Europos Komisija šią savaitę pranešė, kad Lietuva gynybai stiprinti iš „SAFE“ programos sulauks daugiau nei 6 mlrd. eurų paskolos. Europos Komisijai Lietuva turės teikti informaciją, kaip lėšos naudojamos, informuoti apie įgyvendinamų projektų eigą. Paskola per ketverius metus bus įtraukta į gynybos biudžetą ir naudojama įvairiai ginkluotei, infrastruktūrai. Šių metų antrą ketvirtį atkeliaus pirmoji finansinė injekcija, tai yra apie 15 proc. paskolos.
Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius nedaugžodžiauja – kam Lietuva panaudos daugiau nei 6 mlrd. eurų paskolą gynybai, tiksliai neįvardija. Esą, dalis informacijos apie projektus, kuriuos Europos Komisija nusprendė finansuoti, – konfidenciali.
„Visos konvencinės ginkluotės: pradedant nuo amunicijos, dronų, visų kitų priemonių. Tiesą sakant, nėra ką čia smulkiai išvardyti. Mes tikimės, kad šalys, kurios yra, vadinkim, pafrontės valstybės, kad jos šitomis lėšomis plėtos bendrus gynybinius projektus“, – teigia A. Kubilius.
Kreipdamasi į Europos Komisiją, kad sulauktų šios paskolos iš „SAFE“ programos, Lietuva detaliai turėjo nurodyti, kokiems projektams prašo pinigų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad divizijos, infrastruktūros plėtrai.
„Papildomai yra ir dronų sistemų įsigijimas, ir Ukrainos parama, gynybos pramonės plėtra ir ten daug eilučių yra, kuriose tie pinigai bus išdėlioti“, – sako ministras R. Kaunas.
„Prioritetas – oro gynyba. Mes jau tą metų gale esame ir su kariuomene susėdę aptarę, ir patvirtinę tam tikras strategines kryptis. Oro gynyba – neabejotinai prioritetas, ir tai susiję su viskuo: ir balionais, ir visais kitais dalykais“, – ministrą pertraukė premjerė Inga Ruginienė.
Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsakinga už gynybai ir saugumui skirtus įsigijimus, bet ji jau kurį laiką neturi vadovo. Ministras prieš kelias savaites teigė, kad yra trys kandidatai, su kuriais susitiks.
Paskelbus konkursą, paaiškėjo, kad vadovui siūlomas atlygis – tarp 6–7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Projektų vadovų atlygiai dar mažesni, nors atsakomybė milžiniška – dirbti tenka su milijoniniais projektais, o, augant finansavimui gynybai, milijonai projektuose virs dešimtimis, šimtais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad turi būti stiprinamos ir kompetencijos tų, kurie vykdys pirkimus.
„Darbo užmokestis turi būti adekvatus tam, kuris gaunamas privačiame sektoriuje. Tam, kad būtų galima prikviesti vadybininkus, ekspertus, labai patyrusius šiose srityse, kad galėtų padėti efektyviai, vadybiškai, bet taip pat be jokių klausimų, be jokių abejonių tvarkytis su šiais pirkimais, užsakymais, galų gale – visais procesais“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Paskolą administruos Finansų ministerija. Lėšos bus išmokamos dalimis projektams, kurie yra jau suderinti su Europos Komisija, tad vietos improvizacijoms nėra. Pasak viceministro Dariaus Sadecko, pirmoji finansinė injekcija atkeliaus antrą šių metų ketvirtį.
„Tikimės, kad paskolos sutartį galėsime pasirašyti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pasirašius paskolos sutartį, atsiranda galimybė gauti tą avansinį paskolos mokėjimą 15 proc. net nepradėjus pačių projektų vykdymo ir pirkimų“, – pasakoja finansų viceministras D. Sadeckas.
Rengiant šių metų biudžetą gynybai, Finansų ministerija numatė, kiek lėšų reikės skolintis. Pasak finansų viceministro, tapo aišku, kad skolintos lėšos ir bus iš „SAFE“ programos, tai yra valstybė netgi laimės dėl kur kas geresnių skolinimosi sąlygų nei, pavyzdžiui, nusprendus skolintis rinkose.
„Tai nėra papildomas finansavimo šaltis. Tiesiog, kadangi biudžetas yra deficitinis, Vyriausybė turėtų bet kokiu atveju skolintis tam, kad finansuotų jame suplanuotas išlaidas. Šiuo atveju, Vyriausybė nesiskolins pati išleisdama savo vertybinius popierius, tačiau gaus tikslinę paskirtį iš Europos Sąjungos, iš Europos Komisijos būtent tam tikroms Krašto apsaugos ministerijos išlaidoms, kurios yra jau suplanuotos valstybės biudžete“, – sako viceministras.
Premjerė praėjusį rudenį paskelbusi apie rekordinį biudžetą gynybai taip pat pranešė, kad kuruoti gynybos pramonę pavedė Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, nors tai buvo Krašto apsaugos ministerijos sritis. Šią savaitę premjerė paragino Krašto apsaugos ministeriją keisti ir viešųjų pirkimų tvarkas dėl didelių lėšų ir rizikų.
„Tikrai tai nesusiję su konkrečiais aptiktais ar neaptiktais korupcijos atvejais. Korupcijos atvejų kol kas nėra aptikta“, – sako I. Ruginienė.
„Kai skiri tokį rekordinį finansavimą, turi galvoti, ar visos procedūros dabar yra nustatytos tinkamai ir ar užtenka skaidrumo, ar užtenka procedūrų griežtumo, kad būtume įsitikinę, jog kiekvienas euras būtų išleistas taip, kaip reikia“, – priduria premjerė.
Tačiau reikės ne tik pirkti, bet ir investuoti. „SAFE“ programos lėšos turės būti skiriamos ir gynybos pramonės plėtrai.
„Reikia galvoti plačiau – ginkluotės įsigijimą turi lydėti tokie dalykai kaip ekosistemų kūrimas. Kitaip tariant, jeigu mes gaminame dronus, tai turi būti mokslas, turi būti pramonė. Investuoti į šitą ekosistemos formavimą. Minų gamyba, kiti dalykai – klausimas, kiek mes ten būsime lankstūs. Kiek mes ten galėsime pinigus nukreipti, bet faktas – tai didžiulė paspirtis mūsų gynybai“, – mano Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas sako, kad tai didžiulė paspirtis Lietuvos gynybai. Tačiau ir atsakomybė. Paskolą panaudoti reikės per ketverius metus, o tai siejasi su pagrindiniu prioritetu – divizija.
Iki dešimtmečio pabaigos gynybos pramonė gali tapti viena didžiausių šakų, tačiau kol kas apie viziją, kokia turėtų būti gynybos pramonė, negirdėti.
Be to, Krašto apsaugos ministerija turi aiškintis dėl „Fegdos“ sėkmės, nepaisant pridaryto broko ankstesniuose konkursuose. Specialiųjų tyrimų tarnyba dar ir vertina, kodėl ministerijos konkursą minoms gaminti laimėjo įmonė, kuri ne tik siejama su „Fegda“, bet dar ir iki šiol specializavosi naudingųjų iškasenų karjeruose ir turi vieną darbuotoją.
„SAFE“ paskolą valstybė grąžinti turės per 45 metus su galimybe atidėti grąžinimą dar dešimtmečiui.
