Žiemai nepašykštėjus sniego, jo svorio nebeatlaiko stogai. Jau fiksuoti keli atvejai, kai stogas įgriuvo. Sniego valymo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad paklausa viršijo lūkesčius.
Sniegas buvo per sunkus. Storo sluoksnio neatlaikė Kėdainių rajone Miegėnuose esančio bešeimininkio pastato stogas, griūvant pabiro ir plytos. Stiprus garsas išgąsdino už sienos įsikūrusius Miegėnų komandos ugniagesius.
„Prieš pietus čia tvarkėmės, užsikūrėm pečių, viską čia prisižiūrim, ir girdim, garsas toks, „būmt!”, toks labai žiaurus. Galvojom, kas čia. Bėgom į lauką, žiūrim – įgriuvęs stogas“, – pasakoja ugniagesys gelbėtojas Eugenijus Jukna.
Savo pastato stogą ugniagesiai bando valyti. Patys iš lentų susikonstravo reikiamą įrangą.
„Čia vienas 6 metrų, kitas dar daugiau, apie 7 metrai“, – pasakoja E. Jukna.
Sniego ant stogo gausu, vietomis jis virtęs ledu.
„Galvoju, kokie 40 cm buvo ant stogo, 30-40 cm, nevienodai. Krašte mažiau, per vidurį – daugiau. Ir valom po truputį, braukiam, braukiam“, – pasakoja ugniagesys.
Profesionalias stogų valymo paslaugas teikiančio, „stogų nindze“ pasivadinusio vyro rankose – šiemet įsigyta įranga.
„Teleskopinė lazda sniegui valyti. Dauguma žmonių bijo, kad nesubraižyčiau. Kadangi ant dangos užsidėjęs ledukas, niekaip nepažeisiu dangos“, – aiškina vyras.
Užsakymų dabar daugiau, nei pavyksta suspėti. Laukiančiųjų eilė – savaitei, tačiau ne visi laukti begali.
„Vakar teko Panevėžyje darbuotis, tai tentinė pavėsinė padaryta, tai vienas kraštas jau įlinkęs buvo, tai irgi žmogus kvietėsi, ekstra važiavom, bandėm gelbėti“, – sako verslininkas Deivydas Grigaliūnas.
Prižiūrėti stogus, ar sniego danga nekelia rizikos konstrukcijoms, ar nekabo pavojingi varvekliai – pastato savininko pareiga.
„Situacija labai pasikeičia net dienos eigoje. Jeigu žmogus eina ar stato automobilį, labai didelis prašymas pasižiūrėti į viršų, ar automobilio nestatot po besiformuojančiu varvekliu ir, pamačius, būtinai kreiptis į pastato savininką, administratorių, kad darbai būtų organizuojami“, – pažymi Eigulių seniūnas Egidijus Pečiulionis.
Pagal galiojančius statybos reikalavimus, Rytų Lietuvos regionuose, kur sniego tikimybė didesnė, stogai turėtų atlaikyti 160 kilogramų sniego apkrovą kvadratiniam metrui. Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvos regionuose – 120 kilogramų.
„Puriu sniego atveju gali netgi būti saugus sniego sluoksnis metras ir daugiau, bet jei turime atvejį, kai prilyja ir sušąla ir vėl prisninga, ženkliai apkrova pasikeičia. Ir tas gali netgi keturis kartus užauginti apkrovą“, – aiškina KTU Statybos fakulteto dėstytojas Remigijus Lazauskas.
Riziką, anot mokslininko, reikėtų vertinti ir pagal sniego storį, ir pagal stogo formą, ir jam dengti naudotas medžiagas.
„Seni stogai, šiferinė danga, jos šiurkštumas yra tikrai kitas, ir sukibimas su sniegu ar su sudrėkusiu sniegus, jis tikrai yra kitoks. Ir nuslinkimas, jis toks paveikus temperatūrai ar vėjui, jis natūraliai neįvyks taip greitai, kaip nuo skardinio stogo ar saulės panelių“, – sako jis.
Signalai, kad nebereikėtų delsti kasant sniegą nuo stogo – pastebimi įlinkiai, deformacijų garsai. Nusprendusiems laukti, kol sniegą ištirpdys saulė, rekomenduojama patikrinti, ar neužšalusios įlajos, latakai, lietvamzdžiai.
