Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, antradienį posėdyje pirmą kartą parodymus davęs V. Antonovas aiškino, kad 2008 metais, ištikus ekonominei krizei, jis ėmėsi visų būdų stabilizuoti banko veiklą, tarp jų – ir neteisėtų.
V. Antonovas teismui pripažino veikęs neteisėtai, tačiau tuo pačiu metu teigė, kad tiek jis, tiek R. Baranauskas neturėjo ketinimų sužlugdyti banką.
„Iki 2008 metų viskas vyko sklandžiai, bankas buvo pripažintas geriausiu Lietuvos banku ir viskas sekėsi sklandžiai. (...) Iki 2008 metų ateitis atrodė ne tokia liūdna, kaip atrodo šiandien“, – teisme rusiškai per vertėją sakė gegužės pabaigoje iš Prancūzijos į Lietuvą atgabentas ir čia kalinamas V. Antonovas.
„Krizė gana greitai apėmė ir bankų sektorių, (...) mus taip pat palietė ši problema, palietė ir visą grupę (...) Per vieną mėnesį susidarė nuostolis visai grupei apie 200 mln. dolerių. (...) Turėjau pasirinkti – inicijuoti bankrotą arba pabandyti išgelbėti, ištraukti visą grupę. Galbūt ne visai tradiciniais arba neteisiniais būdais. Tuo metu negalvojau, kad traukiu bilietą į pragarą“, – kalbėjo buvęs banko savininkas.
Jis teigė suprantantis, kad priėmė neteisingą sprendimą siekdamas stabilizuoti banko kapitalą.
„Buvo naudojamos įvairios teisinės priemonės, tarp jų ir neteisėtos. Tiesą pasakius, nesuvokiau visos atsakomybės masto, kurią prisiimu. Visos mano mintys, visa energija buvo nukreipta tam, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų galima atkurti banko veiklą. (...) Pripažįstu, kad veikiau neteisėtai – priimdamas sprendimus, tikrai nesuvokiau viso atsakomybės masto, (...) vadovavausi verslo logika ir neatsižvelgiau į galiojančių įstatymų reikalavimus. Ar dėl to gailiuosi – taip, be abejo, jau 15 metų, tačiau gyvenimas nėra kasetė, neatsuksi atgal“, – kalbėjo V. Antonovas.
„Vertybiniai popieriai, kurie priklausė bankui, laikinai buvo pervedami į asmenines sąskaitas, buvo naudojami kaip užstatas, pagal užstatą už aukšto likvidumo vertybinius popierius buvo gaunamos lėšos, kurios buvo leidžiamos naujos emisijos akcijoms įsigyti“, – sakė jis.
Pasak V. Antonovo, buvo perkamos obligacijos ir išduodami kreditai, didinamas banko kapitalas, o kreditoriams lėšos išmokamos paskutine eile.
„Supratome, kad tai neteisėta, mes supratome, kad tai buvo vienintelis kelias, kad bankas galėtų veikti, iš esmės mes pirkome laiką. Tam, kad uždarytume šią schemą“, – kalbėjo jis.
V. Antonovo teigimu, Lietuvos bankui priėmus sprendimą nacionalizuoti „Snoro“ banką, jis ketino išsaugoti kitas grupės dalis, tačiau prasidėjo žlugimas.
Jis taip pat tikino, kad pritrūko maždaug 18 mėnesių, kad išgelbėtų banką.
Buvęs bankininkas, be kita ko, kalbėjo, kad jeigu bet kur pasaulyje bus rastas jam priklausantis turtas, jis esantis pasiryžęs jį perduoti ir atlyginti žalą. Kartu jis neigė, kad banko sąskaitose turi milijardus.
Antonovas antradienį teisme pradėjo duoti parodymus „Snoro“ byloje: pripažįsta kaltę
Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo pirmadienį, parodymus byloje prašė duoti pats V. Antonovas, jis taip pat prašė sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Antradienį per posėdį, atsakydamas į Apeliacinio teismo teisėjos Aušros Bielskės klausimą, V. Antonovas patvirtino pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo.
„Taip, savo kaltę pripažįstu“, – teismo posėdyje rusų kalba teigė jis, jo parodymus vertė vertėja.
Prancūzijos gegužę išduotas nuteistasis pirmadienį buvo atvesdintas į teismą ir pareiškė norą suteikti jam teisę pasisakyti – apklausti jį kaip įtariamąjį.
