenų, kad padidėjusio oro užterštumo dienomis padaugėja greitosios medicinos pagalbos iškvietimų, naujausias tyrimas pateikia konkrečius skaičius.
Karališkojo Londono Koledžo tyrėjų surinkti duomenys parodė, kad Londone padidėjusio oro užterštumo dienomis užregistruota 338 insulto ir infarkto atvejais daugiau, Birmingame – 65, Bristolyje – 22, Mančesteryje – 34.
Nors Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atlikti, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras LRT.lt informavo, kad Lietuvoje informaciją apie oro taršos situaciją kietosiomis dalelėmis galima stebėti kasdien Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje, kiti oro teršalai yra „labai žemo“ oro užterštumo lygio indekso. Oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėja esant sausiems orams ir silpnam vėjui.
„Ilgalaikis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali sukelti kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligas, vėžį bei lėtinių ligų eigos paūmėjimą. Oro užterštumui ypač jautrūs sergantieji lėtinėmis kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis, kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, nėščiosios moterys bei vyresnio amžiaus asmenys“, – rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakyme.
Kas yra tos kietosios dalelės?
Tikriausiai daugelis yra girdėję pranešimų apie padidėjusią kietųjų dalelių taršą, tačiau ar žinome, kas tai, kokios jos dydžio ir ar jas galima pamatyti plika akimi.
Stanislovas Sinkevičius, VU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkas, straipsnyje „Oro tarša: kaip žmogaus organizmą veikia kietosios dalelės?“ aiškina, kad smulkios kietosios dalelės pagal dydį skirstomos į grupes ir matuojamos µg/m³. KD10 dalelės ore yra mažesnės nei 10 μm (mikronų). Jos kelia didžiulį susirūpinimą, nes yra labai mažos, gali prasiskverbti giliai į plaučius ir sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Šiuo metu KD2,5 (mažesnės nei 2,5 μm) dalelės yra laikomos ypač pavojingomis, nes gali prasiskverbti į gilesnius kvėpavimo takus ir patekti į kraujotakos sistemą.
Didesnės dalelės nėra tiesiogiai įkvepiamos ir iš oro pakankamai efektyviai gali būti pašalinamos sedimentacijos būdu.
„KD10 ir KD2,5 į orą išskiriamos dviem būdais. Pirmasis yra tiesioginis kietųjų dalelių išmetimas į orą iš daugybės šaltinių, tokių kaip kuro deginimas (transportas, energijos gavyba, pramonė), dirvos erozija, vėjo pustomos dulkės ir mechaninis smulkinimas (pvz., kasyba, statybos). Iš šių šaltinių išmetamos kietosios dalelės vadinamos „pirminėmis“. Antrasis būdas – tai kietųjų dalelių formavimasis atmosferoje tarpusavy reaguojant kitiems teršalams, pvz., sieros dioksidui, azoto oksidams ir amoniakui, kurie suformuoja kietus sulfatus ir nitratus, taip pat lakiuosius organinius junginius (LOJ), kuriems oksiduojantis susidaro organiniai aerozoliai“, – dėsto tyrėjas.
Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, jei bent vieno iš nuolat matuojamų teršalų (kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido, ozono arba sieros dioksido) koncentracija viršija nustatytą trumpo laikotarpio ribinę vertę, konstatuojamas aukštas oro užterštumo lygis.
„Jeigu koncentracijos skaitinė reikšmė didesnė už ribinės vertės skaitinę reikšmę daugiau negu 2 kartus arba viršijamas kai kuriems teršalams nustatytas pavojaus slenkstis, konstatuojamas labai aukštas oro užterštumo lygis. Kai koncentracija yra artima ribinei vertei, bet jos neviršija, oro užterštumo lygis vidutinis, jei gerokai mažesnė už ribines vertes – žemas arba labai žemas“, – LRT.lt paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Pasak jos, kasdien oro užterštumo lygis įvertinamas atsižvelgiant į kietųjų dalelių KD10 (dalelės iki 10 mikrometrų aerodinaminio skersmens), taip pat dujinių teršalų azoto dioksido, anglies monoksido, ozono ir sieros dioksido koncentraciją.
