Baltijos šalims paprašius Europos Komisijos skubiai skirti lėšų gynybai nuo bepiločių orlaivių, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad signalai iš Briuselio dėl papildomo finansavimo – pozityvūs.
„Mes, kaip Baltijos valstybės, Lietuva, Latvija, Estija, sutarėme vieningai kreiptis į Europos Komisiją prašyti papildomų pinigų. Prioritetai yra tie patys, tai oro gynyba, tik įranga yra gal šiek tiek skirtinga. Lietuva orientuojasi daugiausia į detekcijos, į kinetikos stiprinimą“, – LRT TELEVIZIJAI pirmadienį Briuselyje sakė R. Kaunas.
„Signalai yra pozityvūs. Tai tie pozityvūs signalai reiškia, kad Komisija svarstys ir manau, kad derybų eigoje mes išsigryninsime, kam bus skirta pinigų“, – teigė jis.
Suomijos laikraštis „Iltalehti“ praėjusią savaitę pranešė, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pirmadienį nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo EK skubiai skirti 500 mln. eurų jų gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti.
Valstybės tikisi, kad ES papildomą finansavimą regiono gynybai nuo dronų galės skirti dar 2026 metais. Leidinio šaltinių teigimu, gynybos nuo dronų stiprinimas yra neatidėliotinas klausimas, nes manoma, kad Rusija gali norėti išbandyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dronų atakomis prieš Aljanso rytinį flangą.
„Rusija tikrai nesustos, visa jos ekonomika šiandien yra karo ekonomika. Net sudarius paliaubas ar taiką, Rusija vis tiek gamins ginkluotę. (...) Tai reiškia, kad mūsų gynybos pramonė turi dar sparčiau judėti į priekį. Kai mes šiandien turime derybinius susitarimus su įvairiais gamintojais, tai dažniausiai mes šnekame ne apie kiekius, o apie terminus. Gamintojai, deja, viską stato į labai ilgą eilę, terminai yra ilgi, vietoje to, kad mes greičiau gautume užsakytą produkciją“, – teigė R. Kaunas.
„Turėdami stiprią kariuomenę, turėdami stiprią ginkluotę mūsų žemėse, mes tikrai atgrasysime Rusiją“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, R. Kaunas pirmadienį Briuselyje dalyvauja ES Užsienio reikalų tarybos susitikime, kuriame su kolegomis aptars karinės paramos Ukrainai didinimą.
Ministrai taip pat kalbėsis apie Rusijos hibridines kampanijas ir jų eskalaciją, taip pat saugumo situaciją Vidurio Rytuose ir jos poveikį Europos gynybai ir saugumui.
Planuojama, kad susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara.
Europos šalys pastaraisiais mėnesiais įspėja apie intensyvėjančių Rusijos sabotažo veiksmų jų teritorijoje galimybę.
„Mes jau nebešnekame apie tai, kad kažkas kažką padarė, (...) mes jau šnekame, kad Rusija organizuoja hibridines atakas. Dabar klausimas yra, kaip mes (...) atsakysime į šitas hibridines grėsmes“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Tai nėra labai paprasta, kadangi Rusija veikia toje pilkoje zonoje, kad hibridinės atakos yra organizuojamos be atribucijos. (...) Tačiau aš net neabejoju, kad tai yra politinės valios reikalas ir ta politinė valia atsiranda, o tai reiškia, kad mes tada didinsime pajėgumus, gamybinius pajėgumus Europoje, didinsime mūsų kariuomenių pajėgumus, nes Rusija, deja, supranta tiktai galios kalbą ir mums neužtenka skambių deklaracijų. Mums reikia realių gynybinių pajėgumų Europoje“, – dėstė jis.
BNS skelbė, kad nors Europos valstybės garsiau kalba apie Rusijos atsakomybę dėl hibridinių atakų Bendrijos šalyse, ES kai kuriais atvejais švelnina spaudimą Kremliaus režimo aplinkai.
Bendrija panaikino sankcijas dviem Rusijos oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, tačiau, pavyzdžiui, Lietuva nusprendė juos įtraukti į nacionalinį sankcijų sąrašą.
„Viskas priklauso nuo mūsų šalių, nuo Baltijos valstybių, nuo Lenkijos, nuo Skandinavijos valstybių, nuo tų šalių, kurios yra šalia Rusijos, kurios supranta tą imperialistinę ambiciją. Vakarų Europos šalims gali tai atrodyti šiek tiek minkščiau, šiek tiek paprasčiau, bet taip nėra. Sankcijų nepratęsimas konkretiems asmenims, kurie yra tiesiogiai susiję su (Vladimiro – BNS) Putino režimu, tai yra žingsnelis atgal“, – sakė R. Kaunas.
