Premjerės Ingos Ruginienės vizitai užsienyje su šeimos nariais valstybės lėšomis sulaukė ir partiečių klausimų. Jau kelias savaites įminti, ką ir kada gali pagrindiniai valstybės lyderiai, bando tiek politikai, tiek atsakymų laukianti visuomenė.
Protokolo ekspertai sako – kas galima valstybės vadovui, ne visada galima premjerui, o ir kiekvienas atvejis skirtingas. Nors protokolas tam ir buvo sukurtas, kad nustatytų aiškias žaidimo taisykles, visų gyvenimo atvejų nesurašysi, todėl ir ginčų, kas teisus, iškils visada.
Dėmesio centre – ką veikė premjerės vyras ir vaikai susitikime su popiežiumi Leonu XIV-uoju. Klausimų premjerės vizitai į užsienį sukėlė ne tik opozicijai, bet ir partijos kolegoms, ir koalicijos partneriams.
„Ten, matyt, buvo klausimas, ar reikėjo užsimokėti iš savo lėšų, ar ne savo – tai čia ir yra klausimas“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas kalbėjo diplomatiškai.
„Manau, kad premjerė pasielgė teisėtai, bet galėjo pasielgti ir kitaip“, – sakė socialdemokratas.
Ilgus metus nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore įvairiose šalyse dirbusi protokolo žinovė dr. Halina Kobeckaitė sako – premjerės kelionių atveju, svarbiausia ne pinigai ir kiek tai atsiėjo valstybei, o kokias funkcijas lydintys asmenys atliko. Tačiau būtent tai ir liko neatsakyta.
„Pirminiai klausimai yra etikos, padorumo ir žmogiškumo, moralės klausimai, kurių visuomenė tikisi. Ir visuomenei reikia paaiškinti, negana pasakyti, kad „mano vaikai atliks valstybines funkcijas“. Jeigu jie atlieka, visų pirma, aš neįsivaizduoju, kokias jie gali atlikti, bet, sakykim, jie atlieka tas funkcijas, tai tada reikia jas parodyti“, – teigia diplomatė.
Pati neatsimena, kad į vizitus užsienyje su pirmaisiais vadovais vyktų ir vaikai. Tačiau su antrosiomis pusėmis vyksta. Ir ne taip retai. Tiesa, įprastai tai aukščiausiasis šalies vadovas – prezidentas. O jei tai valstybinis vizitas, kai kviečia kitos šalies vadovas ar monarchas, ar jis atvyksta į Lietuvą, keičiamasi valstybės apdovanojimais, lankomasi ne tik sostinėje, pirmųjų ponių ar antrųjų pusių dalyvavimas – neatsiejama dalis.
Oficialūs vizitai kuklesni – nėra tiek ceremonijų, trunka trumpiau. Į juos vyksta ne tik šalių vadovai, bet ir Seimo pirmininkas, premjeras, kartais – su antrosiomis pusėmis. Vis dėlto viešnagė olimpinėse žaidynėse į šiuos rėmus nepatenka, sako H. Kobeckaitė.
„Ne, čia jokiu būdu negali būti oficialus vizitas, nes oficialus ir valstybinis turi savo griežtas taisykles, o vykimas į olimpiadą turi būti kažkokioje kitoje kategorijoje“, – atkreipia dėmesį H. Kobeckaitė.
Politologas dr. Lauras Bielinis sako – kartais antrosios pusės vyksta kartu, nes tokia susiformavusi tradicija iš senų laikų.
„Dažnai tiesiog važiuoja, nes tokia tradicija egzistuoja jau nuo senų laikų. Ir taip yra. Šiandien mes žvelgiame į tai įtariai, nes dabar tokia visuomenė, pakankamai laisva ir sakome – „tai ko jie važiuoja, bilietuko nenusipirko, o važiuoja“. Iš tikrųjų važiuojantysis nustato“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis.
