Teisėsaugai norint pateikti įtarimus buvusiam Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui dėl galimo kyšininkavimo, premjerė Inga Ruginienė sako visiškai pasitikinti teisėsaugos institucijomis ir reiškianti apmaudą, kad tokios situacijos nutinka šalies politiniame gyvenime.
„Norėčiau įvertinti kaip pilietė, kaip žmogus, bet, deja, šiandien tokios prabangos neturiu. Turiu visiškai pasitikėti teisėsaugos institucijomis ir sulaukti tyrimų išvadų pabaigos“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministrė pirmininkė.
„Kiekvienas iš mūsų turi teisę į nekaltumo prezumpciją, tą prokurorė pabrėžė kalboje. Aš irgi norėčiau tuo vadovautis. Neskubėkime su išvadomis, palaukime, kaip pasibaigs tyrimas“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienė teigė nenorinti kištis į tyrimo eigą.
„Apmaudu, kad politinėje arenoje turime tokias situacijas“, – sakė premjerė.
Taip ministrė pirmininkė kalbėjo generalinei prokurorei antradienį paprašius Seimo panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Politikas ketina jos atsisakyti supaprastinta tvarka, tačiau neigia, kad ėmė kyšius.
Premjerė apie koalicijos alternatyvas: bet kuris iš variantų yra galimas
Ministrė pirmininkė tiesiogiai neatsako ir į klausimą, kaip vertina tai, jog nemaža dalis koalicijos partnerių Kapčiamiesčio steigimą numatančio įstatymo projekto nepalaikė ir po svarstymo Seime.
„Man atrodo, visi galime pasidžiaugti, kad balsų daugėja ir tai reiškia, kad vis daugiau žmonių mums pasiseka įtikinti, kad tai yra svarbus žingsnis mūsų visų saugumo link“, – lakoniškai atsakė I. Ruginienė.
„Mane tenkina tai, kad Seimas pademonstravo stiprybę ir priėmė Lietuvai reikalingą sprendimą, kuris garantuos didesnį saugumą visiems Lietuvos gyventojams“, – akcentavo ji.
Paklausta, ar šis balsavimas gali paskatinti socialdemokratus apsvarstyti realesnius pokyčius koalicijoje, I. Ruginienė pabrėžė, kad tai yra nesusiję klausimai.
„Aš kalbu apie konkrečius darbus ir sprendimus. O koalicija ir visi kiti dalykai, tai yra ne su šituo klausimu susiję dalykai“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienį po svarstymo pritarta Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektui. Už jį antradienį vykusio posėdžio metu balsavo 109 Seimo nariai, 11 pasisakė prieš, o dar 2 susilaikė.
Tarp pasisakiusių prieš – 8 „aušriečiai“ ir 3 Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Susilaikė 1 parlamentaras iš „Nemuno aušros“ ir 1 „valstietis“.
Ruginienė žada išspręsti „valstiečių“ viceministrų klausimą
„Valstiečiams“ atmetus premjerės siūlymą vietoj viceministrų į pareigas Vyriausybėje deleguoti patarėjus, ji pati sako, kad klausimas bus išspręstas ne viešai.
„Tokius klausimus spręsime ne viešai, bet susėdę ir sutarę. Mes tikrai turime puikius santykius, bičiuliškus ir profesionalius santykius su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir šitą klausimą išspręsime“, – trečiadienį žurnalistams komentavo I. Ruginienė.
Sausį buvo skelbta, kad Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) kuruojanti „Nemuno aušra“ atleido iš pareigų LVŽS deleguotą žemės ūkio viceministrą Artūrą Pekauską ir ministro patarėją Mindaugą Petkevičių.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikino, kad jie abu pareigas paliko savo noru.
LVŽS lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad tokia situacija susiklostė, „valstiečiams“ nepaklusus reikalavimui priimti „aušriečių“ viceministrą į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Tęsiantis nesutarimams dėl viceministrų portfelių atskirose ministerijose, I. Ruginienė vietoje viceministrų „valstiečiams“ pasiūlė patarėjų postus.
A. Veryga pareiškė, kad tokia alternatyva LVŽS netinka.
„Premjerė pasiūlė ministrų patarėjų poziciją – pasirinkti Švietimo (mokslo ir sporto – ELTA) ar Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją“, – teigė A. Veryga.
„Netinka, todėl, kad čia yra nelygiavertės pozicijos. Viceministro įgaliojimai yra kitokie ir įgyvendinti programą gali kitaip, kitoks yra administracinis svoris, kur žmogus gali prisidėti prie kažkokių darbų. Mes neužsiimame kaitaliojimais, mes tą reikalavimą išlaikome“, – akcentavo jis.
Visgi LVŽS pirmininkas vylėsi, jog viceministrų klausimas galiausiai bus išspręstas.
Premjerė vengė atsakyti į klausimus apie „Nemuno aušros“ balsavimą dėl poligono, ryšius su „Fidesz“
Žurnalistai premjerės klausė apie „Nemuno aušros“ ryšius su rinkimus Vengrijoje pralaimėjusia „Fidesz“ partija. I. Ruginienė neatsakė į klausimą, ar vertins, jog koalicijos partneriai palaiko artimus ryšius su partija, galimai bendradarbiaujančia su Kremliumi.
