Lenkijai atmetus bendro karinio poligono su Lietuva idėją, šalies pareigūnai sako, kad dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje bus tęsiamas kitomis formomis, kaimynai pratyboms galės naudotis planuojamu įsteigti Kapčiamiesčio poligonu.
„Mano supratimu, klausimas Lenkijai buvo pasiūlytas spontaniškai, ne kažin ko tikintis. Lenkija galės pasinaudoti puikiausiai mūsų poligonu Kapčiamiesčio“, – BNS penktadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
„Mes jau toli pažengę, jie būtų nuo pradžių vėl viską (pradėję derinti dėl poligono – BNS), vėl viskas atsidėtų. Aš manau, kad čia natūraliai valstybė paskaičiavo, kad jai geriau naudotis pastatytu poligonu negu bendrai statyti“, – kalbėjo jis.
R. Sinkevičius tikino, kad bus priimtas karinio mobilumo paketas ir supaprastintas karinių dalinių judėjimas tarp valstybių – „atsiras karinis Šengenas“.
„Čia visai viskas šalia, tai kam čia reikia tą poligoną tarpvalstybinį padaryti. Žinot, kada yra bendras, tai kaip ir potencialiai kuriama tokia konfliktinė situacija“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Kaip versle – jeigu du broliai padaro verslą, abu turi po lygias dalis, (...) labai retai, kada neatsiranda konflikto. Ar mums čia šito reikia? Ar mums čia reikia tam tikro derinimų, procesų ilginimo? Turėsime savo (poligoną – BNS)“, – paaiškino jis.
Kaip rašė BNS, Lietuvos Vyriausybė parengė planus steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse, netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje.
Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda ketvirtadienį Suvalkuose žurnalistams pareiškė, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę.
Viceministras pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
Iki šiol, anot R. Sinkevičiaus, nebuvo kilę nesutarimų su kaimynine valstybe dėl poligono lokacijos.
Paklaustas apie šiuos Lenkijos viceministro pasisakymus, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė nemanantis, kad tai gali indikuoti kaimyninės valstybės atsitraukimą nuo bendros gynybos planų.
„Manau, kad nuo bendros gynybos tai tikrai neatsitrauks, nes esame NATO sąjungininkai ir reikalui esant mes tikrai tikimės ir Lenkijos paramos“, – BNS sakė D. Matulionis.
„Ne kartą su lenkais kalbėta, ir prezidentas kalbėjo su prezidentu (Karoliu – BNS) Nawrockiu, ir mūsų krašto apsaugos ministras kalbėjo – visada buvo pozityvus požiūris ir išlieka, aš įsivaizduoju. Kol kas nenorėčiau komentuoti vieno tokio epizodinio pasisakymo, nes iš tiesų tie kontaktai buvo“, – tvirtino jis.
Kaip skelbė BNS, Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui, tam dar pritarti turės Seimas.
Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai priėmus Valstybės gynimo tarybai.
Šis sprendimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Kaunas sako, kad planai su Lenkija dėl poligono nesikeičia
Lenkijos gynybos viceministrui pareiškus, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad pirminis planas dėl poligono nesikeičia, o žinią vadina skambiomis antraštėmis.
„Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
„Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?“, – klausė ministras.
Konservatorių lyderis Lenkijos sprendimą dėl poligono vadina Lietuvos diplomatijos pralaimėjimu
Lenkijai atmetus bendro karinio poligono su Lietuva idėją, opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad ši žinia rodo Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą.
„Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
Anot politiko, Lietuvos valdžia „jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai“.
„Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini namų darbai, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Konservatorių lyderis pabrėžė, kad žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti.
Nepaisant to, L. Kasčiūnas tikino, kad TS-LKD frakcija Seime parems poligono įstatymą.
Kaip rašė BNS, Lietuvos Vyriausybė parengė planus steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse, netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje.
Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda (Pavelas Beida) ketvirtadienį Suvalkuose žurnalistams pareiškė, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę.
Viceministras pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui, tam dar pritarti turės Seimas.
Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai priėmus Valstybės gynimo tarybai.
Šis sprendimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
V. Čmilytė-Nielsen: su mūsų užsienio politika pastaruoju metu ne viskas gerai
Konservatorių pirmininkui antrino Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen – anot jos, diplomatinės pastangos nebuvo pakankamos. Kartu politikės manymu, šis lenkų sprendimas gali būti susijęs su prasta Lietuvos valdžios atstovų vykdoma užsienio politika.
„Tai nėra labai gera žinia. Aišku, kad mūsų diplomatinės pajėgos, politikos lyderių pastangos buvo nukreiptos kalbėtis su mūsų artimiausiais sąjungininkais, tame tarpe – ir dėl bendro tokio sprendimo. Apmaudu, kad nepavyko. Matyt, gal kažkur reikėjo ir daugiau pastangų“, – Eltai teigė parlamentarė.
