Kelios profsąjungos trečiadienį išplatintame pranešime kritikuoja teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę dėl mikrovaldymo bausmių vykdymo sistemoje ir jos įsisenėjusių problemų ignoravimo.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Profesinių sąjungų centras nurodė dėl to premjerui Mindaugui Sinkevičiui pareiškę nepasitikėjimą R. Tamašuniene.
„Jeigu ministrė per beveik metus nesugeba parodyti, kaip bausmių vykdymo sistema bus ištraukta iš dešimtmečius kauptų problemų, premjeras turi atsakyti, ar jis vis dar pasitiki tokiu savo Vyriausybės nariu. Mes savo atsakymą jau davėme – Rita Tamašunienė pareigūnų pasitikėjimo nebeturi“, – pranešime cituojamas LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Anot profsąjungų, kreipimesi jos vardija tokias įsisenėjusias problemas kaip stringantys infrastruktūros projektai, pareigūnų trūkumas, nekonkurencingas darbo užmokestis, blogėjančios darbo sąlygos ir nepakankamas finansavimas.
Profesinių sąjungų vertinimu, užuot sutelkusi dėmesį į šių problemų sprendimą, ministrė pernelyg giliai įsitraukė į Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) administravimą ir personalo klausimus.
„Viešai žinoma apie ministrės konfliktą su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu – pati R. Tamašunienė rugsėjį patvirtino, kad dėl jo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiama dėl nuobaudos. Keista, kad savo ministerijoje niekaip nesusitvarkanti ministrė apsiėmė praktiškai tiesiogiai valdyti dar vieną instituciją, jos vadovą palikdama savotišku ūkvedžiu“, – nurodė VAITĮPS vadovas Vitalijus Jagminas.
Jo teigimu, teisingumo ministrė vietoj lyderystės energiją eikvoja aiškinimuisi dėl LKT darbuotojų perkėlimo ir vadovų paklusnumo.
„Tai nėra lyderystė, tai yra nepotizmu ir favoritizmu prakvipęs mikrovaldymas. Tuo tarpu šalies bausmių vykdymo sistema toliau grimzta dugnan“, – tvirtino V. Jagminas.
Be to, minėtos profsąjungos kritikuoja socialinio dialogo kokybę ministerijoje, teigdamos, kad teisingumo ministrė ir jos komanda kalbasi tik su patogiais socialiniais partneriais, o nepatogius klausimus keliančių organizacijų atstovai ir jų pasiūlymai yra ignoruojami.
Pranešimą profesinės sąjungos išplatino po to, kai R. Tamašunienė šią savaitę Vyriausybei pasiūlė M. Kairiui skirti papeikimą.
Ministerijos vertinimu, tarnybinė nuobauda LKT vadovui skirtina už jo sprendimus naikinti Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigybes ir steigti Resocializacijos skyriaus pareigybes, taip pat – R. Tamašunienės įsakymo atšaukti šiuos sprendimus nepaisymą.
M. Kairys su galimais pažeidimais nesutinka. Jis prašo pripažinti, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Savo ruožtu R. Tamašunienė teigia nepritarianti sprendimams, kuriais pareigūnai būtų verčiami keisti pareigas. Papeikimą Vyriausybės posėdyje ministerija siekia svarstyti šią arba kitą savaitę.
Kritikos pažėrė ir Vilniaus rajono socdemai: tai rimtas signalas apie problemas sistemoje
Į situaciją sureagavo ir Vilniaus rajono socdemai. Jie socialinėje erdvėje pažėrė aštrios kritikos ministerijos vadovei.
„Kai tavo kuruojamos sistemos pareigūnų profesinės sąjungos viešai pareiškia tavimi nepasitikėjimą, tai jau nebe eilinis politinis ginčas. Tai rimtas signalas apie problemas sistemoje, už kurią esi tiesiogiai atsakinga.
Bausmių vykdymo sistemos profesinės sąjungos kalba apie pareigūnų ir finansavimo trūkumą, stringančius infrastruktūros projektus, prastėjančias darbo sąlygas ir kritikuoja ministerijos vykdomą sistemos valdymą.
Ir čia kyla labai paprastas klausimas: ar ministrei Ritai Tamašunienei netrūksta laiko ir dėmesio problemoms savo pačios ministerijoje?“, – teigiama žinutėje.
Anot socdemų, R. Tamašunienė gana dažnai matoma Vilniaus rajone – savivaldybės tarybos posėdžiuosear įvairiuose renginiuose.
„O didžiausias absurdas šioje situacijoje – kad jos bendrapartiečiai iš LLRA-KŠS tuo pat metu viešai kaltina Vilniaus rajono savivaldybės administraciją mobingu. Šie kaltinimai jau peržengė politinių pareiškimų ribas. Mūsų bičiulis, administracijos direktorius Vytautas Vansavičius, dėl viešai paskleistų teiginių kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar juose nėra šmeižimo požymių. Galutinį vertinimą šiuo klausimu pateiks teisėsaugos institucijos“, – teigia Vilniaus rajono socdemai.
Teisingumo ministrė atmeta profsąjungų kritiką dėl bausmių vykdymo sistemos, vardija darbus
Teisingumo ministrė atmeta dalies profsąjungų kritiką dėl bausmių vykdymo sistemos problemų ignoravimo, deklaruodama dėmesį šiai sričiai ir vardydama pasiekimus.
„Vertinu labai kritiškai tokią kritiką, kadangi planas yra. Pirmiausia, suformuotos metinės užduotys Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovui, kur matome jų didelį vėlavimą ir prašysime paaiškinimo, kodėl tos užduotys neįgyvendinamos“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo R. Tamašunienė.
„O aš, kaip ministrė, tikrai rūpinuosi bausmių vykdymo sistema. Visos problemos yra aiškios, nuolat bendradarbiaujame ir su profsąjungomis, vyksta socialinis dialogas“, – pažymėjo ji.
Taip ministrė kalbėjo profsąjungoms R. Tamašunienę apkaltinus mikrovaldymu bausmių vykdymo sistemoje ir jos įsisenėjusių problemų, kaip stringantys infrastruktūros projektai, pareigūnų trūkumas, nepakankamas finansavimas, ignoravimu.
„Mes rūpinamės, kad būtų didesnis finansavimas, pirmiausia darbo užmokesčiui. (...) Pateikti jau nuo metų pradžios skaičiai, kurių reikėtų, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis“, – teigė R. Tamašunienė.
„Taip pat labai gerai, mano vertinimu, pavyko derybos su norvegų fondu ir gausime apie 36 milijonus, kurių didelė dalis nueis į infrastruktūros poreikius, tai yra į mažesnių kamerų įrengimą kalėjimuose, kas leis užtikrinti saugesnį pareigūnų darbą“, – pridūrė ministrė.
Jos tvirtinimu, profsąjungų įvardijamos problemos „yra keliamos teisingai“, bet jos sprendžiamos ir „rezultatus mes matysime“. R. Tamašunienė taip pat sakė palaikanti gerą socialinį dialogą su pareigūnams atstovaujančiomis organizacijomis.
„Susitinkame su 11 profsąjungų, kritika išreikšta tik iš dviejų profsąjungų atstovų. Šių profsąjungų ryšys su LKT vadovybe yra kitoks negu su kitomis. Mano vertinimu, tai yra neteisinga, nes vadovas turėtų vienodai traktuoti visus savo socialinius partnerius“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

