Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad Lietuvoje trūksta valstybės politikos, skirtos mažinti senjorų vienišumui, labiausiai prie to dabar prisideda nevyriausybinės organizacijos, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Mums būtinai reikia spręsti vienišumo problemą, nes auditoriai nustatė, kad mes turime didelę vienišumo problemą Lietuvoje ir praktiškai jokios [valstybės] politikos, viskas tik ant nevyriausybinių organizacijų pečių, o valstybės politika yra nekryptinga“, – pirmadienį LRT RADIJUJE kalbėjo I. Segalovičienė.
Anot jos, norėdama geriau pasiruošti tam, kad visuomenė senėja, valstybė turi užtikrinti lankstesnes sąlygas ilgiau likti darbo rinkoje, diegti daugiau socialinių paslaugų, kurios padėtų senjorams kuo ilgiau gyventi savarankiškai, likti savo namuose.
Audito rezultatai taip pat parodė, kad reikia didinti sveikatos ir kultūros renginių senjorams prieinamumą.
Pasak I. Segalovičienės, Lietuvoje gyvena apie 830 tūkst. vyresnių negu 60 metų asmenų, turinčių skirtingų poreikių, tie poreikiai ne visuomet yra atliepiami.
„Pati problema yra tai, kad ne visada žinome poreikius. Mes nustatėme, kad poreikių nustatymas yra tikrai problemiškas – nuo savivaldos lygmens žiūrint, tik keliose savivaldybėse yra kryptingai žiūrima į šiuos poreikius“, – aiškino ji.
Kaip teigiama balandį paskelbtose VK audito išvadose, tik 2 iš 60 šalies savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, skirtas vyresnio amžiaus asmenų kultūriniam aktyvumui skatinti, likusiose savivaldybėse veiklos dažniausiai orientuotos į bendrą gyventojų grupę, neatsižvelgiant į senjorų poreikius.
Auditoriai nustatė, jog vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas kultūrinėse ir savanoriškose veiklose Lietuvoje išlieka ribotas, o valstybės priemonės šiai situacijai spręsti yra nepakankamos.
Duomenys rodo, kad kultūrinėse veiklose dalyvauja mažiau nei pusė (42,7 proc.) vyresnio amžiaus žmonių, o savanoriauja apie 10 proc. senjorų.
Auditas taip pat parodė, kad valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta prioriteto skatinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį, o Kultūros ministerijos planai orientuoti tik į bendrą veiklų prieinamumą.
Todėl VK rekomendavo ministerijoms imtis sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime ir įsitraukti į savanorystę.
Kaip pažymėjo I. Segalovičienė, senjorų įtraukties problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai, neišskiriant vienos ministerijos.