Tam neprieštaravo nei prokuroras, nei „Snorui“ atstovaujantys advokatai.
Jo advokatas Aivaras Alimas Apeliacinio teismo posėdyje pirmadienį pabrėžė, kad V. Antonovas neginčija faktinių pirmosios instancijos teismo aplinkybių ir nemato pagrindo darkart atlikti viso tyrimo, kurį Vilniaus apygardos teismas baigė jam už akių. Jo teigimu, nuteistasis sutinka ne su visais pirmosios instancijos teismo argumentais.
Prokuroras Darius Stankevičius pritarė, kad V. Antonovą apklausti būtų svarbu siekiant geriau įvertinti byloje surinktus duomenis.
Kito teisiamojo – buvusio akcininko R. Baranausko teisme nebuvo, jis toliau teisiamas jam nedalyvaujant. Pasak Generalinės prokuratūros, jo tarptautinė paieška vyksta jau 15 metų, o paskutinė jo žinoma buvimo vieta yra Rusija.
V. Antonovas teigė veikęs kartu su R. Baranausku ir sprendimai buvo priimami bendrai, tačiau pripažino, kad nusikaltimų iniciatorius buvo jis pats.
Apeliacinio teismo teisėjos Aušros Bielskės paklaustas, kur šiuo metu yra R. Baranauskas, V. Antonovas sakė padėjęs jam išvykti į Rusiją: „Jis nesislapsto, teisėtai gyvena Rusijos Federacijoje, (...) jo telefonas žinomas, laisvai juda šalyje.“
R. Baranausko advokatė Alfreda Pūkienė žurnalistams pakartojo, kad su nuteistuoju nepalaiko jokio ryšio.
Teismas nagrinėja V. Antonovo, R. Baranausko ir dar du susijusių asmenų skundus, Vilniaus apygardos teismui pernai lapkritį jiems už akių skyrus po 10,5 metų laisvės atėmimo bausmes.
Buvę „Snoro“ akcininkai teisiami dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Sako, kad R. Baranauskas nesislapsto, Rusijoje juda laisvai
Paklaustas apie R. Baranausko vaidmenį nusikalstamoje veikoje, V. Antonovas pažymėjo, kad sprendimai buvo priimami kolegialiai, tariantis su partneriu.
Verslininko teigimu, R. Baranauskas taip pat suvokė finansų krizės pasekmes bankui, todėl ėmėsi veiksmų, kurie buvo neteisėti.
„Be abejo, buvo tariamasi, (...) neįmanoma privesti protingą, išmintingą, profesionalų žmogų, tuo labiau partnerį, atlikti tuos veiksmus, kurių jis nenori atlikti“, – tikino V. Antonovas.
Teisėjos paklaustas, ar jam yra žinoma, kur šiuo metu yra R. Baranauskas, verslininkas teigė, kad jo buvęs partneris nesislapsto, Rusijoje jam yra suteiktas pabėgėlio statusas.
„Jis turi telefoną, jis laisvai juda šalies viduje, jo nebando sulaikyti policija, (…) bet akivaizdu, kad išėjęs už šalies ribų jis būtų sulaikytas“, – teigė V. Antonovas.
Verslininkas teigė paskutinį kartą su R. Baranausku bendravęs 2023 metų lapkritį, o vėliau gruodį išvyko iš Rusijos.
Rusija Lietuvos Generalinei prokuratūrai jau buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą, tuo metu V. Antonovas yra Rusijos pilietis.
V. Antonovas teisėjos taip pat buvo klausiamas apie buvusio „Snoro“ viceprezidento Naglio Stanciko bei banko Investicinio verslo tarnybos direktoriaus Remigijaus Bartaškos veiksmus.
Teisme duodamas parodymus V. Antonovas teigė, kad „15 metų gyveno košmare“ ir žinojo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą bylą, tačiau iš baimės nesiekė bendrauti su teisėsauga. Be to, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti.
„Sąžiningai – pirma priežastis yra baimė. Nei savyje neatradau jėgų to padaryti, nei gavau kažkokį palaikymą iš šeimos narių, artimųjų“, – teigė V. Antonovas.
Be to, jis sakė pasitaręs su teisininkais suprato, kad tokiu atveju bus suimtas.
Verslininkas tikino, kad dėl savo atliekamų funkcijų R. Bartaška labiau buvo jam pavestų užduočių vykdytojas, o ne iniciatorius.
