Mokslas ir IT

2019.08.28 15:21

Lietuviai prie bankų programėlių vis drąsiau jungiasi skenuodami pirštų atspaudus

LRT.lt2019.08.28 15:21

Lietuvos gyventojai prie bankų programėlių jau gana dažnai jungiasi naudodamiesi piršto atspaudu arba veido atpažinimo funkcija. Ateityje biometrinis autentifikavimas dar labiau populiarės. Tokias tendencijas rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies gyventojų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje pirmą kartą „Citadele“ užsakymu atliktas gyventojų banko paslaugų naudojimo įpročių reprezentatyvus tyrimas parodė, kad net penktadalis žmonių (18 proc.) jau naudojasi piršto atspaudo identifikacija („Touch ID“), kai jungiasi prie savo banko mobiliosios programėlės. Dar ketvirtadalis (26 proc.) norėtų šią funkciją išbandyti ir, tikėtina, ateityje ja pradės naudotis.

Veido atpažinimo identifikacija („Face ID“), kai prie mobiliosios banko programėlės prisijungiama telefonui nuskenuojant ir atpažįstant žmogaus veidą, šiuo metu Lietuvoje naudojasi apie 4 proc. tyrimo dalyvių, tačiau dar 20 proc. norėtų šia funkcija pradėti naudotis. Visame pasaulyje veido atpažinimo technologija jungiantis prie bankų programėlių pradėta plačiau naudoti tik praėjusiais metais.

„Biometriniais duomenimis paremta identifikacija yra ne tik patogi, bet ir saugesnė. Piršto atspaudo ar veido negali suklastoti, nusižiūrėti ar kitaip perimti“, – sako banko „Citadele“ Skaitmeninių kanalų plėtros projektų vadovė Ieva Vaitiekūnienė.

Naujovėms reikia laiko

Pasak I.Vaitiekūnienės, kai kuriems žmonėms nerimą kelia tai, jog išmanusis telefonas gali nenuskaityti piršto atspaudo arba veido. Tačiau, kaip teigia pašnekovė, atpažinimo technologijos jau tiek ištobulėjo, kad nesklandumų praktiškai nebūna. Be to, nesuveikus piršto ar veido atpažinimo funkcijai, visada galima įvesti PIN kodą ir prisijungti įprastu būdu.

Kodėl šiuo metu matomas atotrūkis tarp piršto (18 proc.) ir veido (4 proc.) identifikacijos naudojimo, „Citadele“ banko Skaitmeninių kanalų vystymo projektų vadovė atsako, kad piršto identifikacija išmaniuosiuose telefonuose atsirado kur kas anksčiau. Vadinasi, ši naujovė yra įgijusi ir daugiau pasitikėjimo.

„Taip pat šių technologijų naudojimo populiarumą lemia tai, jog šiuo metu Lietuvoje du bankai yra integravę tokias naujausias technologijas kaip „Touch ID“ ir „Face ID“ į mobiliąsias programėles. Mūsų banko paslaugomis besinaudojantys žmonės gali ne tik prisijungti prie asmeninės banko paskyros su biometriniais duomenimis, bet ir tvirtinti mokėjimus bei tokiu būdu saugiai valdyti kasdienius finansus“, – teigia I. Vaitiekūnienė.

Mokėjimams tvirtinti – naujausios technologijos

Tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu mūsų šalyje gyventojai dažniausiai prie bankų programėlių jungiasi per išmaniąsias tapatybės patvirtinimo priemones kaip „Smart-ID“. Šiuo autentifikavimo būdu Lietuvoje naudojasi vidutiniškai 40 proc. žmonių, dar 18 proc. norėtų pradėti ja naudotis.

„Šis išmanus asmens autentifikavimo sprendimas, užtikrinantis saugią prieigą prie interneto banko ir šioje aplinkoje atliekamų operacijų tvirtinimą, sparčiai išpopuliarėjo Lietuvoje dėl mobiliųjų technologų plėtros ir jo populiarumas toliau augs. Išmanūs prisijungimo ir operacijų tvirtinimo būdai yra pirmas pasirinkimas tarp žmonių, kurie naudojasi banko mobiliąja programėle, tokių žmonių skaičius nuolat auga“, – teigia I. Vaitiekūnienė.

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog žmonės noriai naudojasi ir tokia „Citadele“ banko naujove kaip „MobileSCAN“. „Tai saugi autentifikavimo technologija, skirta prisijungti prie mūsų mobiliosios programėlės arba interneto banko. Su šia technologija žmonės gali tvirtinti mokėjimus, naudodami savo sugalvotą skaitmenų PIN kodą, veido atpažinimo funkciją arba piršto atspaudą“, – teigia I. Vaitiekūnienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad iš viso mobiliosiomis bankų programėlėmis naudojasi beveik trečdalis tyrimo respondentų (28 proc.), o internetinėmis bankų paslaugomis naudojasi net 77 proc. apklausos dalyvių. Internetinis bankas šiuo metu yra pats populiariausias būdas valdyti asmeninius finansus, tuo tarpu, pavyzdžiui, bankų skyriuose teigia apsilankantys tik 52 proc. tyrimo respondentų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt