Prezidentas Gitanas Nausėda sako iš JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o sulaukęs klausimo apie politinio dialogo su Minsku galimybes.
„Pokalbio su manimi metu buvo iškeltas klausimas, kokios yra galimybės siekti politinio dialogo su Baltarusija“, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi JAV atstovas, kuris viešnagės metu susitiko su prezidentu ir premjere Inga Ruginiene, su kuria aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą.
J. Coale'as susitiko ir su europarlamentaru Petru Gražuliu, Seimo nariais Ignu Vėgele ir Rimu Jonu Jankūnu.
Kitą dieną JAV specialusis pasiuntinys išvyko į Baltarusiją, kur susitiko su šios šalies vadovu Aliaksandru Lukašenka.
G. Nausėda sako JAV atstovą įspėjęs atsargiai vertinti režimo kalbas.
„Mano atsakymas buvo labai aiškus, kadangi mes tikrai šį kaimyną ir šį konkrečiai diktatorių pažįstame pakankamai gerai, – teigė prezidentas. – Mano žinutė ponui Coale'ui buvo, kad jūs labai atsargiai traktuokite visus Baltarusijos valdžios žingsnius, nes Baltarusijos valdžia iš prigimties ir dėl savo susitapatinimo su Rusija, yra sunkiai atkabinama nuo Rusijos valstybės.“
Šalies vadovas įspėjo, kad Baltarusija gali mėginti suskaldyti NATO valstybių vienybę ir siekti skirtingos JAV bei ES politikos Minsko atžvilgiu.
Prezidentas dar kartą pakartojo, kad pastangos išvaduoti Baltarusijos kalėjimuose kalinčius žmones yra sveikintinos, tačiau tai tėra Minsko priemonė politiniams tikslams pasiekti.
„Mes priminėme mūsų amerikiečių kolegoms, kad sankcijų režimas Baltarusijos atžvilgiu lieka Europoje galioti, jis pratęstas dvylikai mėnesių ir bent jau šiuo laikotarpiu nėra jokio teisinio ar kitokio pagrindo kalbėti apie sankcijų panaikinimą arba sankcijų sušvelninimą“, – sakė G. Nausėda.
„Lygiai taip pat, mano žiniomis, galvoja ir aplink Lietuvą esančios valstybės, kurios yra traktuojamos kaip alternatyvūs logistiniai kanalai baltarusiškoms trąšoms“, – pridūrė jis.
Prezidentas: prašant keisti pavadinimą, Vilnius apskritai gali likti be Taivaniečių atstovybės
Prezidentas sako, kad Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo klausimas buvo išspręstas dar tada, kai pati atstovybė buvo atidaryta, o jeigu tema dėl pavadinimo keitimo būtų keliama dabar, kiltų rizika, jog įstaigos Vilniuje neliktų apskritai.
„Pirmiausia turime suprasti, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas yra išspręstas prieš keletą metų. Galima vadinti jį klaida, galima vadinti kitaip, bet tai yra klausimas, kuris, pripažinkime, buvo tam tikras Taivano iškovojimas santykiuose su kitomis pasaulio valstybėmis. Tai buvo kuoliukas, kurį jie įkalė“, – žurnalistams Prezidentūroje po susitikimo su partijų lyderiais antradienį sakė šalies vadovas.
Pasak jo, ėmusis svarstyti atstovybės pavadinimo keitimą, gali tekti susidurti su dilema, ar „pavadinimas lieka toks, koks yra, arba apskritai jokios atstovybės“.
Anot jo, Lietuva nori išsaugoti normalius, dalykiškus santykius tiek su Taipėjumi, tiek ir su Kinija.
„Bet (...) komunistinės Kinijos reakcija į šį faktą buvo tokia, kokia ji buvo, ji nelabai ženkliai pasikeitė ir mes tikrai nesame pasirengę bet kokiomis sąlygomis arba su ištiesta ranka priimti ultimatyvius reikalavimus“, – teigė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad atkurti santykius su Pekinu galima grąžinant diplomatinį atstovavimą bent iki žemesnio nei ambasadoriaus rango atstovavimo.
Premjerė Inga Ruginienė ne kartą yra sakiusi nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Pirmadienį publikuotame interviu naujienų portalui „Lrytas“ Vyriausybės vadovė sakė, kad prieš keletą savaičių vykusiame susitikime prezidentas pritarė visoms jos išsakytoms pozicijoms.
„Susitikime pritarė toms pozicijoms, kurios ir buvo anksčiau išsakytos“, – sakė ji.
Savo ruožtu G. Nausėda pabrėžė, kad I. Ruginienė neturėtų komentuoti jo pasisakymų iš uždaro susitikimo.
„Premjerė neturėtų komentuoti mano pasisakymų, juo labiau iš uždaro susitikimo, kur iš tikrųjų mes diskutavome, tame tarpe ir apie šį minėtąjį klausimą“, – teigė šalies vadovas.
„Dar kartą kartoju, gali būti pavadinta Taipėjaus, gali pavadinta būti kitu pavadinimu, bet tai yra klausimas, kuris yra susijęs su abiem pusėmis: tiek su valstybe, kurioje šita atstovybė yra įsteigta, tiek ir su pačia atstovybe, kuri yra įsteigta ir kurios pavadinimas, pirminis pavadinimas buvo skirtingas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat dar kartą akcentavo, kad Lietuva iki galo neišnaudojo ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu.
„Ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio vienas iš uždavinių yra pamėginti šį potencialą atskleisti pirmiausia per sukūrimą tam tikrų programų, kurios labai aiškiai atspindėtų ir taivaniečių įsipareigojimus“, – nurodė jis.
„Deja, šiandien turime konstatuoti, kad galėjome pasiekti kur kas daugiau negu pasiekėme“, – pridūrė G. Nausėda.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje yra įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Praėjusią savaitę paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa parodė, jog šeši iš dešimties šalies gyventojų palaiko atstovybės vardo keitimą.
Nausėda apie Nawrockio vizitą Vengrijoje: tai yra Lenkijos vidaus politikos reikalas
Prezidentas atsisakė komentuoti Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimą Budapešte.
„Na, žinote, mes paprastai nekomentuojame kitų valstybių sprendimų: ar tai būtų vidaus politikos sprendimai, ar sprendimai santykiuose su kitomis valstybėmis. Komentuojame tik sprendimus, tiesiogiai susijusius su Lietuva“, – antradienį spaudos konferencijos metu sakė prezidentas.
Jis akcentavo, jog šis K. Nawrockio sprendimas – Lenkijos vidaus politikos reikalas.
„Ponas K. Nawrockis, būdamas Lenkijos Respublikos prezidentu, įvertindamas visas aplinkybes, žinoma, gali keliauti į vieną ar kitą valstybę – ypač, jeigu turi tam pozityvią dienotvarkę. Šiuo atveju, tai yra Lenkijos vidaus politikos reikalas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockis pirmadienį Budapešte susitiko su Vengrijos ministru pirmininku V. Orbanu.
Šį susitikimą griežtai kritikavo Lenkijos premjero Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė, kuri atkreipė dėmesį į artimus V. Orbano ryšius su Rusija. Ji taip pat apkaltino K. Nawrockį remiant V. Orbano kampaniją prieš balandžio 12 dieną vyksiančius Vengrijos parlamento rinkimus.
Tiesa, prieš vizitą K. Nawrockis pabrėžė, kad nors lenkai „mylį Vengriją“, jie taip pat „nekenčia Putino“.
Neįžvelgia konkurencijos su premjere: buvo du skirtingo pobūdžio susitikimai
Premjerei Ingai Ruginienei antradienį nusprendus Vyriausybėje sušaukti Nacionalinę saugumo komisiją (NSK) tuo pat metu, kai Prezidentūroje vyksta pasitarimas užsienio politikos ir saugumo klausimais, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina tiesioginės konkurencijos su ministre pirmininke neįžvelgiantis. Anot jo, šių susitikimų pobūdis buvo skirtingas.
„Buvo skirtingo pobūdžio du susitikimai, tiesioginės konkurencijos šituo aspektu aš neįžvelgiu“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Konkurencija būtų tada, jeigu mes būtume skyrę susitikimus absoliučiai tai pačiai temai. Mūsų gi renginys buvo paskelbtas jau prieš gerą savaitę ir jis buvo iš anksto labai gerai žinomas. Ir jo turinys, ir jo klausimai, tai yra pirmiausia pasitarimas su skirtingų, ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos frakcijų vadovais. Tam, kad aptartume, kad Lietuvos užsienio politika atliepia mūsų interesus, kiek skirtingi yra mūsų požiūriai į visus mano čia išvardintus klausimus“, – akcentavo šalies vadovas.
Anot jo, Prezidentūroje surengto susitikimo tikslas ir pamėginti sukalibruoti įvairių politinių jėgų atstovų pozicijas tais esminiais užsienio politikos klausimais.
Esminių priekaištų Ruginienės pozicijai užsienio politikos klausimais – neturi
G. Nausėda taip pat patikino neturintis kažkokių esminių priekaištų I. Ruginienei dėl jos retorikos ir pozicijos užsienio politikos klausimais.
„Kažkokių esminių priekaištų neturiu, retorikos kartais pasitaiko įvairios. Kartais retorika vienaip ar kitaip yra interpretuojama. Kol kas, man atrodo, pagrindiniais klausimais, esminiais klausimais mes sutariame. Jeigu pradėsime nesutarti, aš būsiu pirmas, kuris jums tai pasakys“, – patikino jis.
Prezidentūroje rengiamame pasitarime užsienio politikos klausimais turėjo dalyvauti ir I. Ruginienė. Vis tik, pirmadienį paaiškėjus, kad į šalies oro erdvę įskrido, o vėliau Varėnos rajone, šalia Lavyso ežero, nukrito, galimai, dronas, premjerė pranešė šaukianti NSK.
Vis tik premjerė patikino, jog jos sprendimas Vyriausybėje sušaukti NSK tuo pat metu, kai Prezidentūroje vyksta pasitarimas užsienio politikos ir saugumo klausimais, nėra susijęs su siekiu konkuruoti.
Kaip skelbta, pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Premjerė antradienį pranešė, kad pirmadienį Lietuvos oro erdvę kirtęs ir Varėnos rajone sudužęs ir sprogęs dronas buvo ukrainiečių.