„Oro užterštumo lygis kiekvienais metais gali būti skirtingas. Pavyzdžiui, 2018 m. Jonavoje aukštas užterštumo lygis nebuvo užfiksuotas per visus metus, o Klaipėdoje užregistruota net 61 tokia diena. 2017 m. Vilniuje ir Klaipėdoje tokių dienų buvo 30, Kaune – 16, kituose miestuose mažiau. 2019 m., dar jiems nepasibaigus, Kaune aukštas oro užterštumo lygis pasiekė 41 dieną, kituose miestuose svyruoja nuo 3 iki 23 dienų“, – statistika pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros atsakyme.
Nustatant oro užterštumo indeksą (OUI), remiamasi teršalų, kuriems pagal ES ir Lietuvos teisės aktus yra nustatytos trumpo periodo ribinės vertės, koncentracijų lygiais. Šis indeksas pagrįstas kietųjų dalelių (KD10), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3) koncentracijų įvertinimu. Įvertinus nustatyto periodo (1, 8 ar 24 valandų) koncentracijas pagal užterštumo lygio skalę nustatomas indeksas.
Mokslininkas: informacijos yra, bet ji niekam neįdomi
VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto mokslininkas dr. Mindaugas Butikis LRT.lt aiškino, kad, vadovaujantis konvencijomis, visuomenė turi būti nuolatos supažindinta su aplinkos pokyčiais.
„Prieš 30 metų tai buvo nuspręsta tarptautiniu lygiu. Informacijos yra. Manęs studentai klausia, ar turite informacijos apie oro taršą. Ta informacija yra renkama ir skelbiama nuolatos. Yra 17 stočių stacionarių ir mobili stotis. Klausimas, kokius rodiklius žiūrėti ir kas turi nuspręsti, kokie rodikliai svarbiausi. Junginių ir medžiagų yra gausybė. Alytaus gaisro atveju vyko degimas, todėl buvo ieškoma tam tikrų dalelių, susidarančių po degimo reakcijų. Miestuose aktualiausios kietosios dalelės, kurių koncentracija dažniausiai padidėja šildymo sezono metu“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak jo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras reguliariai informuoja apie oro kokybės pokyčius, tačiau, kai žmonėms tai neaktualu, jie tą informaciją tarsi praleidžia pro ausis neatkreipdami dėmesio.
„Kalbėkime apie didžiuosius miestus. Per metus oro kokybės pokyčiai Vilniuje, kad viršytų nustatytas normas, būna reguliarūs. Prasideda šildymo sezonas, pradeda iš kaminų rūkti dūmai. Ką ten kiekvienas gyventojas įmeta deginti, niekas nesukontroliuos. Daug kas priklauso ir nuo klimato sąlygų. Pavyzdžiui, nėra lietaus, nėra vėjo, Vilniaus centrinė dalis yra dauboje. Susidaro sąlygos, kad oro kokybė sostinėje reguliariai suprastėja. Kartais galima nuo Liepkalnio kalno matyti violetinės spalvos rūką, kuris kartais vadinamas miesto rūku“, – dėstė jis.
Tyrėjo teigimu, 17 oro stočių duomenys yra pateikiami viešai: „Kai studentų paklausiu, ar jie tuos duomenis pasižiūri, jie dažniausiai atsako, kad ne. Bet ką daryti ir į juos pažiūrėjus? Pakeisti dienos planus? Rekomenduojama nebūti tokiame ore, bet ar daug kas atsižvelgs į tokias rekomendacijas?“
Pasigenda „realaus“ automobilių taršos mokesčio
„Kai kalbame apie oro kokybės pokyčius, mes pirmiausia kalbame apie žmogaus veiklos sukeltus pokyčius. Miestuose negali būti pramonės objektų. Oro kokybė miestuose, atsižvelgus į dabartines tendencijas, tikrai negerės. Ar mažėja transporto? Ne. O tai vienas pagrindinių taršos šaltinių. Degimo procesas vyksta nuolatos. Turime keisti požiūrį. Yra Vilniaus miesto darnaus judumo planas. Turime mažinti automobilių skaičių mieste. Problemą galime išspręsti tik kompleksinėmis priemonėmis, su aiškia valstybės politika“, – komentavo mokslų daktaras.