V. Antonovas šiuo metu taip pat teisiamas Latvijoje – Rygos teisme nagrinėjama byla prieš jį ir buvusį „Latvijas Krajbanka“, kuris priklausė „Snorui“, vadovą Ivarą Prieditį. Gegužę generalinė prokurorė teigė, kad Lietuva dar nėra gavusi Latvijos prašymo išduoti V. Antonovą.
Prokuroras: Antonovas bando švelninti savo situaciją
Žlugusio banko „Snoras“ buvusiam akcininkui Vladimirui Antonovui antradienį pirmą kartą davus parodymus teisme ir pripažinus kaltę, kaltinimą palaikantis prokuroras sako, kad V. Antonovas bandė švelninti situaciją, tačiau jo „mušimasis į krūtinę neatitinka gailėjimosi standarto“.
„Jo parodymai iš tikrųjų yra tokie, kad pripažino faktines aplinkybes, tačiau tam tikrus niuansus bando pateikti taip, lyg dirbo „Snoro“ banko naudai, norėjo lyg gero, bet išėjo kaip išėjo. Vis tik tokie veiksmai akivaizdžiai yra nusikalstami. Turtas buvo naudojamas įvairioms savo reikmėms, padengimui įvairių kreditų, paskolų ėmimui, įmonių pirkimui“, – žurnalistams po Apeliacinio teismo posėdžio antradienį teigė Darius Stankevičius.
„Nuteistasis bando švelninti savo situaciją, bando pateikti argumentus, dėl ko jis taip veikė, netgi šiandien teisme išgirdau, kad jis labai nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko, mušasi į krūtinę, kitaip sakant. Bet toks mušimasis į krūtinę neatitinka nei gailėjimosi standarto, nei baudžiamojo tyrimo, nei teismo, nes ir be jo parodymų yra nustatytos faktinės aplinkybės“, – kalbėjo prokuroras.
Jo teigimu, V. Antonovas teisme bandė save pateikti kaip „kankinį, nuolat kažko bijantį“.
Tuo metu „Snorui“ atstovaujanti advokatų kontoros „Tegos“ asocijuotoji partnerė Dovilė Armalytė teigė, kad V. Antonovo nuoširdumas atrodo dirbtinis.
„Tas nuoširdumas apie tai, kad viskas buvo daroma banko „Snoro“ interesais, atrodo šiek tiek dirbtinis, nes tikrai yra aplinkybių, kurios rodo priešingai. Tai šitoje vietoje, žinoma, teismas įrodymus įvertins tinkamai ir pasidarys išvadas, bet pažiūrėsim, ką procesas toliau duos“, – žurnalistams teigė D. Armalytė.
Be kita ko, jos vertinimu, viltis susigrąžinti visą kaltinamiesiems priteistą beveik 400 mln. eurų žalą yra utopinė.
„Pagal tai, kiek šiai dienai yra surasta turto, tai, žinoma, ta viltis yra utopinė“, – teigė ji.
Atvertus bylą Lietuvoje pirmadienį teisme taip pat buvo pranešta, kad V. Antonovas prašo leisti jam atlikti bausmę dar nesulaukus Apeliacinio teismo verdikto.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad patvirtinus švelnesnes kardomąsias pramones kiltų grėsmė dėl nuteistojo pabėgimo, todėl prašė toliau laikyti jį suimtą, taip pat palaikė V. Antonovo prašymą dėl bausmės atlikimo dar nesulaukus verdikto.
Sprendimą dėl šio prašymo teismas skelbs liepos 2 d.
Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį V. Antonovą ir R. Baranauską už akių nuteisė už piktnaudžiavimą, labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.
Jie nuteisti už aštuonis tyčinius nusikaltimus. V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, nurodyta konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Abiem buvo išduoti Europos arešto orderiai.
Nuteistųjų gynėjai apygardos teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. V. Antonovas apeliaciniame skunde nurodė nieko nežinojęs apie Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, neturėjęs galimybių pasirinkti gynėjo, neturėjęs ryšio su teismo paskirtu advokatu, o tai reiškia, kad jis tinkamai negalėjo pasirinkti gynybos strategijos šioje sudėtingoje byloje.
V. Antonovo advokatas taip pat prašė leisti atlikti bausmę nelaukiant teismo sprendimo, tačiau šis prašymas kol kas nenagrinėtas.
Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.
