Mokslas ir IT

2019.10.14 18:57

Danijoje dirbanti lietuvė biotechnologė: gyvename permainų metu ir jau greitai atsisakysime pesticidų

geologai nebevynioja žodžių į vatą: mūsų šalis dykumėja!
Vaida Pilibaitytė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2019.10.14 18:57

Maždaug trys ketvirtadaliai Lietuvos dirvožemio yra prastos arba itin prastos būklės. Geologai nebevynioja žodžių į vatą ir sako, kad mūsų šalis dykumėja. Viena to priežasčių – intensyvi žemdirbystė, kai naudojami aplinkai kenkiantys cheminiai preparatai. Danijoje gyvenanti ir dirbanti biotechnologė Irina Borodina LRT RADIJUI sako, kad, panaudojus aplinkai draugiškus vabzdžių feromonus, lengviau atsikvėps ne tik gamta, bet ir žmogus.

Brangus ir taršus

Iš Kauno kilusi biotechnologė I. Borodina ne pirmą dešimtmetį dirba Danijoje. Neseniai Paryžiuje mokslininkė įvertinta kaip viena iš 3 pažangiausių moterų novatorių Europos Sąjungoje. Lietuvė sako su kolegomis radusi naują būdą, kaip kovoti su žemės ūkio pasėlių kenkėjais, panaudojant jų pačių išskiriamas medžiagas – feromonus.

Sintetiniai feromonai išgaunami laboratorijose ir naudojami ūkiuose kaip alternatyva agresyviems chemikalams. Jie veikia sutrikdydami kenkėjų dauginimąsi. I. Borodina sako, kad dėl sintetinių feromonų kenkėjų patelės nėra apvaisinamos, nededa kiaušinių, neatsiranda lervų ir taip nėra padaroma žalos augalams. „Šis būdas yra labai saugus ir paveikia tik vieną, probleminę, vabzdžių rūšį“, – sako biotechnologė.

Pasak mokslininkės, dabar paplitęs dirbtinių feromonų būdas yra brangus ir taršus. „Feromonai yra tokie brangūs, kad juos iki šiol naudodavo tik vaisiams apsaugoti. Tarkim obuolių, vynuogių apsaugai. Ir tai tik ekologinių (vaisių – LRT.lt). Galima pagaminti feromonus, naudojant biotechnologijas, kas leistų taupyti kaštus ir naudoti juos plačiau“, – tikina Danijoje dirbanti tyrėja.

Ruošiasi masinei gamybai

I. Borodina sako radusi būdą išskirti norimo vabzdžio kenkėjo feromoną, panaudojant mieles. Patį procesą ji lygina su tais, kurie yra naudojami gaminant alų, tik vietoje etanolio išgaunami feromonai.

„Norint biotechnologijų pagrindu pagaminti feromonus, visų pirma reikia sužinoti, kokius enzimus vabzdžiai naudoja patys, kad pagamintų šiuos fermentus. Susisiekiau su profesoriumi Christeriu Lofstedtu (funkcinės zoologijos profesorius – LRT.lt) iš Lundo universiteto (pietų Švedijoje, netoli Malmės, esantis vienas seniausių Šiaurės Europoje universitetų – LRT.lt). Jis jau daug metų dirba su šiais vabzdžių fermentais. Pradėjome bendradarbiauti ir bendromis pastangomis per kelerius metus išvystėme metodiką, kaip galima šiuos fermentus išskirti mielėse, ir kad jos pagamintų kuo daugiau feromonų. Dabar galime fermentuoti mieles labai paprastoje terpėje, kur jų pagrindinis gaminamas produktas yra būtent feromonas“, – bendradarbiavimo vaisiais džiaugiasi lietuvė.

Mokslininkė pripažįsta, kad nuo masinės feromonų gamybos jos įmonę skiria dar nemažai formalumų. „Jau galima būtų pradėti gamybą, tačiau dar reikia testavimų, registracijų įvairiose šalyse, nustatyti ir įrodyti, kad šis feromonas veikia taip pat gerai kaip ir sintetinis. Tik tada bus galima gaminti ir pardavinėti šį produktą“, – savo produktu tiki mokslininkė I. Borodina.

Vabzdžių valgyklos

Panašius tyrimus, tik ne su mielėmis, o su augalais atlieka ir britų mokslininkai. Taikydami genų inžineriją, jie tikisi išvesti augalus, kurie patys skleistų vabzdžius kenkėjus sutrikdančius feromonus.

Žiūrint holistiškai, vabzdžiai yra kenkėjai tik iš žmogaus pozicijų. Mes žinome, kad gamtoje visi organizmai turi savo vietą ir vaidmenį. Tačiau didelis kenkėjų paplitimas yra nenormalus ir kenkia gamtai. I. Borodina tikina, kad taip yra dėl to, kad ūkininkai didelius žemės plotus apsėja ar apsodina vienos rūšies augalais.

