Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudijo parlamentaras, buvęs konservatorius Mantas Adomėnas. Jis neslėpė ne kartą susitikęs su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o pokalbių metu, gerdami vyną, aptarinėjo politinius procesus konservatorių ir kitų partijų gretose.
Parlamentaras M. Adomėnas, liudydamas teisme, sakė pažįstantis dalį kaltinamųjų – buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį, parlamentarą Gintarą Steponavičių.
Anot M. Adomėno, jį su R. Kurlianskiu supažindino „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis, su kuriuo, kaip teigė liudytojas, yra pažįstamas nuo mokyklos laikų.
„7-8 kartus susitikau su R. Kurlianskiu. […] Susitikdavome gerti vyno. Dažniausiai vakare“, – teisme pasakojo M. Adomėnas.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė klausė M. Adomėno, kodėl jis susitikinėjo su R. Kurlianskiu.
„Įdomus, informuotas pašnekovas“, – replikavo politikas.
Apie M. Adomėno pažintį su R. Kurlianskiu klausinėjo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius.
„Žinojau, kas jis (R. Kurlianskis – LRT.lt) yra vienas iš „MG Baltic“ koncerno vadovu“, – atsakinėjo M. Adomėnas ir vėliau patikslino, kad su R. Kurlianskiu bendravo 2014-2016 m.
M. Adomėnas neslėpė su R. Kurlianskiu kalbėjęsis apie politiką, tai yra apie įvairius sprendimas Seime, procesus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir kitose partijose.
„Aptardavome visus politinius procesus, taip pat ir (konservatorių – LRT.lt) partijos viduje“, – užsiminė M. Adomėnas.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Adomėnas apklausose pripažino, kad gavo R. Kurlianskio pritarimą dalyvauti 2015 m. vykusiuose TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose prieš Gabrielių Landsbergį.
Prisiminti apie pokalbį dėl įstatymo pataisos sekėsi sunkiai
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad 2015 m. tuometinis liberalas, parlamentaras Šarūnas Gustainis parlamente užregistravo Vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Politikas tvirtino, kad pakeitimus registravo, išanalizavęs teisės aktus ir Europos praktiką, tačiau pareigūnai, kaip skelbė DELFI, patikrinę buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio susirašinėjimus, pamatė, jog Š. Gustainio pateiktos pataisos žodis žodin yra identiškos toms, kurias tuometinis vienos iš greitųjų kreditų bendrovių vadovas Gediminas Velička atsiuntė R. Kurlianskiui.
Parlamento Š. Gustainio teikiamu įstatymo projektu buvo siekiama kredito davėjams priimti palankesnes sąlygas, vertinant greituosius kreditus imančius asmenis, mat dar anksčiau Lietuvos bankas buvo pateikęs įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma griežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Š. Gustainio pataisa Seime nebuvo priimta.
Tiek bylą nagrinėję teisėjai, tiek prokuroras J. Laucius liudytojui M. Adomėnui pateikė ne vieną klausimą apie susitikimą su R. Kurlianskiu, kurio metu esą buvo aparinėjamos minėtos Vartojimo kreditų įstatymo pataisos.
M. Adomėnas neslėpė, kad su R. Kurlianskiu apie įstatymo pataisas yra kalbėjęs, tačiau konkrečiai pokalbio turinio liudytojas teigė neatsimenantis.
„Vienas pataisų argumentas – dėl interesų balanso. Interesai yra vartotojų ir žiniasklaidos. Kitas argumentas – kad reikalingas pereinamasis laikotarpis“, – pokalbio su R. Kurlianskiu detales stengėsi prisiminti M. Adomėnas.
Prokurorui J. Lauciui paprašius patikslinti, dėl kokių konkrečiau interesų reikėjo priimti Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, M. Adomėnas tvirtino, kad tikslių R. Kurlianskio frazių neatsimena.
„Jūs norite man į lūpas įdėti žodžius, kurių tiksliai neatsimenu“, – pyktelėjo M. Adomėnas.