Vis dėlto demokratės Agnės Širinskienės tai neįtikina. Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl premjerės kelionių ji parašė du skundus, sako – premjerė, vykdama su šeimos nariais už valstybės pinigus, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
A. Širinskienė skundžia, kad žiemos olimpinių žaidynių atidarymą ir lietuvių startus premjerė stebėjo kartu su vyru. Milane ir Kortinoje praleido penkias dienas.
Jau po mėnesio I. Ruginienė su oficialiu vizitu vyko pas popiežių. Pasiėmė ne tik sutuoktinį, bet ir abu vaikus.
Visos delegacijos vizitas Vatikane atsiėjo apie 8 tūkstančius eurų. Tiesa, į šią sumą neįtrauktos skrydžio kariuomenės orlaiviu „Spartan“ išlaidos, kuriuo delegacija grįžo į Vilnių. Vyriausybės kanceliarija aiškina – prezidentus ir ministrus pirmininkus į oficialius vizitus užsienyje sutuoktiniai lydėti gali, o kelionės ir apgyvendinimo išlaidos apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.
„Gali pasirinkti būti pasyviu, ateiti, gerti kavą, naujienas paskaityti ir nieko nedaryti, nes nieko neverta. Bet gali pasirinkti kitą kelią. Būti aktyviu ir maksimaliai gerai atstovauti Lietuvai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Politologas L. Bielinis prisimena – tai ne pirmas kartas, sukėlęs ginčų visuomenėje. Tai buvo 2003-ieji, ir vėl Šventasis Sostas, ir vėl su visa šeima. Tada kritikos sulaukė prezidentas Rolandas Paksas, į Vatikaną pasiėmęs ir žmoną bei vaikus. Nors protokolas tam ir yra, kad būtų išvengta nesusipratimų, visų atvejų – kas kada su kuo gali vykti – nesurašysi.
„Diplomatinis protokolas, mano supratimu, visų pirma remiasi sveiku protu, bendromis etikos ir mandagumo taisyklėmis“, – sako H. Kobeckaitė.
Tačiau tai, kas gali būti leidžiama prezidentui, nebūtinai bus galima premjerui, ar klausimų sukels daugiau. L. Bielinis kviečia įsivaizduoti: prezidentas vyksta į Europos Vadovų Tarybą Briuselyje, o kartu vyksta ir ponia Diana, nors jokia darbotvarkė nesuplanuota.
Tačiau jei ji, pavyzdžiui, susitiktų su kitų valstybių lyderių antrosiomis pusėmis, kad ir eitų į teatrą, muziejų ar parduotuves, jau būtų galima vertinti kitaip.
„Bet tai irgi yra tam tikras, na, valstybinių santykių sustiprinimo, asmeninio ryšio tarp valdančiųjų, tarp prezidentų sustiprinimo veiksnys. Jis labai svarbus, nes labai dažnai politinis sprendinys ateina ne todėl, kad, na, formaliai taip reikia, o todėl, kad yra tiesiog simpatija, susiformuoja simpatija tarp prezidentų arba susiformuoja simpatija tarp lydinčiųjų. <...>
Mes, žiūrėdami iš savo, taip sakant, paprastos žmogiškos pozicijos, sakom „Ne, čia valstybės pinigai, nevažiuok.“ Bet tai yra trumparegiška“, – komentuoja L. Bielinis.
Vis dėlto premjerės vizito į Vatikaną atveju viena detalė išties kelia nemažai klausimų – kodėl į Vilnių nuspręsta grįžti būtent „Spartan“ lėktuvu. Vyriausybės kanceliarija tvirtina, kad tiesiog tuo pat metu komandiruotėje Italijoje buvo orlaivio ekipažas. Tačiau protokolo žinovai atkreipia dėmesį – tokie vizitai visada kruopščiai planuojami iš anksto, įsigyjami ir skrydžių bilietai, tad kodėl nuspręsta jų nepanaudoti, neaišku.
