Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad daugumos ministerijų teisinių paslaugų pirkimuose dominuoja kelių kontorų dominavimas – stebėtu laikotarpiu per 70 proc. sutarčių vertės sudaro pirkimai su trimis advokatų kontoromis.
Tarnyba tokią situaciją nustatė atlikusi korupcijos rizikos analizę 12 ministerijų teisinių paslaugų sutarčių sudarymo ir vykdymo procesuose.
Kaip trečiadienį pranešė STT, taip pat dažnu atveju nebuvo atliekamas rinkos tyrimas, buvo kreipiamasi tik į vieną tiekėją, nustatyti poreikio formavimo ir planavimo trūkumai bei neatskirtos pirkimų iniciatorių ir organizatorių funkcijos.
Anot STT, nustatyti rizikos veiksniai gali lemti nepagrįstus, subjektyvius sprendimus ir sudaryti palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms.
Ministerijų įsigyjamos teisinės paslaugos susijusios su konsultavimu dėl nacionalinės ar užsienio teisės reglamentavimo, viešųjų pirkimų dokumentų rengimu, pirkimų vykdymu ar sutarčių įgyvendinimu, atstovavimu nacionalinėse, užsienio šalių ar tarptautinėse teisminėse ir administracinėse institucijose bei arbitražuose.
Šias paslaugas ministerijos gali įsigyti atlikus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas procedūras, arba pasinaudojant šiame įstatyme nustatyta išimtimi.
STT duomenimis, analizuotu laikotarpiu nuo 2022 iki 2025 metų liepos mėnesio 12 ministerijų – Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos analizuojamu laikotarpiu minėtų pirkimų nevykdė – sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vertė sudarė apie 6 mln. eurų, iš kurių 3,7 mln. – pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi.
STT įvertinus visas analizuojamu laikotarpiu sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis, pastebėta, kad per 70 proc. visos šių sutarčių vertės sudaro pirkimai su trimis advokatų kontoromis.
Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys į kelerius metus trunkančius nuoseklius dalykinius santykius tarp konkrečių ministerijų ir tam tikrų paslaugų tiekėjų.
Anot STT, tai gali signalizuoti apie rizikos veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos vienam pagrindinių pirkimų lygiateisiškumo principui bei tiekėjų konkurencijai.
STT, dar 2018 metais atlikusi antikorupcinį teisės akto vertinimą, įvardijo šią išimtį kaip rizikingą ir pateikė pasiūlymus ministerijoms parengti aiškią tvarką dėl tokių pirkimų vykdymo. Nepaisant to, korupcijos rizikos analizės atlikimo metu tik Susisiekimo ir Teisingumo ministerijos turėjo tokias vidines tvarkas.
Tarnybos teigimu, tokios vidinės tvarkos neturėjimas gali kelti korupcijos rizikas dėl vidaus kontrolės trūkumo, šališkų sprendimų priėmimo, neefektyvaus viešųjų finansų valdymo.
Pavyzdžiui, nustatyta atvejų, kai nepateikti dokumentai, pagrindžiantys konkretaus tiekėjo pasirinkimą, nors 2022–2023 metų laikotarpio sutarčių vertė su juo viršijo 310 tūkst. eurų.
2024–2025 metų laikotarpiu konkrečiam tiekėjui už paslaugas sumokėta apie 216 tūkst. eurų, tačiau nepateikti nei rinkos tyrimo, nei kiti tiekėjo pasirinkimą pagrindžiantys dokumentai.
Analizuojant ministerijų teisinių paslaugų pirkimus, atliktus pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas procedūras, atkreiptas dėmesys į praktiką, kuomet neatliekamas rinkos tyrimas, kreipiamasi tik į vieną tiekėją, taip pat pastebėti objektyvaus, optimalaus ir racionalaus poreikio formavimo ir planavimo trūkumai, neatskirtos pirkimų iniciatorių ir organizatorių funkcijos.
STT taip pat nustatė, kad sudarytos septynios sutartys, susijusios su teisėkūros procesu – teisės akto projekto rengimu ar teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugomis.
Pavyzdžiui, 2025 metais advokatų kontora vienai iš ministerijų suteikė paslaugą „Aiškinamojo rašto rengimas dėl Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projekto“.
Tuo metu 2024 metais pasirašytos sutarties pagrindu advokatų kontoros ministerijai suteikta paslauga „Pasiūlymas dėl naujos Žuvininkystės įstatymo redakcijos įstatymo projekto forma“.
„Nors pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą tiek šių paslaugų, tiek kitų su teisėkūra susijusių paslaugų įsigijimas yra leistinas, tačiau įstatymas numato ir tam tikras sąlygas dėl tokių paslaugų įsigijimo. Korupcijos rizikos analizės metu ministerijų pateikta informacija dėl šių sąlygų atitikimo bei argumentai dėl tokių paslaugų poreikio, STT vertinimu, nebuvo pakankamai pagrįsti, taip pat nebuvo laikomasi tokiems įsigijimams taikomų viešinimo reikalavimų, o tai kelia abejonių dėl tokių įsigijimų skaidrumo bei racionalumo“, – teigia tarnyba.
Analizės metu taip pat nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima teigti, jog vienai ministerijai paslaugas dėl naujo Žuvininkystės įstatymo redakcijos projekto teikė teisininkas – registruotas lobistas, kuris susijęs su žuvininkystės srityje veikiančiais juridiniais subjektais ir 2020–2021 metų laikotarpiu jų vardu teikė pastabas bei siūlymus tuometiniam registruotam įstatymo projektui, turėjo konsultacijas su ministerijos atstovais, nors tokia veikla Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje nebuvo deklaruota.
Pasak STT, tai kelia riziką, kad valstybės lėšomis gali būti proteguojami tam tikri privatūs subjektai bei jų interesai, taip pažeidžiant viešąjį interesą.
Be to, šios paslaugos teikimo viešajame pirkime, kuriame dalyvavo tik vienas tiekėjas, STT įžvelgė konkurencijos ribojimo požymius, o laimėjęs tiekėjas galimai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į nustatytas galimas korupcijos rizikas, Vyriausybei ir ministerijoms pateikti siūlymai dėl priemonių, kurios padėtų skaidrinti teisinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo ir vykdymo procesus, skatintų efektyvų viešųjų finansų panaudojimą, tiekėjų konkurenciją bei šalintų eilę korupcijos rizikos veiksnių.
Vyriausybė ir ministerijos per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
