„Situacija radikaliai pasikeitė“, – portalui LRT.lt sako buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie per Lietuvą nutiestą vadinamąją rusišką geležinkelio vėžę. Jo manymu, reikėtų pradėti kalbėti apie vėžės atsisakymą, tačiau dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas tokios būtinybės nemato. Be to, Lietuva viena tokio sprendimo priimti negali, o ir kainuotų jis milžiniškus pinigus.
„Kaliningrado tranzitas vyksta, jį mes privalome užtikrinti pagal reguliavimą ir sutartį. Tai ir yra užtikrinama“, – portalui LRT.lt teigė susisiekimo ministras J. Taminskas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ministras J. Taminskas nemano, kad šiuo metu reikėtų kelti rusiškos vėžės išardymo klausimą.
- Kalbinti politikai neatmeta, kad per Lietuvą einanti rusiška vėžė gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
- Ardyti rusiškos vėžės ir keisti ją europine vėže be ES institucijų finansinės pagalbos Lietuva nepajėgi.
Lietuva nėra vienintelė ES valstybė, besiribojanti ir su Kaliningrado sritimi, ir su Baltarusija, – su abiem šiomis valstybėmis ribojasi ir Lenkija. Tačiau tik Lietuva gali užtikrinti, kad vyktų tranzitas į Rusijos eksklavą.
Tokia situacija susiklostė dėl, atrodo, paprastos priežasties – tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą ir Baltarusiją vyksta dėl šiame ruože sutampančios geležinkelio vėžės. Vadinamoji rusiška ir europinė geležinkelio vėžės skiriasi pločiu: vedanti į Kaliningradą vėžė yra 1 520 mm, o europinė vėžė – 1 435 mm pločio.
Kadaise apie tokios vėžės išardymą negalėjo būti nė kalbos, mat politikai džiaugėsi tranzito nešama ekonomine nauda.
Tačiau situacija gerokai pasikeitė, ypač Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. Dabar jau nebijoma atvirai sakyti, kad geriau būtų, jei rusiška vėžė apskritai neegzistuotų, o kad jau ji yra, reikia pradėti kalbėti apie jos atsisakymą. Vienas ir, ko gero, pagrindinis to argumentas – grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui klausimai.
Vis dėlto Lietuva gali norėti daug, bet padaryti šioje situacijoje viena pati gali mažai. Norint ardyti vėžę, reikalingas europinis pritarimas, o tam, kad vietoje jos būtų įrengta nauja vėžė, gali prireikti šimtų milijonų eurų, o gal net ir daugiau.
Taip pat skaitykite
Pasikeitė geopolitinė situacija
Ne tik premjeru, bet ir susisiekimo ministru anksčiau buvęs A. Butkevičius, kalbėdamas su portalu LRT.lt, prisiminė, kad dar prieš du dešimtmečius buvo iškeltas tikslas ir priimtas politinis sprendimas, jog Lietuvos geležinkelių infrastruktūra integruotųsi į europinę geležinkelių infrastruktūrą.
„Man dar būnant susisiekimo ministru, buvo priimti sprendimai dėl „Rail Baltica Nr. 1“, dabar yra kitas projektas, ir mes palaipsniui buvome pradėję įgyvendinti tam tikrą etapą, kad niekur pinigai nedingtų, nes biurokratiniai dalykai Briuselyje buvo užsitęsę ilgą laiką. <...>
Mes spėjome dar nutiesti europinę vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, man jau būnant premjeru 2015 metais. <...> O dėl Kaliningrado Briuselis šito klausimo nekėlė“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Jis teigė, kad europiniu lygiu buvo leista elektrifikuoti Lietuvos geležinkelius, pradedant nuo Baltarusijos sienos ir tęsiant iki Klaipėdos. Tačiau kalbų apie tai, kaip galėtų keistis tranzitas į Kaliningradą, nebuvo.
