Seimas antradienį nepatvirtino Nerijaus Meilučio Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku antrai kadencijai.
Už N. Meilučio paskyrimą Apeliacinio teismo vadovu per slaptą balsavimą buvo 25 Seimo nariai, prieš – 53, susilaikė 24 politikai.
N. Meilutis Apeliaciniam teismui vadovauja nuo 2021 metų. Jis yra baigęs teisės studijas Mykolo Romerio universitete, dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedroje lektoriumi ir docentu, Specialiųjų tyrimų tarnyboje Kaune, buvo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, 2010–2011 metais – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas.
Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Nepritarta ir Mariaus Bartninko paskyrimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju.
Jo kandidatūra sulaukė 32 Seimo narių palaikymo, prieš ją buvo 44 parlamentarai, susilaikė 25 Seimo nariai.
M. Bartninkas Kauno apygardos teismui vadovauja nuo 2021 metų gruodžio. Prieš tai jis ėjo šio teismo teisėjo pareigas, prieš tai yra dirbęs Kėdainių, Kauno apylinkių teismuose.
LAT teisėju paskirtas tik buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda.
Už jį balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 23, susilaikė penki politikai.
Visas kandidatūras Seimui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis antradienį BNS sakė neturėjęs jokių indikacijų, kad pateiktiems kandidatams galėtų būti nepritarta.
„Ne, neturėjome, aš nežinau, kas įvyko, tiesiog Seimo nariai balsavo, laisvas balsavimas, laisvi Seimo nariai ir priėmė tokį sprendimą“, – sakė jis.
Pasak A. Kabišaičio, greičiausiai teks skelbti naujas atrankas į minėtas pareigas.
„Teks skelbti naują atranką į Apeliacinio teismo pirmininkus, kadangi buvo tik vienas pretendentas, o į Aukščiausiąjį Teismą dar yra kandidatų iš senos atrankos, tačiau greičiausiai reikės skelbti naują. Reikia pasižiūrėti dar“, – sakė jis.
Balsavimo rezultatai nustebino ir pačius parlamentarus. Mat kandidatūroms be didelių diskusijų pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas, per susitikimus su frakcijomis neišsakyta jokių priekaištų.
„TTK pritarė, man tikrai didelė staigmena, neįsivaizdavau, kad gali būti tokie sprendimai. Negirdėjau jokių abejonių, jų nebuvo išsakyta ir Seimo salėje“, – BNS sakė konservatorė Giedrė Balčytytė.
„Matyt, nutiko laisvas balsavimas, laisvi mandatai balsuojant slaptai, Seime kartais taip būna“, – teigė demokratė Agnė Širinskienė.
„Neįsivaizduoju, kodėl nepabalsavo“, – stebėjosi ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Jis pats teigė gerai pažįstąs teiktus kandidatus, jiems jokių priekaištų neturėjęs.
„Visų pirma sveikinu Gintarą Godą, labai vertinu jo kompetenciją, jo išlaikytą stovėseną kaip teisininko. Aš pats balsavau ir už poną Meilutį, ir poną Bartninką, tikrai negaliu žinoti kolegų argumentų“, – BNS tvirtino liberalas Eugenijus Gentvilas.
Tuo metu valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sakė, kad Seimo nariai slaptu balsavimu išreiškė savo poziciją.
„Matyt, tokia Seimo narių valia. (...) Seimo nariai susidarė savo nuomonę ir ją išreiškė slaptu balsavimu“, – sakė ji.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
