Mokslas ir IT

2019.09.15 12:06

Profesorius apie seksualinės orientacijos geną: nėra nei gėjiškumo, nei meilumo, nei protingumo geno

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.09.15 12:06

Naujausio mokslinio tyrimo, publikuoto prestižiniuose žurnaluose, autoriai teigia, kad nė vienas atskiras genas nenulemia žmogaus seksualinės žmogaus orientacijos. Vilniaus universiteto Biomokslų instituto vadovas profesorius Juozas Lazutka LRT.lt teigė, kad pusės milijono žmonių genomo tyrimo rezultatai nenustebino, o žmonės turi suprasti, kad yra vietų, prie kurių kol kas nagų geriau nekišti.

Nesikiškite ten, kur nereikia

„Kaip ir daugelis tyrimų, jis pirmiausia vertingas pažintine prasme. Mes pradedame geriau suprasti, kaip funkcionuoja žmogaus organizmas. Tokie sudėtingi požymiai, kaip žmogaus elgsena, visada domino mokslininkus. Dabar, kai atsirado biobankai, tyrimų galimybės itin prasiplėtė. Atsirado galimybė tirti labai daug žmonių, atlikti tyrimus su labai dideliu žmonių kiekiu“, – sakė jis.

Anot profesoriaus, minėto tyrimo išskirtinė ypatybė yra ta, kad ištiriama pusė milijono žmonių: „Galbūt dalies visuomenės ir pačių mokslininkų lūkesčiai buvo, kad, ištyrus daugiau žmonių, bus gautas tikslesnis, konkretesnis rezultatas. O rezultatas toks, kad ištyrėme daugiau žmonių, tačiau supratome, kad dalykas daug sudėtingesnis, nei manėme iš pradžių. Negali surasti paralelių tarp vieno konkretaus geno ir elgsenos. Turime didelį kompleksą įvairiausių veiksnių – tiek vidinių, tiek iš išorės.“

Be to, pasak tyrėjo, nuolatos veikia genetiniai, biologiniai veiksniai, įtakos gali turėti ir aplinka, kurioje žmogaus užaugo, tėvų auklėjimas ir daugybė kitų veiksnių. „Tai eilinis patvirtinimas, kad gyvenimas daug sudėtingesnis, nei mes įsivaizduojame, jis daug sudėtingesnis nei bet koks kompiuteris ar kitas žmogaus sukurtas daiktas“, – dėstė J. Lazutka.

Tyrimas parodė, kad požymiui susiformuoti (elgsenai) reikšmingesnės įtakos turi 5 genai ir dar keletas tūkstančių genų turi mažesnės įtakos, bet vis tiek turi.

„Tikrai negalime sujungti taškų ir pasakyti: jeigu žmogus turi šitą variantą, jis bus heteroseksualus, o jei turi kitą, jis bus homoseksualus. Šis tyrimas taip pat parodo, kad jeigu anksčiau būdavo kažkokia mintis, kad neheteroseksualius žmones galime kažkaip dirbtinai „pagydyti“, dabar žinome, kad to padaryti neįmanoma. Negali pakeisti dešimtadalio žmogaus genų. Tokių galimybių nėra. O jei ir būtų, aišku, ką gautume, nes genai gal tik paaiškina trečdalį viso požymio kintamumo. Matome labai sudėtingą vaizdą, kurį išvertus į paprastą kalbą galima sakyti: „Nesikiškite ten, kur nereikia“, – aiškino profesorius.

Epigenetika kvadratu

Pasak profesoriaus, šiandien galima pasidžiaugti ir lietuvių mokslininkų laimėjimais tiriant epigenetikos, genų raiškos ypatybes. „Tai tik pati pradžia. Kasdien atveriami vis nauji klodai. Matyt, kažkada surasime ir epiepigenetiką. Epigenetiką kvadratu. Turime suprasti, kad gyvi organizmai yra labai sudėtingi ir apie juos vis dar žinome mažai“, – sakė mokslininkas.

Jo teigimu, kiekvienas geras tyrimas dažniausiai pateikia daug daugiau klausimų nei atsakymų: „Jeigu mes turėsime atsakymus į visus mus dominančius klausimus, greičiausiai pasibaigs pažinimo procesas. Jeigu jis baigsis, baigsis ir gyvenimas. Baigsis žmonijos egzistavimas.“

Profesorius papasakojo, kad tyrėjai Lietuvoje dažniausiai koncentruojasi į akivaizdžius elgsenos sutrikimus ar ligas. Daug dėmesio skiriama autizmo, kurtumo tyrimams, analizuojamas ir lietuvių genomas.

„Vis dar daug diskutuojama apie intelekto tyrimus, intelektualumo geną. Kas bus, jei aptiksime protingumo geną? Ar mus visus tada modifikuos? Kyla ir etinių dilemų. Mano nuomone, tirti galime, kiek tik norime, tačiau vieno protingumo geno nesurasime. Nesurasime vieno meilumo geno. Nesurasime vieno gėjiškumo geno. Turime didžiulę komplikuotą sistemą. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad net per ateinančius šimtmečius mes mokėsime kažką modifikuoti ir turėti iš to naudos“, – pridūrė mokslininkas.

Stebisi ES politika dėl GMO

Paklaustas, ar tokie kontroversiški tyrimai nekelia grėsmių, nepriešina visuomenės ir nesuteikia erdvės manipuliuoti, profesorius sakė, kad manipuliavimas antraštėmis yra atskira tema, tačiau dalis atsakomybės tenka ir mokslininkams.

„Nesakau, kad mokslininkai kažką „nusukinėja“, bet dalis jų puikiai jaučiasi laboratorijoje, tačiau nemoka paprastai paaiškinti to, ką daro. Žinoma, bendras visuomenės išprusimas Lietuvoje nėra geras. Mokslininkams visada norėtųsi, kad jis būtų geresnis“, – samprotavo mokslų daktaras.

Jis akcentavo, kad svarbu prisiminti ir istorijos pamokas: „Turime eugenikos istoriją. Turime istorijas, kai primityviai remiamasi vienu genu, kad jis yra lemtingas, daro vienus žmones pranašesnius už kitus. Kai kuriose šalyse ir dabar žmonėms tikslingai pateikiama informacija, kad kažkuri rasė ar grupė yra geresnė. Daugelyje šalių net iki 7-ojo dešimtmečio žmonės buvo sterilizuojami per prievartą, nes jų genai ne tokie. Tos praktikos buvo paremtos klaidingu supratimu. Išlieka ir šiandien rizika, kad kai kurios bendruomenės ar politikai nesupras tinkamai mokslininkų, jų tyrimų.“

Mokslininkui keista atrodo ir Europos politika dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kai tarsi saugant rinkėjus neįsiklausoma į mokslininkų argumentus.

„Aš rizikuoju būti apšauktas neteisingu žmogumi, bet, mano įsitikinimu, iš nesupratimo atsirandančių klaidingų praktikų klasikinis pavyzdys yra Europos valdžios struktūrų požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Jis totaliai neturi nieko bendra su mokslinėmis žiniomis“, – pokalbį baigė J. Lazutka.