„[Tranzito] į Kaliningrado sritį klausimo nebuvo galima kelti, nes yra tarptautiniai susitarimai, sutartys, kurios įpareigoja užtikrinti krovinių vežimą į Kaliningrado sritį. Jeigu yra tam tikra šalies teritorija, kuri nesiriboja su pagrindinės šalies žeme, turi būti užtikrintas jiems pralaidumas. Toks buvo Europos Komisijos reikalavimas“, – sakė parlamentaras.
Taip pat skaitykite
Tačiau, pasak A. Butkevičiaus, buvo priimtas sprendimas didinti tarifus tranzitu besinaudojantiems vežėjams, o rusai, kaip sakė buvęs premjeras, išgirdę vien kalbas apie tai, jog rusiškos vėžės gali nelikti, investavo į krovinių gabenimą laivais.
„Reikia įvertinti tai, kad anksčiau, kai geopolitinė situacija buvo kitokia, ypač su Baltarusija, bet ir su Rusija, kai krovinių srautas į Kaliningrado sritį buvo nemažas, mes taikydavome pervežimams geležinkeliu didesnius tarifus ir „Lietuvos geležinkeliai“ gaudavo daug didesnes pajamas, bet mes galėdavome saviems vežėjams taikyti daug mažesnius tarifus“, – komentavo buvęs premjeras.
Vis dėlto dabar, A. Butkevičiaus teigimu, situacija yra iš esmės pasikeitusi, todėl, jo manymu, jau dabar reikia politiniu lygmeniu pradėti kelti klausimą dėl rusiškos vėžės atsisakymo.
„Bet pradedant su Europos Komisija derinti, kad nesukeltume nereikalingos įtampos Lietuvos atžvilgiu“, – portalui LRT.lt sakė A. Butkevičius.
I. Šimonytė: „Eskalacijos grandinėje tai yra aukštai“
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama su portalu LRT.lt, teigė, kad suprantama, jog geriau Lietuvoje rusiškos vėžės apskritai nebūtų arba jos vietoje būtų europinė vėžė.
Kaip kalbėjo šiuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbanti parlamentarė, akivaizdu, kad ten, kur tiesiasi rusiška vėžė, traukiniui, kuris veža ne keleivius, pravažiuoti yra gerokai paprasčiau, nei jei reikėtų važiuoti europine vėže ir keisti riedmenis.
Portalas LRT.lt primena, kad ne kartą skambėjo nuogąstavimai, jog šia vėže iš Kaliningrado srities į Lietuvą gali pajudėti, pavyzdžiui, ginkluotė. Be to, jau buvo atvejų, kai iš tranzitu vykstančio keleivinio traukinio iššoko ir pabėgo keleiviai.
„Bet reikia labai aiškiai suprasti, kad Kaliningrado tranzitas yra ne tik Lietuvos tema. Tai yra tema, kuri yra mūsų stojimo į Europos Sąjungą sutartyje.
Tie, kurie turi ilgesnę nei dviejų savaičių atmintį, turbūt labai gerai atsimena, kiek tuomet kilo įtampų, kai buvo iškilęs ne vėžės keitimo, o sankcijų taikymo klausimas. Tų sankcijų, kurias priimtų ES taikyti Kaliningrado tranzitui“, – komentavo buvusi premjerė.
Taip pat skaitykite
Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, šiuo metu geležinkelių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas, išskyrus sankcionuotas prekes, draudžiama gabenti karinės ar dvejopos paskirties prekes ir technologijas.
Pasak I. Šimonytės, akivaizdu, kad Kaliningrado tranzito klausimas yra itin jautrus: „Eskalacijos grandinėje tai yra labai aukštai. Nesakau, kad nėra galima, pavyzdžiui, kai bus nutiesta „Rail Baltica“ <...> grįžti bent jau prie europinės vėžės diegimo ten klausimo.