„Sveikinu laimėjusią partiją Vengrijos rinkimuose, turėsime naują vadovą ir labai tikiuosi, kad naujas vadovas paskatins ir pagreitins tiek Moldovos, tiek Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą. Lygiai taip pat tikiuosi, kad pagaliau bus atšildytos atšildyti 90 mlrd. eurų paramos Ukrainai, nes turėjome tam tikrų trukdžių dėl veto. Tai dabar visa Europa laukia šito žingsnio, šito progresyvaus europietiško žingsnio ir labai tikiuosi, kad jis greitai įvyks“, – atsakė premjerė.
Po savaitgalį pralaimėtų rinkimų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto dingo iš viešumos.
P. Szijjarto anksčiau sulaukė kritikos po tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie jo ryšius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir įtarimų dėl galimo konfidencialios informacijos, susijusios su Europos Sąjungos derybomis, perdavimo.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ne kartą susitiko su P. Szijjarto – vengrų politikas buvo atvykęs į Lietuvą, „aušriečių“ vedlys viešėjo Budapešte.
„Aš dar kartą sakau, komentuodama Vengrijos rinkimus, pati pasveikinau naują lyderį ir tikiuosi atitinkamų proeuropietiškų sprendimų“, – paklausta, ar aiškinsis, kokį susitarimą yra pasirašęs R. Žemaitaitis su P. Szijjarto, atsakė I. Ruginienė.
Premjerė apie siekį Seime išbraukti sankcijų klausimą: atsirado iniciatyvų pastiprinti tekstą
Iš antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės siekus išbraukti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, šį siūlymą palaikiusi premjerė sako, kad taip balsavo, nes atsirado iniciatyvų pastiprinti šio projekto tekstą.
„Buvo klausimas ne išbraukti, bet atidėti dėl teksto papildymo. Formuluokime taip, kaip buvo“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Taip, tai yra svarbu ir visiškai pritariu Kęstučiui Budriui. Bet jeigu atsirado iniciatyvų papildyti ir pastiprinti tekstą – kodėl ne, kodėl tuo nepasinaudoti. Bet Seimas nusprendė kitaip – viskas gerai“, – akcentavo ji.
Premjerė tikina, kad Seimui priėmus sprendimą šio klausimo neatidėti – toks variantas ją tenkina.
„Kalbėjome apie darbotvarkę. Darbotvarkės pateikimas reiškia, kad klausimą galima buvo iš darbotvarkės perkelti kitai dienai, padirbėjus stipriau su pačiu tekstu“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Viskas gerai. Buvo siūlymų pastiprinti tekstą, bet Seimas apsisprendė. Viskas gerai, tuo ir galime užbaigti“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, antradienį Seimas po svarstymo pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisoms.
Tiesa, vos prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui „valstietis“ Valius Ąžuolas pasiūlė iš darbotvarkės išimti ribojamųjų priemonių klausimą. Politikas argumentavo, neva reikia daugiau laiko apsispręsti. Vėliau to Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos vardu prašė ir Remigijus Žemaitaitis. Vis tik, klausimas liko darbotvarkėje.
Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Teigiama, jog tai užkirstų kelią galimiems ES sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
Premjerė: sparčiai dėliojamės žingsnius stipresnės oro gynybos link
Premjerė sako, kad Lietuva sparčiai dėlioja žingsnius stipresnės oro gynybos link ir yra vienu žingsniu priekyje kaimyninių Latvijos bei Estijos.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad Estija nusprendė stabdyti kovos mašinų įsigijimą už 500 mln. eurų ir pinigus skirti oro gynybos sistemoms, dronams ir bepilotėms technologijoms pirkti.
Latvija kartu su Estija į modernią, daugiasluoksnę oro gynybą, diegdami IRIS-T sistemas ir reikšmingai stiprindami regioninį saugumą, ketina investuoti 1 mlrd. eurų. Latvija įsipareigojo nuo 2023 iki 2027 m. kasmet papildomai skirti po 200 mln. eurų oro gynybos pajėgumams stiprinti.
„Mes iš tiesų buvome vienu žingsniu priekyje nei estai ir dar praeitais metais investavome 500 mln. eurų į oro gynybą. Šiais metais ketiname pridėti dar 200 mln. eurų. Tai mes sparčiai dėliojamės žingsnius link stipresnės oro gynybos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį komentavo ji.
Praėjusiais metais išanalizavus situaciją, anot I. Ruginienės, priimtas sprendimas, kad oro gynyba mūsų gynybos plane turi būti prioritetas.
„Visiškas prioritetas ir tą mes kiek galime, kiek leidžia mūsų resursai, tuos tempus didiname link šito žingsnio. Labai tikrai džiaugiuosi, kad estai ir latviai prisideda prie mūsų parodyto pavyzdžio“, – aiškino premjerė.
ELTA primena, kad Lietuva šiemet ketvirtadalį ginkluotės įsigijimų biudžeto skirs oro erdvės stebėjimo ir gynybos priemonių pirkimui. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šiuo metu didžiausias dėmesys telkiamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai.
Kartu bus stiprinama ir tradicinė oro gynyba. Lietuvą šį mėnesį pasiekė vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, kuri, kaip planuojama, pradinį operacinį pajėgumą pasieks iki metų pabaigos. Kitąmet Lietuvą pasieks ir mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD.
