„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis išsakė neigiamas nuostatas Žemės ūkio ministerijos personalo klausimu: politikas leidžia suprasti, kad ligšiolinis deleguotas žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ne itin kontroliavo ministerijos darbuotojus, kurie esą dirba nuotoliniu būdu arba laiką leidžia grožio salonuose.
„Nemuno aušra“ dabar nusprendė į žemės ūkio ministrus deleguoti I. Hofmano viceministrą Andrių Palionį. Jis jau susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, bet atsakymo, ar kandidatas tinkamas, dar nėra.
Iš viso pagal koalicijos susitarimą „Nemuno aušra“ turi deleguoti kandidatus į 3 ministerijas: Žemės ūkio, Aplinkos ministeriją ir Energetikos ministeriją. Prezidentas G. Nausėda siekia energetikos ministro poste išlaikyti dabartinį ministrą Žygimantą Vaičiūną, kuris buvo deleguotas dabar jau koalicijoje nebedalyvaujančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Kalbėdamas apie I. Hofmano pakeitimą, R. Žemaitaitis nekritikavo paties ministro, bet pripažino, jog ministerijoje reikia kietesnės rankos.
„Nei įtiko, nei neįtiko. Buvo partijos valdyboje toks sprendimas. Aš noriu, kad Ignas liktų politiniame biure prie Andriaus dirbti. O kitas dalykas: reikia šiek tiek ministerijoje griežtesnės rankos su personalu. Tas chaosas, kuris vyksta toliau ministerijoje, tie visi nuotoliniai darbai, ponios ir ciocės darbo metu plaukus garbanojasi, masažus atlieka, pedikiūrus, manikūrus, nu man tai nėra priimtina. Arba jos čiuožia lauk su savo tašelėm, arba pradeda dirbti vardan valstybės. Nes kai aš gaunu iš Europos Komisijos įspėjimą, kad mums pareina bauda, o ta teta-ciocė darbo metu grožio salone sėdi, tai klausimas, kiek ji efektyviai dirba valstybei “, – antradienį žurnalistams kalbėjo R. Žemaitaitis.
Paklaustas, ar jam asmeniškai buvo nutikusi situacija, kai reikėjo gauti informaciją Žemės ūkio ministerijoje, bet darbuotoja buvo grožio salone, tiesiai R. Žemaitaitis neatsakė: pasak politiko, jis turi agentų ir šnipų ministerijoje.
„Kai aš ateinu pas ministrą ir jis nori išsikviesti specialistę, kuri konkrečiai yra atsakinga už tai, kur mums bauda skiriama, tai ji pareiškia, kad aš šiandien dirba nuotoliniu būdu. Tai nu aš protu niekaip nesuvokiu, kaip su naktiniais vaikščiojanti specialistė kažkur tai sode gali dirbti valstybei. Gal su naktiniais tegul vaikšto, jeigu turi psichologinių problemų, bet darbe turi dirbti. Tai visos tos tetos-ciocės su savo pižamomis tegul važiuoja ir dirba“, – piktinosi „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Pasiteiravus, ar jam teko matyti, jog nuotolinį darbą dirbantis Žemės ūkio ministerijos darbuotojas ar darbuotoja prisijungė į susirinkimą su pižama ar naktiniais, R. Žemaitaitis jau keitė retoriką, sakydamas, jog matė prisijungusių virtuvėje tarp puodų ar indų, o paskui peršoko prie situacijos, kai vienas Seimo narys sudalyvavo posėdyje nuotoliu neužsimovęs viršutinių kelnių. Dar po kelių sekundžių politikas prisiminė situaciją, kai konservatorius Arvydas Anušauskas reklamavo su žmona drabužius žurnale.
R. Žemaitaitis antradienį atvyko į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją susitikti su paskirtąja premjere Inga Ruginiene. Pasak politiko, jis atvyko, nes reikia aptarti Vyriausybės programos papildymą.
Jis patvirtino, kad viešųjų ryšių specialistė Renata Saulytė yra viena kandidačių eiti aplinkos ministrės pareigas, bet ne vienintelė. R. Saulytė yra dirbusi „Maxima“ komunikacijos vadove, taip pat vadovavo Specialiųjų tyrimų tarnybos, „Vilniaus vandenų“ komunikacijai, buvo Lietuvos automobilių kelių direkcijos, vėliau „Via Lietuva“ pokyčių valdymo vadovė, o paskutiniu metu buvo įsidarbinusi Teisingumo ministerijos kanclere, bet ten ištvėrė neilgai.