Bet reikia labai aiškiai suprasti, kad taip, grėsmė yra, kaip ir daugelis kitų grėsmių, bet tas grėsmes atliepiant ar sprendimus darant yra skirtingo lygio veiksmų laisvės dalykai.“
Buvusi premjerė kalbėjo, kad net kai galime priimti sprendimus savarankiškai, kaip valstybė, ir įgyvendiname pokyčius, kyla įvairių, kartais net netikėtų įtampų bei problemų. Tad kalbant apie dalykus, kurie ne tik susiję su kitomis valstybėmis, bet ir turi derėti su Lietuvos įsipareigojimais Europos Sąjungai (ES), yra nemažai papildomų dedamųjų.
Tiesa, I. Šimonytė neatmeta, kad Lietuva galėtų kreiptis į ES institucijas ir pradėti diskusijas dėl rusiškos vėžės atsisakymo.
„Bet vis tiek reikia įvertinti, kad tai yra sprendimas, kuris nebus pigus. Pakeisti į europinę vėžę... Jau matome, kaip pasikeitė „Rail Baltica“ biudžetas nuo tada, kai tai buvo sumanyta, ir kiek turime finansinių įtampų, kiek turime lūkesčių, susijusių su nauja ES finansine perspektyva, kad „Rail Baltica“ projektą būtų galima užbaigti.
Akivaizdu, kad yra politinis dėmuo, bet yra ir labai praktinis dėmuo, ar dabar turėtume labiausiai naudoti savo ar europinius išteklius, kuriuos mums ES skiria geležinkelio infrastruktūrai.
Mes tikrai galime visko norėti, bet vis tiek kils klausimas, kas yra pasirengęs už tai sumokėti. Jei mes galvosime, kad už tai turėtų sumokėti ES, tai gerai, bet greičiausiai ES nebus pasirengusi taip greitai sumokėti, kaip gali kas nors įsivaizduoti“, – kalbėjo Seimo NSGK narė.
Grėsmių nėra, tad ir vėžės klausimas nekyla
Šiuo metu susisiekimo ministro pareigas einantis Juras Taminskas portalui LRT.lt teigė, kad atsakingos tarnybos vertina grėsmes nacionaliniam saugumui. Jei jos praneštų, kad dėl rusiškos vėžės kyla reali grėsmė, pasak ministro, yra pasiruošta atitinkamai reaguoti.
„Tačiau kol tai nėra identifikuojama, nėra tikslinga ir ardyti, nes išardyti užtrunka greitai ir nebrangiai, o vėliau atgal pastatyti užtrunka ir ilgai, ir kainuoja didelius mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė J. Taminskas.
Nors buvę premjerai portalui LRT.lt teigė, kad būtų galima pradėti rusiškos vėžės atsisakymo klausimą derinti su ES institucijomis, vis dėlto šiuo metu jokie panašūs pokalbiai nevyksta. Susisiekimo ministras sakė šiuo metu nematantis poreikio kelti šį klausimą.
„Tarnybos dirba savo darbą, kol nėra identifikuojama, kad yra reali grėsmė nacionaliniam saugumui, nematau ir reikalingumo ardyti ir mūsų infrastruktūrą, kuri yra brangi, o vėliau esant reikalui vėl ją atstatinėti“, – kartojo ministras.
Paklaustas, kiek galėtų kainuoti rusiškos vėžės keitimas europine, J. Taminskas nesiėmė spekuliuoti sumomis, tačiau kalbama apie šimtus milijonų eurų, o gal net ir didesnes sumas.
„Sumos tikrai nemažos. Vėlgi priklauso ir kokios atkarpos, ir nuo kur iki kur. Iš anksto disponuoti tiksliomis sumomis tikrai negalime, bet tai nėra šimtai ar milijonai, tai yra dideli skaičiai su daug nulių“, – portalui LRT.lt kalbėjo susisiekimo ministras J. Taminskas.
