Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį surengė pasitarimą, skirtą aptarti užsienio ir saugumo politikos klausimams. Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama, kaip toliau elgtis dėl ekonominės Taivaniečių atstovybės pavadinimo, ką daryti su Baltarusija, kai šiek tiek keičiasi JAV požiūris į autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą.
„Kalbėjome apie santykius su Kinija. Kaip ir anksčiau ne kartą esame sakę, esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija. Tačiau tikrai norime tuo pat metu išlaikyti santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
„Reikia pripažinti, kad per pastaruosius keletą metų nuo Taivano atstovybė atidarymo Vilniuje [šie santykiai] buvo išnaudoti tik menka dalimi, tikrai galime nuveikti daugiau. Išskyrus lazerių pramonės teigiamus projektus, labai daug kuo kitu pasigirti negalime, nors tikrai buvo nemažai lūkesčių, nemažai pažadų, todėl visi sutarėme, kad turime dar kartą susėsti ir pakalbėti apie tai, kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje. Tikrai norėtųsi, kad būtų mažiau deklaracijų, daugiau įsipareigojimų iš abiejų pusių, nes santykiai su šiuo regionu mums svarbūs“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Pastaruoju metu premjerė Inga Ruginienė viešai pasakė, jog Lietuva paskubėjo leidusi ekonominę atstovybę Vilniuje pavadinti Taivaniečių ar Taivano atstovybės vardu, kai to nedarė nė viena kita Europos Sąjungos valstybė. Ministrė pirmininkė svarstė, jog būtų galima mąstyti apie atstovybės pavadinimo keitimą į Taipėjaus.
Šaltiniai iš premjerės komandos sako, jog tokia komunikacija siekta paskatinti Taivaną laikytis anksčiau duotų pažadų Lietuvai.
Tačiau kritikai sako, jog keisdama atstovybės pavadinimą Lietuva geriausiu atveju atkurtų diplomatinius santykius su Kinija iki ambasadorių lygio, bet daugiau nieko teigiamo nesulauktų. Tuo metu santykiai su Taivanu galėtų pašlyti, Lietuvos nuspėjamumas bei patikimumas labai susvyruotų – tai galėtų turėti neigiamos įtakos santykiams su kitomis valstybėmis Azijoje.
Negana to, labai abejotina, ar Kinija pasitenkintų tik Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimu, gali būti, kad Pekinas reikalaus Taivano ekonominės atstovybės uždarymo.
„Pirmiausia norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva yra lygiateisė tarptautinės bendruomenės narė ir kad visi mūsų sprendimai buvo pagrįsti tarptautine teise. Nuo pat pradžių teigėme, kad laikomės vienos Kinijos politikos ir kad Taivano atstovybės pavadinimo arba paties atidarymo fakto nereikia traktuoti kaip šito principo kvestionavimo. Nebuvome išgirsti. Reikia pripažinti, iki galo nesame girdimi ir šiandien“, – kalbėdamas apie Kiniją sako G. Nausėda.
„Mes tikrai nesame pasirengę suklupti ant kelių ir sakyti, kad kažką suklydome, kažką ne taip padarėme“, – pridūrė prezidentas, sakydamas, kad Lietuva vis tik mato galimybę atkurti diplomatinius santykius su Kinija pirmiausia laikinųjų patikėtinių lygiu, o paskui jau ir ambasadorių.
Primenama, kad 2021 metais Lietuva Vilniuje sudarė sąlygas įkurti Taivano arba Taivaniečių ekonominę atstovybę ir sulaukė Kinijos įniršio. Dėl šio Lietuvos žingsnio Kinija paskelbė nedeklaruotas ekonomines sankcijas, kurių jautriausios buvo bandymas eliminuoti Lietuvos gamintojus kitų šalių gamybos grandinėse.
Angliškai atstovybės pavadinimas skamba „The Taiwanese Representative Office in Lithuania“, bet kinų kalba atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano.
Toks pavadinimas Kinijai buvo kaip buliui raudonas skuduras, nes Pekinas Taivano salą laiko savo dalimi ir ketina ją prisijungti, neatmesdamas ir jėgos panaudojimo.
„Taip, kilo diskusijų, kad tas pavadinimas galėjo būti vienoks ar kitoks, tačiau šiuo atveju pirmiausia reikia kreipti dėmesį ne į tai, koks buvo pavadinimas, o į tai koks yra atstovybės kontekstas ir statusas. Deja, galbūt, sąmoningai buvo mėginama statuso klausimą nustumti kažkur į paraštes ir padaryti problemą iš pačios atstovybės pavadinimo. Mano požiūriu, toks traktavimas neteisingas, bet aš negaliu primesti nuomonės Kinijos valdžiai “, – sakė G. Nausėda, netiesiogiai akcentuodamas, jog Taivaniečių atstovybė yra ekonominė, o ne diplomatinė.
