Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad geriausiu atveju dronus aptikti galinti sistema Lietuvą pasieks tik 2027–2028 m. Anot jo, tai neįkvepianti žinia, todėl ragina valdančiuosius imtis skubių sprendimų.
„Socialdemokratai valdžioje yra pusantrų metų. Jau po vasaros įvykių turėjo būti suprasta aiškiai, kad turi vykti masinė revoliucija dėl oro gynybos ir mažų mažiausiai dėl detekcijos sistemų. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) buvo pateiktas planas, tačiau tas planas, kaip suprantu, įgyvendinamas lėtai“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo L. Kasčiūnas.
„Ką girdžiu dabar iš atsakingų pareigūnų pareiškimų, kad geriausiu atveju vienokią ar kitokią sofistikuotą detekcijos sistemą, kuri leis matyti dronus ir žemesniame aukštyje bei atskirti dronus nuo kitų objektų, turėsime 2027–2028 m.“, – pabrėžė parlamentaras.
Konservatoriaus teigimu, reikia derėtis su Ukraina, kuri, anot jo, gali pasiūlyti technologijas, kaip kovoti su dronais.
„Man atrodo, mes truputėlį per lėti, per statiški. Ką pirmiausia reikia daryti, tai derėtis su Ukraina, kad jų technologijos (...) būtų perkeltos į Lietuvą. Taip, Ukraina yra kariaujanti šalis ir kol kas nenori perkelti technologijų į kitas valstybes, net ir draugiškas, tačiau mes privalome dėl to derėtis“, – aiškino L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad reikia užkurti ir vietinę pramonę.
„Iš to, ką aš girdžiu, mes šia prasme akli prieš bepiločius orlaivius būsime iki 2027–2028 m. Tai neįkvepianti žinia, aš siūlyčiau susiimti“, – apibendrino politikas.
Pirmadienio naktį į Lietuvą įskridęs ir Varėnos rajone nukritęs, kaip įtariama, ukrainietiškas dronas vėl sukėlė diskusijas apie Lietuvos oro erdvės gynybą. Kariuomenė patvirtino, kad nei jie, nei pasieniečiai šio drono neužfiksavo, o tarnyboms apie objektą pranešė gyventojai.
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga – procesas vyksta, tačiau pakankamą oro erdvės gynybą ketinama turėti tik 2030 metais.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos vadovas Robertas Kaunas tikina, kad dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m. Pasak ministro, dėl oro erdvės gynybos priemonių įsigijimo bendraujama su įvairiomis šalimis: Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Izraeliu, Ukraina, Čekija ir kitomis valstybėmis.
Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad toks terminas jo netenkina. Vis dėlto, jo teigimu, šio proceso trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių, kurių nėra galimybių kontroliuoti.