„Tai yra vabzdžių valgyklos. Labai didelės valgyklos, – vaizdžiai pasakoja mokslininkė. – Tokių valgyklų natūralioje gamtoje nėra. Dėl tokio gėrio vabzdžių populiacijos auga nenormaliu greičiu. Pavyzdžiui, spodoptera frugiperda (ang. armyworm (armijos kirminas) yra vienas agresyviausių kenkėjų, itin pasižymintis didelio masto invaziniu elgesiu lervos stadijoje – LRT.lt). Jis labai paplito Pietų Amerikoje, pastaruoju metu labai plinta Afrikos žemyne, yra itin pavojingas, nes gali sunaikinti visą lauką augalų vos per porą dienų. Tai yra neapgalvoto ūkininkavimo – monokultūros (vienos rūšies augalų auginimo dideliuose žemės plotuose) – padarinys“, – Lietuvos ūkininkus įspėja Danijoje dirbanti biotechnologė.

Ūkininkai spaudžiami gaminti pigiau

Mokslininkė tikina, kad tikslingai panaudojant feromonus kovai su žemės ūkio kenkėjais galima atkurti ir ekosistemos pusiausvyrą. Taip yra todėl, kad reikia naudoti mažiau aplinkai ir žmonių sveikatai toksiškų cheminių preparatų.

„Mūsų sukurti feromonai supresuoja būtent vieno vabzdžio, kurio populiacija auga nenormaliais tempais, paplitimą. Tuomet atsikuria pirminė gamtos pusiausvyra. Buvau apsilankiusi Ebros upės (ilgiausia tik Ispanijoje tekanti upė – LRT.lt) deltoje, kur yra auginami ryžiai. Ten žalos derliui darė būtent viena vabzdžių rūšis, kuri mito ryžių augalu. Prieš penkerius metus ten pradėtas taikyti feromono metodas davė puikių rezultatų. Jau praėjusiais metais tuose ryžių laukuose nebereikėjo naudoti insekticidų, o tai turi labai didelę įtaką gamtai – atsiranda žymiai daugiau vabzdžių, varlių, kurios jau buvo beveik išnykusios, padaugėjo paukščių. Tai įrodo, kad naudojant feromonus pusiausvyra gamtoje atsistato“, – moksliniais tyrimais ir realiais rezultatais džiaugiasi I. Borodina.

Biotechnologė sako esanti nusivylusi, kad chemikalai, kurie kenkia ir gamtai, ir žmogui, yra vis dar plačiai naudojami. Pasak jos, taip yra todėl, kad ūkininkas yra spaudžiamas išauginti žemės ūkio produkciją kuo pigiau. „Taip pat dažnas ūkininkas net nežino apie agresyvių chemikalų alternatyvą ir nėra tikras, ar ta alternatyva gerai veiks ir pasiteisins“, – apgailestauja mokslininkė.

Auga ekologinių produktų paklausa

Visgi visame pasaulyje ūkininkai yra priversti ieškoti alternatyvų agresyviai chemijai ne tik dėl to, kad būtų saugomas dirvožemis, bet ir dėl to, kad kenkėjai ilgainiui tampa jiems atsparūs.

„Kita priežastis yra tai, kad vis daugiau atsiranda informacijos apie insekticidų žalą sveikatai. Dėl to kai kurie jų bus uždrausti arba ribojamas panaudojimas. Šiais metais jau uždrausti neonikotinoidai (juos sudaro imidakloprido, kotojanidino ir tiametoksamo pesticidai, Europos Sąjungoje uždrausti dėl bičių populiacijos nykimo – LRT.lt), kurie buvo labai veiksmingi, taigi ūkininkams kils didelių iššūkių dėl to“, – situaciją Europos žemės ūkyje komentuoja biotechnologė.

I. Borodina įvardija ir dar vieną priežastį, kodėl insekticidai ilgainiui turės užleisti vietą feromonams. Jos teigimu, žmonės vis labiau kreipia dėmesį į ekologišką produkciją – nori vartoti švarius produktus, tad šis periodas žemės ūkiui labai reikšmingas. „Visi faktoriai rodo, kad galime padaryti šią revoliuciją, per kelerius metus turėtume pamatyti perėjimą nuo pavojingų gamtai ir žmogaus sveikatai insekticidų prie aplinkai draugiškų feromonų“, – sako mokslininkė.

Išsamiau – laidos „Gimtoji žemė“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius


Gimtoji žemė. Sėkmę lemia ne tik gera technika