Kalbėdamas apie „Nemuno aušros“ atstovus į pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo poziciją, R. Žemaitaitis teigė, jog frakcija išsirinks tarp dviejų kandidatų – Raimondo Šukio ir Daivos Žebelienės.
Kelia sąlygas Vaičiūnui
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis taip pat kelia sąlygas dėl dabartinio energetikos ministro Ž. Vaičiūno galimybių likti vadovauti ministerijai. Politikas sako, kad Ž. Vaičiūno likimas ministerijoje priklausys nuo jo pozicijos dėl „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimo bei kelia dar daug kitų papildomų sąlygų, kurios primena neįmanomus reikalavimus Eglei, žalčių karalienei, kaip kad sunešioti geležines klumpes.
„Aš esu pasakęs: šansai yra tiek, kiek jis norės delistinguoti „Ignitis“ akcijas, kiek jis pasiryžęs išviešinti visus protokolus, kurie susieti su „Ignitis“ akcijų privatizavimu. Antras dalykas, kiek jis pasiryžęs išviešinti ir surinkti iš visų energetinių įmonių (esančių „Ignitis“ grupėje ir ne „Ignitis“ grupėje), kokios advokatų kontoros aptarnavo energetines įmones, kokios viešųjų ryšių kompanijos aptarnavo, [noriu] užduoti keletą klausimų dėl kelių valdybos narių, kurie yra stebėtojai nariai kitose dukterinėse įmonėse ir ne dukterinėse įmonėse bei dėl ryšių su žmonomis vai vaikais įdarbinimo ir dėl grupiokų, kursiokų. Mes matome, kad yra aiškus konglomeratas užvaldyti Lietuvos energetinį sektorių“, – piktinosi R. Žemaitaitis.
„Jeigu Ž. Vaičiūnas viešai išeis ir prisipažins, ir pasakys: taip, aš esu už tai, kad „Ignitis“ būtų delistinguotas taip, kaip padarė Estijoje... Kaip žinote, Estijos Vyriausybė šiais metais priėmė sprendimą, išpirko iš privatininkų „Enefit Green“ akcijas, skyrė tam 205 mln. Jeigu Vaičiūnas norės tą dalyką daryti ir į kameras viešai jums pasakys – tada bus svarstoma apie galimybę teikti jį į ministrus“, – antradienį žurnalistams komentavo R. Žemaitaitis.
„Jeigu ne, matyt, šansai labai maži“, – pabrėžė „aušrietis“.
Siūlymus delistinguoti „Ignitis grupės“ akcijas į savo rinkimų programą buvo įtraukusi būtent „Nemuno aušra“. Apie koalicijoje vykstančius pokalbius dėl galimybių delistinguoti grupės akcijas šią savaitę kalbėjo ir paskirtoji premjerė I. Ruginienė.
„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas Baltijos šalių akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.
Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.
R. Žemaitaitis taip pat netiesiogiai sukritikavo Energetikos ministeriją dėl susitarimo arbitražo byloje su „Veolia“. Pasak jo, advokatų kontoros, kurios gauna naudos iš užsakymų iš valstybės, organizuoja puolimus prieš dabartinę valdžią. Puolimu suvokiama viešai išsakoma kritika valdančiajai koalicijai.
„Puolimą daro struktūros ir jėgos, kurios nenori paleisti valdžios, advokatų kontoros, kurios nori toliau siaubti valstybėje. Įsivaizduokite, jeigu „Veolia“ pavyzdys, 35 mln. pasirašyta taikos sutartis, kur buvo kalba apie 40 mln., žala valstybei padaryta už 205 mln., o advokatai pasiima 15 mln. Jums atrodo normalu?“ – sakė R. Žemaitaitis.
Energetikos ministerija su Prancūzijos koncernu „Veolia“ neseniai sudarė taikos susitarimą, pagal kurį „Veolia“ atsisakė savo ieškinio prieš Lietuvą investiciniame Vašingtono arbitraže, bet pasiūlė sumokėti 35 mln. eurų mainais į tai, kad Lietuva atsiims ieškinius nacionaliniuose teismuose. Į arbitražą kreipėsi „Veolia“, todėl jeigu Lietuva būtų laimėjusi, ji būtų nieko negavusi, tik turėjusi išlaidas advokatams, tad šiuo atveju susitarimas laikomas pakankamai sėkmingu.
Bet Vilniaus apygardos teisme toliau nagrinėjami reikalavimai dėl Lietuvai padarytos žalos iš koncerno „Icor“, Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir Artūro Zuoko. Reikalaujama žalos suma šiuo atveju sudaro apie 50 mln. eurų.