„Šiuo metu nėra laikas mažinti sankcijas, mes kaip tik turėtume stiprinti spaudimą Rusijos ir Putino aplinkai“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas praėjusią savaitę teigė, kad A. Usmanovas ir M. Fridmanas į neįleidžiamų asmenų sąrašą bus įtraukti dėl grėsmės Lietuvos saugumui.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Europinės sankcijos minėtiems oligarchams panaikintos prašant kelioms šalims, tarp jų – Prancūzijai, Liuksemburgui.
Kaunas: ES atsako į hibridines atakas mechanizmas negali dubliuoti NATO, diskusijos tęsis
Europos Sąjungos gynybos ministrams pirmadienį aptarus galimybę kurti atsako į Rusijos hibridines atakas mechanizmą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad svarbiausia nedubliuoti NATO funkcijų ir pajėgumų.
„Svarbiausia, kad Europos Sąjunga tiesiog negali dubliuoti NATO pajėgumų, NATO formato. Nes tada tiesiog turėsime dubliavimą ir jokios realios iš to naudos. Tikslas yra didinti efektyvumą“, – BNS po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo sakė R. Kaunas.
Pasak jo, ES turi turėti aiškią viziją, kaip reaguojama į hibridines grėsmes, kokios yra procedūros.
„Gal reikia turėti pasirengus ir tą priemonių sąrašą, kad kiekvieną kartą, kai Rusija surengs tyčinę provokaciją, nekiltų ilgų politinių debatų. Mes aiškiai žinotume ir iš anksto turėtume politinį sutarimą priemonėms. Tokią diskusiją iš esmės mes turėjome, tokia diskusija toliau tęsis ir aš manau, kad vienokiu ar kitokiu būdu rasime tą tokį konsoliduotą sprendimą“, – dėstė ministras.
Kaip rašė BNS, žemynui kovojant su Rusijos keliama grėsme, rugsėjo viduryje savo metinėje kalboje Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad ES būtinas nepaprastasis saugumo protokolas, atitinkantis NATO 4-ąjį straipsnį.
Pagal pastarąjį, Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
ES pareigūnai yra sakę, kad ketina pateikti išsamesnių pasiūlymų naujame saugumo strategijos dokumente, jį tikimasi paskelbti kitą mėnesį.
Savo ruožtu ES Taryba pirmadienį patvirtino bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą, vienas iš patvirtintų penkių projektų – Rytų flango stebėsenos iniciatyva („Eastern Flank Watch“).
„Tai mūsų regionui yra ypač svarbu ir aktualu. Pritarus „Eastern Flank Watch“ projektui, skirtos pradinės finansinės investicijos tam, kad galėtume pradėti vykdyti mūsų rytų flango saugumo ir gynybos projektus. (...) Mes dirbame ties tuo, kad ši iniciatyva būtų tęsiama ir daugiametėje finansinėje perspektyvoje būtų numatytos lėšos rytų pasienio ir regiono saugumui“, – kalbėjo R. Kaunas.
BNS skelbė, kad gegužę Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija Europos Komisijai pateikė „Eastern Flank Watch“ – bendro intereso Europos gynybos projekto – pasiūlymą. Vėliau prie iniciatyvos prisijungė dar daugiau valstybių – iš viso projekte dalyvauja 18 šalių.
Krašto apsaugos ministerija anksčiau yra skelbusi, kad, preliminariais vertinimais, bendra iniciatyvos finansavimo reikmė galėtų siekti apie 100 mlrd. eurų.
ES Tarybai patvirtinus tai kaip bendro intereso projektą, jis galės būti finansuojamas iš Europos gynybos pramonės programos, kurios biudžetas – 1,5 mlrd. eurų.
Tuo metu Baltijos gynybos ministrai praėjusią savaitę nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo EK skubiai skirti 500 mln. eurų jų gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti.
Prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį teigęs, kad signalai iš EK dėl finansavimo suteikimo yra pozityvūs, pirmadienio popietę R. Kaunas patvirtino, kad sprendimas dėl papildomų lėšų neturėtų užtrukti.
„Tikiuosi, kad artimiausiu metu komisija apsispręs. (...) Neturiu įgaliojimų vertinti komisijos darbo laiką, bet pozityvūs signalai reiškia, kad tas klausimas turėtų būti sprendžiamas prioriteto tvarka“, – kalbėjo jis.

