Žiniasklaidai skelbiant apie premjerės Ingos Ruginienės norą susitikti su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu arba viceprezidentu J. D. Vanceʼu, pati ministrė pirmininkė teigia gandų nekomentuosianti. Tačiau ji sako esanti pasiryžusi susitikti su įvairių šalių politikais, o D. Trumpui ir J. D. Vanceʼui, ką pasakyti – turėtų.
„Labai nenorėčiau komentuoti įvairių gandų. Šiandien viešojoje erdvėje mes matome daugybę sklandančių pletkų, neaišku, iš kokių šaltinių (…). Aš esu pasirengusi susitikti su bet kokios šalies bet kuriuo aukštu vadovu. Ar tai būtų Amerika, ar tai būtų prezidentas D. Trumpas, ar viceprezidentas. Man būtų didžiulė garbė ir aš tikrai būčiau pasirengusi ir žinočiau, ką jiems reikia pasakyti“, – TV3 televizijai antradienį teigė I. Ruginienė.
„Aš dar kartą sakau – aš tikrai nenoriu komentuoti įvairių pletkų, kurių mes labai labai daug turime viešoje erdvėje“, – paklausta, ar pavedė užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti tokį susitikimą, sakė premjerė.
Apie tokį I. Ruginienės norą – susitikti su D. Trumpu ar J. D. Vanceʼu – praėjusią savaitę pranešė naujienų portalas „Delfi“. Jo šaltinių žiniomis, I. Ruginienė davė užduotį K. Budriui suorganizuoti susitikimą su JAV prezidentu arba viceprezidentu.
Sako, kad su prezidentu geba sutarti dėl vieningos pozicijos
Tuo metu komentuodama prezidentūros poziciją dėl jos dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), premjerė pabrėžė – jiedu su šalies vadovu Gitanu Nausėda šiais klausimas geba susitarti.
„Mes su prezidentu esame du suaugę žmonės, kurie geba ir sugeba susitarti dėl vieningos pozicijos tarptautinėje erdvėje. Mes gebame susitarti dėl atstovavimo, kas kur važiuos ir kaip atstovaus“, – teigė ministrė pirmininkė.
Premjerei I. Ruginienei prabilus, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ EVT, prezidentūra pirmadienį Eltai nurodė, kad tokios galimybės nėra svarstomos.
„Diskusijos jūsų minėtu klausimu nevyksta, nes nėra diskusijų objekto“, – atsakyme teigė prezidentūros atstovai.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė nematanti jokios galimybės, jog bent į dalį šių europinių susitikimų vyktų Vyriausybės vadovė. Į klausimą, ar I. Ruginienė galėtų vykti bent į dalį EVT posėdžių, šalies vadovo patarėja atsakė: „Tiesiai šviesiai – ne“.
Apie tai, jog galėtų atstovauti EVT, premjerė kalbėjo praėjusią savaitę, duodama interviu naujienų portalui „Lrytas“. Premjerė sakė, jog būtų įmanoma rasti bendrą prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę.
Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti EVT neformaliuose susitikimuose.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.
Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas nematė poreikio keisti galiojančią atstovavimo EVT tvarką.
EVT sudaro Europos Sąjungos (ES) valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.
Premjerė balandžio pabaigoje ketina susitikti su Ispanijos premjeru Sanchezu
Ispanijai uždarius savo oro erdvę orlaiviams, dalyvaujantiems Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio kare Irane, premjerė I. Ruginienė balandžio pabaigoje ketina susitikti su šios valstybės Vyriausybės vadovu Pedru Sanchezu ir aptarti saugumo situaciją Europoje.
„Kol kas tikrai matau tam tikrus veiksmus, kurie ir manęs nedžiugina, bet labai svarbu, kad mūsų, kaip Europos ir Amerikos, misija turėtų būti kuo labiau stiprinti NATO aljansą, nes jeigu mes norime užtikrinti saugumą mūsų regione, tai NATO yra pagrindinis faktorius tą padaryti“, – TV3 televizijai antradienį sakė Vyriausybės vadovė.
„Aš pati po tam tikro laiko, balandžio pabaigoje, važiuosiu į Ispaniją, susitiksiu su premjeru. Tikrai pati noriu asmeniškai pasišnekėti, pasikeisti tam tikromis detalėmis, nes, kaip žinia, tam tikrais saugumo klausimais negali viešai kalbėti net telefonu. Matyt, tada bus galima daryti ir detalesnes išvadas“, – kalbėjo ji.
Kaip skelbta, Ispanijos Vyriausybė uždarė šalies oro erdvę visiems orlaiviams, susijusiems su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną. Apie tai pirmadienį paskelbtame interviu teigė vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo.
Draudimas apima ne tik pakilimą iš Ispanijos teritorijos, bet ir karinių orlaivių, veikiančių iš bazių Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, skrydžius per šalies teritoriją, anksčiau pranešė laikraštis „El País“ ir naujienų agentūra „Europa Press“, cituodami kairiųjų premjero P. Sanchezo vyriausybės pranešimus.