Jo teigimu, aplinkosaugininkams pagrindinis veiklos objektas yra aplinka: „Jiems žmogus kažkuria prasme yra kenkėjas. Visuomenės sveikatos specialistai pirmiausia išskiria žmogų. Mes sakome, kad ši aplinka yra nepalanki žmogui gyventi. Padidina riziką prarasti sveikatą. Vidaus degimo variklių išradimas padėjo padaryti didelį šuolį automatizuojant procesus. Londone, Paryžiuje ir kituose didžiausiuose miestuose gamyklos buvo statomos miestų centre, kaminai rūko, o gamyklos kieme žaidė vaikai. Kiek prireikė metų, kad žmonės susivoktų, kad tai tik trumpalaikėje perspektyvoje pagerina gyvenimą, bet atima tuos sveikesnius mūsų metus.“
Pokalbininkas siūlo prisiminti ir tai, kaip buvo vertinamas šalių išsivystymo lygis: „Pažiūrėkite, kur rūksta daugiausia kaminų, ten žmonės gyvena geriausiai. Dabar visi sako – traukite tą kaminą nuo manęs. Kalbant apie žmonių elgseną, ne viskas yra visuomenės rankose, reikia valdžios sprendimų. Išeinu Vilniuje į gatvę, važinėja tūkstančiai automobilių, bet ką aš galiu pasirinkti? Nebent išvykti? Čia ir prasideda valstybės, miestų politika? Paskelbtas Vilniuje planas, kad du kartus sumažėtų automobilių, bet pažiūrėkite, kokia visuomenės reakcija į tokius planus. Žmonės nori sveikesnės aplinkos, bet atsisakyti automobilio nenori. Būtinas automobilių taršos mokestis, galbūt jis šįkart buvo blogai parengtas, bet jis yra būtinas.“
Anot jo, žmonių apsisprendimu, kad jie rinksis mažiau taršų automobilį siekdami mažiau teršti aplinką, pasikliauti nereikėtų.
„Kelių žmonių kriterijų sąraše pirmoje vietoje mažesnė tarša? Žinoma, tokių žmonių atsiranda, bet jų nėra daug. Žiūrime, kad automobilis būtų nedaužtas, neskendęs, bet ne į jo taršos rodiklius. Įvairūs mokesčiai padeda suformuoti žmonių elgseną. Istoriškai degalų akcizų įvedimas pakeitė automobilių pramonę, žmonės pirko mažesnio darbinio tūrio automobilius. Pasikeitė paklausa, technologiškai buvo ieškoma būdų, kaip mažesnius variklius padaryti galingesnius. Reikia visuomenės brandos ir suvokimo, kad sveikatos joks milijonierius nenusipirks. Reikia lyderių, kurie duotų pavyzdžių visuomenei“, – pasakojo mokslininkas.
Paklaustas, ar jis optimistiškai vertina ateitį ir tiki, kad visuomenė artimiausiu metu elgsis brandžiau, tyrėjas sakė, kad nors norisi būti optimistu, situaciją reikėtų vertinti realistiškai: „Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasirinkome išsivysčiusių vakarų šalių kryptį. Galbūt kažkiek aklai, bet pasirinkome. Kartais blaškomės tarp tos krypties ir skandinavų, bet pasirinkome teisingai. Džiugina ir tai, kad Lietuvoje atsakingi valdininkai jau pradeda suprasti, kokie infrastruktūros sprendimai būtų geri ir yra reikalingi, jie tai žino. Pavyzdžiui, Rusijoje valdininkai to net nežino. Žinoma, kartais padarome taip... kaip visada. Problemų turime, bet bandome jas spręsti. Norisi jas spręsti greičiau. Gaila, kad nepribręstame automobilių taršos mokesčiui.“
