Fiordai – ilgi, jūros užlieti slėniai, turintys stačius šlaitus. Jie susidarė kalnuotose vietovėse, netoli Atlanto ir Ramiojo vandenyno: Norvegijoje, Švedijoje, Grenlandijoje, Kanadoje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje ir Aliaskoje.
Dauguma fiordų susiformavo per paskutinį ledynmetį, prieš 20 000 metų. Ledynai, tuomet dengę teritoriją, traukdamiesi šlavė ir griovė viską, kas pasitaikydavo jų kelyje.
Ledynai, grauždamiesi kelią per uolas, paliko specifinius U formos slėnius. Pastarųjų dugnas yra plokščias, o šonai – aukšti ir statūs. Slėnio dugnu tekėdamos galingos ledo upės kartu nunešdavo įvairias uolų liekanas, kurios dar labiau sustiprindavo slenkančio ledyno galią. Šios nuolaužos galiausiai būdavo sustumiamos tolimiausiame ledyno krašte, kuris dabar vadinamas galine morena.
Besitraukiantis ledynas uolas grauždavo taip stipriai, kad dažnai fiordo dugnas likdavo gilesnis nei šalia esanti vandenyno dalis. Pavyzdžiui, giliausia vieta Sognės fiorde, Norvegijoje, yra 1300 metrų žemiau jūros lygio. O šio fiordo žiotys – apytiksliai 100 metrų gylio.
Artėjant ledynmečio pabaigai, vandenynai užliejo šiuos ypač gilius ledynų paliktus slėnius, suformuodami tai, ką mes dabar vadiname fiordais. Ledynų morenos vis dar gali būti matomos fiordų kraštuose. Yra ir kitų įdomių darinių. Pavyzdžiui, šcherai – uolėtos salos, esančios fiordų viduje. Jos gali būti tiek didelės ir kalvotos, tiek labai mažos ir kelti pavojų plaukiantiesiems laivais.
Į fiordus dažnai įteka krioklių vanduo. Kriokliai susiformavo mažesniems ledynams susijungus su pagrindiniu aukščiau nei dabartinis vandens lygis. Giliausios fiordo vagos dažniausiai driekiasi žemyninės dalies kryptimi, nes ten ledyno jėga buvo didžiausia.
Gyvybė fiorde
Užsigrūdinę giluminių vandenų gyvūnai holoturijos gyvena dugne esančiame dumble ir purve, suneštame per tūkstančius metų. Čia taip pat galima rasti ir koralinių rifų, kuriuose gyvena dumbliai, moliuskai, vėžiagyviai ir žuvys.
Pakilę aukščiau, dumbliai gali įsikurti ant stačių, uolėtų fiordo kraštų, kur jais maitinasi šimtai įvairių žuvų rūšių. Deguonies prisotintas vanduo iš upių taip pat įteka į fiordus. Tokį vandenį labai mėgsta fitoplanktonas. Į fiordus dažnai užklysta banginiai ir ruoniai, atplaukiantys čia poruotis.
Piečiausias fiordas
Piečiausiu fiordu laikomas užlietas Taros upės slėnis Juodkalnijoje. Dormitoro nacionaliniame parke esantis gamtos stebuklas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Turistai, kai upėje gausu vandens, mėgaujasi vaizdais plaukdami plaustais, o ekstremalių pojūčių mėgėjai gali išbandyti šuolį su guma nuo itin aukšto Taros upės slėnio tilto. Kanjono gylis siekia 1300 metrų.
Garsiausi fiordai
1. Geirangerio fiordas
Šis fiordas laikomas garsiausiu ir populiariausiu Norvegijoje. Turistus labiausiai žavi galimybė fiordo grožį atrasti plaukiant laivu. Tiesa, dėl per didelio turistų skaičiaus norvegai nori riboti šio fiordo lankymą.
Geirangeris yra nusidriekęs apie 500 kilometrus palei vakarinę šalies pakrantę, nuo Stavangerio į šiaurę. Jis yra maždaug 15 km ilgio gilus vandens ruožas, kuriam būdingi siauri tarpekliai su stačiais uolų šlaitais ir staigiais posūkiais.
2. Milford Sound
Šis fiordas yra Naujojoje Zelandijoje. Teigiama, kad tai pats žymiausias Naujosios Zelandijos turistinis objektas, kurį kasmet aplanko milijonai turistų. Rašytojas ir žurnalistas Rudyardas Kiplingas šią vietą pavadino aštuntuoju pasaulio stebuklu. Čia galima grožėtis nuo stačių uolų šniokšiančiais kriokliais.
3. Ilulissat fiordas
Jis yra vakarinėje Granlandijos pakrantėje, visai netoli nuo poliarinio rato. Labiausiai lankytojus žavi įspūdingu greičiu plaukiantys ledkalniai. Fiordo ilgis yra maždaug 40 km, o ledynas per parą pajuda apie 19 metrų.
4. Misty fiordas
Tai ekstremalių pojūčių mėgėjų rojus, nes šioje vietovėje Aliaskoje dažnai siaučia audros, o orą prognozuoti itin sunku. Pasiryžę ištverti sudėtingas oro sąlygas galės mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais, paplaukioti irklente, kanoja ar baidare.
5. Siaurasis fiordas (Nærøyfjord)
Dar vienas Norvegijos fiordų perlas. Tai vienas iš siauriausių fiordų pasaulyje, kurio plotis vietomis siekia tik 250 metrų. Jo ilgis – 17 km. Jis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Laivas turistus fiordu plukdo visus metus.
