Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Afganistane tarnavę Lietuvos kariai „nestovėjo kažkam už nugarų“.
Taip jis kalbėjo kiek anksčiau šią savaitę Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad NATO sąjungininkų kariai vengė fronto linijos Afganistane.
„Visos valstybės buvo įsitraukusios į misiją Afganistane, įskaitant ir Lietuvą. (...) Lietuva ėmėsi atsakomybių už Goro provincijos atstatymą, Lietuva siuntė savo specialiųjų pajėgų karius vykdyti labai realias karines operacijas ir tikrai nestovėjo kažkam tai už nugarų“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė G. Nausėda.
„Lietuva patyrė ir žūtį – mūsų karys žuvo misijos Afganistane metu, kaip ir žuvo dar kur kas daugiau karių iš kitų valstybių. (...) Visos ir Europos, ir kitos valstybės, kurios dalyvavo šitoje misijoje, jos dalyvavo visu rimtumu, suvokdamos visą riziką, kuri tenka joms, ir tikrai buvo priešakinėse eilėse“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos vadovo, Jungtinėms Valstijoms turėtų būti pateiktas labai aiškus atsakymas, kuris parodytų, kaip situacija atrodė iš tikrųjų.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė nežinantis, ką D. Trumpas savo pasisakymu turėjo omenyje, tačiau pabrėžė, jog JAV lyderis tikrai supranta, „kokią vertę turi Lenkijos karys“.
„Mūsų ketvirtadienio susitikimą (Davose – BNS) baigė žodžiais: „Jūs esat puikūs kariai.“ Taigi lenkų karys yra visada ten, kur yra sąjungininkų interesas, ar tai būtų Lenkija, ar tai kitų NATO sąjungininkų interesas. O apie ką konkrečiai prezidentas Trumpas galvojo pasisakydamas – nežinau, negaliu atsakyti. Visi sąjungininkai yra įsitraukę į NATO veiklą“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Ketvirtadienį transliuotame interviu televizijai „Fox News“ D. Trumpas pareiškė, kad ne amerikiečių kariai vengė fronto linijos Afganistane, taip sukeldamas sąjungininkų pasipiktinimą, įskaitant Daniją, ir Jungtinę Karalystę.
JAV su sąjungininkais į Afganistaną įsiveržė atsakydamos į 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro išpuolį Amerikoje.
Skaičiuojama, kad per šią 20 metų trukusią operaciją žuvo daugiau nei 3,6 tūkst. karių, iš kurių JAV neteko daugiau kaip 2,4 tūkstančio.
Nausėda: Lukašenka turi paleisti visus politinius kalinius, jei nori išsiveržti iš izoliacijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad ilgametis Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka turi paleisti visus politinius kalinius, jei nori šiltinti santykius su Vakarų valstybėmis ir išvengti tolesnės izoliacijos. Vis dėl to, G. Nausėda pabrėžia, kad vien tik to nepakanka.
„Aš manau, kad tai yra būtina sąlyga, jeigu Baltarusijos režimas nori išsiveržti iš izoliacijos. Kaip aš suprantu iš Aliaksandro Lukašenkos veiksmų, jis siekia atšildyti savo santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tačiau tai yra tik vienas iš elementų ir tos sankcijos, kurias Europos Sąjunga įvedė Baltarusijai, buvo ne tik dėl to, kad Baltarusijoje masiškai į kalėjimus sodinami kaliniai – kai kurie iš jų paleidžiami, taip, bet tuo pat metu sodinami nauji. Tai niekada nesibaigianti istorija“, – bendroje Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų spaudos konferencijoje sekmadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Vien tik šio elemento buvimas, jis, be abejo, būtų žingsnis į priekį. Tačiau turime kur kas plačiau ir kalbėti apie tai, kad Baltarusija turi būti normali, civilizuota valstybė, nustoti vaidinti talkininkės vaidmenį Rusijai ir grįžti prie normalių demokratinių standartų“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis: padedame JAV išlaisvinant baltarusių politinius kalinius
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentavo puikiai suprantantis, kokia sunki užduotis yra susigrąžinti politinius kalinius, mat Kremliaus režimas laiko įkalinęs tūkstančius Ukrainos žmonių.
„Rusija nelaisvėje laiko tūkstančius ukrainiečių. Jūs žinote, kokios sudėtingos yra derybos dėl apsikeitimo (…), kalbant apie karo belaisvius. Su politiniais kaliniais – dar sudėtingesnė situacija, nes politinių kalinių atiduoti jie nenori“, – sekmadienį Prezidentūroje kalbėjo V. Zelenskis.
Pernai gruodį A. Lukašenka, remdamasis susitarimais su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu ir pastarojo prašymu, suteikė malonę 123 skirtingų šalių piliečiams.
Ukraina, anot V. Zelenskio, šiuo klausimu turi vertingos patirties ir aktyviai prisidėjo prie Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimo. Be to, jis viliasi, kad Jungtinės Valstijos prisidės išlaisvinant ir Rusijoje kalinčius Ukrainos politinius kalinius.
„JAV užsiėmė Baltarusijos politinių kalinių paleidimo klausimu. Suprasdami, kad turime atitinkamą patirtį mes padedame JAV šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Tikimės padėti jiems ir toliau. Taip pat tikimės JAV pagalbos ir mums, išlaisvinant mūsų politinius kalinius“, – vylėsi jis.
K. Nawrockis: diplomatija reikalauja diskusijų
Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pabrėžė, kad jo šalis pasisako už laisvą Baltarusijos tautą.
„Šiandien Baltarusijoje yra režimas. Tai yra Aliaksandro Lukašenkos režimas, kuris yra nutolęs nuo visų demokratijos mechanizmų. Lenkija akivaizdžiai pasisako už laisvą baltarusių tautą. Manau, kad sulauksime tos akimirkos, kai čia stovės 4 laisvi prezidentai, 4 laisvų tautų prezidentai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Nawrockis.
Lenkijos vadovas pabrėžė, kad siekiant išlaisvinti kalinamus žmones, būtina pasitelkti diplomatiją, apimančią diskusijas ir derybas.
„Diplomatija reikalauja diskusijų, derybų su tais, kurie yra mūsų priešai (…). Turi susėsti prie bendro derybų stalo“, – teigė.
„Turime naudotis visais įmanomas kanalais“, – kalbėjo K. Nawrockis.
ELTA primena, kad JAV prezidento administracija pastaraisiais mėnesiais atnaujino dialogą su Maskvos sąjungininku Minsku, siekdama Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimo ir mėgindama tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Pernai gruodį Minskas paleido iš nelaisvės daugiau nei 100 politinių kalinių, tarp jų – protestų lyderę Mariją Kolesnikovą ir disidentą Alesį Bialiackį, mainais į kai kurių JAV sankcijų panaikinimą.
Taip pat pernai gruodžio pabaigoje, A. Lukašenka suteikė amnestiją 20-čiai politinių kalinių.
