Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad teisėsaugos dėmesio sulaukusiam partijos lyderiui Sauliui Skverneliui sunku eiti politinės jėgos pirmininko pareigas tokioje situacijoje, tačiau sprendimą dėl pasitraukimo jis turi priimti pats.
„Situacija neišvengiamai liečia patį Saulių Skvernelį ir čia klausimas yra jam. Bendruomenė yra išreiškusi pasitikėjimą, bet jis savo pasisakymuose spaudai yra pasakęs, kad nenori būti partijai akmeniu po kaklu. Jis net neabejoja, kad politiniai oponentai diskusijoje pasinaudos tuo faktu. Mes visi puikiai suprantame, kad sudėtinga būti partijos pirmininku tokioje padėtyje, kur nei pakartas, nei paleistas“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Sinkevičius.
Pasak demokratų vicepirmininko, S. Skvernelis turi du pasirinkimus.
„Arba jungti aukštesnę pavarą ir kaip tik proaktyviai komunikuoti, diskutuoti, kalbėti visomis temomis. Teisėsauga dirbs savo darbą ir atliks tą tyrimą. Arba aišku, jeigu sudėtinga morališkai tą daryti, tai galima žengti žingsnį į šoną, ką jis ir bandė kalbėti spaudos konferencijoje“, – dėstė V. Sinkevičius.
„Bet čia yra jo sprendimas, jis turi pasakyti, kiek turi vidinių jėgų savyje, kaip jis mato tą situaciją, liečiančią jo šeimą, jį patį. Bendruomenė yra išreiškusi jam pasitikėjimą, bet mes atsispirsime nuo tolesnių jo sprendimų“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, S. Skvernelį šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė kaip specialųjį liudytoją. Po apklausos demokratų lyderis teigė nenorintis būti našta savo partijai, o sprendimus dėl galimų pokyčių ji turėtų priimti kitą savaitę, vasario 23 dieną – tądien vyks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdis.
Apie S. Skvernelio figūravimą byloje paaiškėjo praėjusią savaitę po to, kai politiko kabinete Seime ir namuose buvo atliktos kratos.
Praėjus dienai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paskelbė pirmininku tebepasitikinti, bet S. Skvernelis pabrėžė nenorintis, kad dėl jo problemų kentėtų keli tūkstančiai žmonių partijoje.
BNS rašė, kad teisėsauga praėjusią savaitę taip pat atliko kratas opozicinių konservatorių atstovo Kazio Starkevičiaus kabinete Seime ir namuose. Vasario 10 dieną politikas irgi buvo atvykęs apklausai į STT, tačiau žiniasklaida skelbė, jog jis atsisakė duoti parodymus.
Asmuo kaip specialusis liudytojas apklausiamas, kai teisėsauga domisi jo paties veiksmais, tačiau turimų duomenų pateikti įtarimus dėl jo veiksmų nėra arba to neįmanoma padaryti dėl asmens turimos teisinės neliečiamybės.
Pagal Konstituciją, Seimo nariai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik gavus Seimo leidimą.
Pasak prokuratūros, S. Skvernelis ir K. Starkevičius į teisėsaugos akiratį pateko tiriant galimą sisteminę korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje dėl galimo „politinio palankumo vykdant įgaliojimus“.
Tyrimo duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai reikalauta ir gauti stambūs kyšiai už tokių krovinių gabentojams Augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Anksčiau vykdytų kratų metu rasta 1,3 mln. eurų grynųjų, aštuoni kilogramai apie 1 mln. eurų vertės aukso, sprogmenų, kokaino.
Sinkevičius: demokratai liks LRT darbo grupėje, bet nebūtinai palaikys pataisas
Daliai opozicijos pasitraukus iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčios Seimo darbo grupės, demokratai to daryti neketina, sako partijos vicepirmininkas V. Sinkevičius.
„Ne, demokratai nesitrauks. Pirmiausia mes norime iki galo dirbti toje grupėje, siūlyti savo siūlymus. Mes suprantame, kad jokios daugumos ten neturime, galimai tie siūlymai nebus palaikyti, bet tai yra irgi galimybė mums išsakyti labai aiškiai savo poziciją“, – sakė vienas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderių.
„Aš girdžiu iš vidaus, kad pagarbos kitokiai pozicijai toje darbo grupėje labai smarkiai trūksta. Bet demokratų pozicijos tas nekeičia. Mes visuomet buvome ta konstruktyvi jėga, kuri ne pro forma daro dalykus, bet turi tam tikrus tikslus, kuriuos nori pasiekti“, – teigė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, nors darbo grupėje ir lieka, demokratai nebūtinai palaikys jos parengto LRT įstatymo projekto.
„Kodėl mes turėtume balsuoti už tai? Mes pasiliekame teisę balsuoti taip, kaip bus teisinga. Dar kartą sakau, mes puikiai suprantame, kad komisijoje mes neturime daugumos, kad greičiausiai bus priimti sprendimai ne tie, kuriuos siūlys demokratai, bet visgi mes norime proaktyviai veikti, siūlyti ir dalyvauti tame darbe iki galo, o ne tiesiog trenkti durimis“, – kalbėjo politikas.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį posėdžio pradžioje iš darbo grupės pasitraukė du opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, tai reiškia, kad joje liko 12 atstovų. Pagal patvirtintus nuostatus, grupę turėjo sudaryti 17 narių.
Jau prieš kurį laiką dalyvauti jos veikloje atsisakė Liberalų sąjūdis, dar anksčiau Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
Darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Sinkevičius: nematau ministrės pirmininkės, sprendžiant Kapčiamiesčio poligono klausimą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas V. Sinkevičius sako pasigendantis aktyvesnio ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės vaidmens, sprendžiant klausimus, susijusius su planuojamo Kapčiamiesčio poligono steigimu.
„Procesas suvaldytas labai prastai. Po tuo traukiniu yra pakišti ir mūsų karininkai, kurie ten sėdėjo scenoje, atsakinėjo į klausimus (…), kurie yra visiškai nesusiję su poligonu, ir turėjo atlaikyti tą emociją, kur, man atrodo, kad procesas turėjo prasidėti iškart po priimto sprendimo – iškart reikėjo važiuoti, kalbėtis, tartis su tais sodybų savininkais“, – sakė V. Sinkevičius.
„Šitoje istorijoje aš nematau ministrės pirmininkės. Ji žadėjo būti daug empatiškesnė, suprantanti, kalbėtis su žmonėmis, bet aš jos nemačiau Kapčiamiestyje, aš jos nemačiau kalbantis su ta pačia bendruomene. Jeigu nėra galimybių nuvažiuoti į Kapčiamiestį, galbūt (galima juos – ELTA) pasikviesti į Vyriausybę. Bet šiandien dienai ministrė pirmininkė šitame klausime nedalyvauja“, – akcentavo jis.
Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