„Kitas dalykas, kuris yra svarbus, jog su mūsų užsienio politika pastaruoju metu ne viskas gerai. Yra labai daug blaškymosi, daug alternatyvių linijų nuo „Nemuno aušros“ iki valstiečių ir žaliųjų. Neįmanoma įsivaizduoti, kad artimiausi mūsų sąjungininkai to nepastebi. Manau, kad tai irgi daro žalą (…). Čia aš matau daug mūsų koalicijos klaidų, kurios įvairiausiose temose ataidi blogomis žiniomis – nuo investicinio klimato iki tokių mūsų kaimynų sprendimų“, – pridūrė ji.
Leiputė: planų kurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poligoną nebuvo
Lenkijai atmetant bendro karinio poligono steigimo idėją, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, jog tokių planų – nebuvo. Pasak jos, su Varšuva buvo derinamos tik bendros karinės pratybos.
„Aš tikrai negalėčiau fiksuoti, kad buvo planai kurti bendrą (poligoną – ELTA), kadangi ministras buvo nuvykęs ir aš žinau, kad buvo susitikimai, buvo kalbama apie bendras pratybas, tai aš manau, kad Lenkija turi savo planus, yra pasirengusi ir išreiškusi norą dalyvauti kartu treniruojantis. Jeigu jie priims kitus sprendimus, tai bus kiti sprendimai, bet tokio, kad čia buvo planų kurti bendrą (poligoną – ELTA), tai ne, nebuvo. Buvo tik kalbama kaip galimybė, kadangi Baltarusijos pasienyje poligonas, Lietuva planuoja, buvo kalba ir apie Lenkiją“, – Eltai penktadienį sakė socialdemokratė.
„Pratybos yra svarbu ir derinti veiksmus, jeigu ateitų diena X, o dėl poligono steigimo kiekviena valstybė priima sprendimus pati“, – akcentavo ji.
A. Norkienė sako susidariusios situacijos nedramatizuojanti
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė tikina, jog nors Lietuvos lūkesčiai dėl bendro poligono steigimo galimybės buvo kitokie, dramatizuoti nereikėtų.
„Vertinu (pasirodžiusią informaciją – ELTA) kaip prieštaringą prieš tai buvusiai, nes tada ministras kaip ir sakė, kad tas noras iš Lenkijos pusės yra, o dabar suprantu, kad jau nebe, tai galbūt ministras atsakys, kas čia pasikeitė“, – Eltai sakė A. Norkienė.
„Mūsų norai yra vieni, kita valstybė, vadinasi, turi savo kažkokius matymus ir ne visada tie norai sutampa. Bet kokiu atveju, tai yra kaimynė – turime tartis. Pasiūlėme, pabandėme, jų sprendimas galbūt kitoks (…). Kiekvienas iš pradžių žiūrime savo valstybės reikalų, gal dar keisis ta nuomonė (…). Tikrai nedramatizuoju“, – kalbėjo parlamentarė.
Prezidentūra įvertino Lenkijos atsisakymą steigti bendrą poligoną: sprendimas yra suprantamas
Prezidentūra teigia, jog toks Varšuvos apsisprendimas yra suprantamas. Visgi pabrėžiama, jog šis sprendimas nekeičia Lietuvos ir Lenkijos bendro įsipareigojimo ginti Suvalkų koridorių, be to, vis dar galioja pasiūlymas rengti bendras karines pratybas.
„Lenkijos apsisprendimas tokio poligono nesteigti yra suprantamas. Šis apsisprendimas niekaip nekeičia Lietuvos ir Lenkijos bendro įsipareigojimo dėl Suvalkų koridoriaus teritorijos saugumo ir apginamumo“, – atsakyme Eltai teigia Prezidentūra.
„Lieka galioti ir Lietuvos pasiūlymas rengti bendras karines pratybas, skirtas stiprinti abiejų valstybių ir viso NATO rytinio flango gynybą. Lietuvos ir Lenkijos nuoširdus bendradarbiavimas, taip pat ir gynybos srityje, yra svarbus ir viso regiono saugumo faktorius“, – priduriama atsakyme.
Premjerės patarėjas: Lenkijos sprendimas dėl bendro poligono vertintinas kaip savarankiškas jų pasirinkimas
Premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, jog Lenkijos sprendimas vertintinas kaip savarankiškas šios valstybės gynybos planavimo pasirinkimas.
„Lenkijos sprendimas dėl bendro poligono vertintinas kaip savarankiškas jų gynybos planavimo pasirinkimas. Premjerė šio klausimo nėra aptarusi su Lenkijos Vyriausybės vadovu, jis taip pat nebuvo Vyriausybės derybų objektas, todėl tai nėra situacija, kurią būtų galima sieti su Lietuvos diplomatinių pastangų rezultatais“, – Eltai sakė jis.
„Kiekviena valstybė sprendimus dėl gynybos infrastruktūros priima pagal savo poreikius, o tai nekeičia glaudaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo saugumo srityje“, – akcentavo Vyriausybės vadovės patarėjas.