Politikas vėliau prisiminė, kad 2015 m. Seime balsavo „už“ Š. Gustainio pateiktas Vartojimo kreditų įstatymo pataisas.
Abejojo apklausos protokolais
Bylą nagrinėjančiai teisėjai Nijolei Žimkienei perskaičius dalį M. Adomėno apklausų protokolų, kur jis pasakoja su R. Kurlianskiu kalbėjęs apie TS-LKD partijos rinkimus, apie savo santykius su konservatorių partijos nariais, apie norą gauti paramą rinkimuose, liudytojas pradėjo abejoti, ar visa tai, ką jis pasakė apklausose, iš tikrųjų yra teisybė.
Teisėjų kolegijos narė Jurgita Kolyčienė kreipėsi į M. Adomėną, primindama, kad jį apklaususių pareigūnų galėjo paprašyti pataisyti apklausos protokolus.
„Gailiuosi, kad taip nepadariau“, – replikavo M. Adomėnas.
Čia įsiterpė ir teisėja N. Žimkienė, stebėdamasi, kad M. Adomėnas pradėjo abejoti anksčiau pateiktas savo parodymais.
„Bet Jūs žinote, kad baudžiamojoje byloje sprendžiami žmonių likimai?“, – klausė teisėja.
M. Adomėno apklausos protokoluose, kurie buvo pagarsinti teisme, nurodoma, kad R. Kurlianskis politikui esą sakė, jog „MG Baltic“ būtų gerai, jeigu partijos pirmininko poziciją užimtų Irena Degutienė“.
M. Adomėnas neneigė, kad su R. Kurlianskiu apie TS-LKD partijos pirmininko rinkimus kalbėjo, tačiau pažymėjo nesupratęs, ar I. Degutienės išrinkimo konservatorių vadove reikėjo koncernui „MG Baltic“.
„Nemanau, kad pokalbis apie tai, kas kandidatuos į partijos pirmininkus, gali būti traktuojamas kaip kriminalinis veiksmas. [...] Daugiausia, kas buvo pasakyta diskusijoje, tai kad „mes norėtume matyti Degutienę“, – aiškino M. Adomėnas.
Prokuroras J. Laucius priminė, kad apklausoje M. Adomėnas nurodęs, kad su R. Kurlianskiu bendravo, nes šis yra „įtakingas žmogus dėl jo užimamų pareigų koncerne ir jo turimų nuomonės formavimo galimybių“. Prokuroras dar kartą klausė liudytojo, ar tai buvo pagrindinės priežastys, kodėl jis bendravo su R. Kurlianskiu.
„Na, taip. Reikia būti marsiečiu, kad nežinotumei, jog R. Kurlianskis yra įtakingas žmogus“, – į prokuroro klausimus reagavo M. Adomėnas.
Tvirtino kalbėjęsis su 30-40 žmonių
M. Adomėnas po teismo posėdžio žurnalistams patvirtino, kad 2016 m., prieš Seimo rinkimus, tikėjosi R. Kurlianskio paramos jam, bet jos nesulaukė. Tiesa, anot M. Adomėno, R. Kurlianskis šiuo klausimu nebuvo kažkuo išskirtinis.
„Šiuo požiūriu jis (R. Kurlianskis – LRT.lt) nėra kitoks nei dar 30-40 žmonių, su kuriais bendravau“, – komentavo politikas.
Parlamentaras neslėpė nuostabos, kad jo ir R. Kurlianskio susitikimai sudomino teisėsaugą.
„Susitikinėji su žmogumi, kalbiesi apie politiką ramiai. Tik po to, kai atsiranda byla, kai tas asmuo suimamas, tie susitikimai įgyja kažkokią prasmę. Susitikinėju su daugybe žmonių, nemanau, kad tai turėtų būti kriminalizuojama. [...] Jeigu dabar, ateityje, su kuo nors eidamas kalbėtis apie politiką, paprašysiu STT iš anksto pažymėjo, kad nežada to žmogaus suimti, nes paskui nekalčiausias pokalbis įgyja kriminalinę reikšmę“, – dėstė M. Adomėnas.
Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, V. Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