Formaliai dauguma pasaulio valstybių diplomatinius santykius palaiko su Kinija, o ne Taivanu. Tačiau de facto daug šalių bendradarbiauja su Taivanu, kaip nepriklausoma valstybe, nes ši sala yra pasaulinė pažangiųjų puslaidininkių gamybos lyderė.
Beveik visose pasaulio valstybėse, kurios neturi diplomatinių santykių su Taivanu, atstovybės pavadintos Taipėjaus pavadinimu, išskyrus Somalilendą.
Lietuva savo sprendimą leisti atverti duris Taivano ar Taivaniečių atstovybei motyvavo poreikiu demokratijoms vienytis, siekiu atliepti JAV užsienio politiką Pietryčių Azijoje, paskatinti Europos Sąjungos šalis pasekti savo pavyzdžiu ir bandymu pritraukti investicijų iš Taivano.
Taivanas paskelbė, kad steigs 200 mln. JAV dolerių vertės investicinį fondą investicijoms į Lietuvos pramonę ir įkurs 1 mlrd. JAV dolerių fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, bet realybė pasirodė ne tokia puiki.
Baltarusijai sankcijos bus pratęstos
Prezidentas G. Nausėda pripažįsta, kad pastaruoju metu buvo daug diskusijų ir dėl santykių su Baltarusija. Nors pats režimas savo elgesio nekeičia, bet JAV prezidento administracijos požiūris į A. Lukašenkos režimą kiek pasikeitė. JAV pasiekė kai kurių politinių kalinių išlaisvinimo mainais į JAV sankcijų nuėmimą Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“ ir baltarusiškoms trąšoms.
Tai paskatino diskusijas Lietuvoje apie Europos Sąjungos ir nacionalines Lietuvos sankcijas Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ – kilo klausimų, ar ir Lietuva švelnins sankcijas, ar agituos už sankcijų švelninimą A. Lukašenkos režimui, nors anksčiau elgėsi visiškai priešingai.
„Nuo pat pradžių sakau ir kartoju tą patį: sankcijos Baltarusijai, kaip ir sankcijos Rusijai buvo įvestos labai rimtus pagrindu. Tai buvo pradėta daryti dar 2020 m. po vadinamųjų, tariamųjų prezidento rinkimų, po brutalaus piliečių pasipriešinimo užgniaužimo, po to 2021 m. prasidėjo nelegali, instrumentalizuota ir prieš kaimynines valstybes nukreipta migracija. Bei eilė kitų veiksmų, kurie tikrai nedemonstravo, kad Baltarusija nori siekti normalaus, civilizuoto dialogo. Blogiausia, kad Baltarusija tapo Rusijos parankine kare prieš Ukrainą. Turime kelti klausimą, ar situacija bent kiek pagerėjo?“ – klausė G. Nausėda ir atsakė, kad niekas nepagerėjo, o gal net pablogėjo.
„Tie faktai, kad paleidžiami politiniai kaliniai, neturėtų sukelti regimybės, kad tai esminis kažkoks Baltarusijos politikos pokytis ir kad iš esmės šitoje valstybėje kažkas keičiasi, kadangi turime informacijos, jog tuo pat metu į kalėjimą sodinami kiti politiniai kaliniai“, – teigė šalies vadovas.
Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir premjerė I. Ruginienė vasario mėnesio pradžioje buvo susitikę su neseniai iš įkalinimo įstaigos Baltarusijoje paleista Marija Kalesnikava, kuri agituoja už sankcijų švelninimą Baltarusijai mainais į politinių kalinių paleidimą, taip pat ragina mažinti judėjimo ribojimus baltarusiams per Lietuvos-Baltarusijos sieną.
Jei I. Ruginienė po šio susitikimo komunikavo atsargiai, tai partijos pirmininkas M. Sinkevičius ne tik vadino M. Kalesinavą Baltarusijos opozicijos lydere (tai kontrastavo su Svetlanos Cichanouskajos išvykimu dirbti iš Vilniaus į Varšuvą), bet ir aiškino, jog režimo izoliacija neveda į sprendimus, sankcijos nėra savitikslis dalykas ir kad jos turi būti naudojamos kaip priemonė siekti konkrečių tikslų, ypač saugumo ir humanitarinėje srityse, įskaitant politinių kalinių išlaisvinimo.
„Jeigu yra kažkam susidariusi iliuzija, kad sankcijos netrukus bus atšauktos, tai iš karto privalau tokius žmones nuraminti. Sankcijų režimas Baltarusijai (tiek individualių, tiek sektorinių sankcijų) bus pratęstas dar dvylikai mėnesių, tai jau turi būti padaryta ateinančią savaitę“, – reziumavo G. Nausėda.
Paklaustas, apie socialdemokratų lyderių nuomonę dėl Baltarusijos, prezidentas sakė, jog šios partijos vadovai į santykius su Baltarusija žvelgia panašiai kaip ir jis. Anot jo, susitikimai su Baltarusijos opozicijos atstovais yra normalus kasdienis dalykas, nesvarbu, kokiomis pažiūromis pasižymi Baltarusijos opozicijos atstovai.
