Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje europarlamentarai pradeda diskusijas dėl rezoliucijos apie LRT. Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas posėdžio metu ragino užtikrinti, kad pakeitimai, susiję su LRT, teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
Penkios didžiosios EP frakcijos antradienio vakarą pasirašė vieningą rezoliuciją dėl LRT.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rezoliuciją dėl LRT pasirašiusios penkios Europos Parlamento frakcijos turi 500 narių.
- Pagrindinėje rezoliucijoje dėl LRT kritikuojami valdančiųjų veiksmai kečiant LRT vadovo atleidimą tvarką, pažymima, kad siūlomi pakeitimai prieštarauja Konstitucijai.
- Savo rezoliucijų versijas yra parengę parlamentarai P. Gražulis ir A. Veryga. Jose iš dalies palaikomi valdančiųjų veiksmai keisti LRT vadovą.
- EP diskusijoje dalyvavusi ES diplomatijos vadovė K. Kallas ragino užtikrinti, kad pakeitimai, susiję su LRT, teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
- Dėl galutinio rezoliucijos teksto EP balsuos ketvirtadienį.
Rezoliuciją rengė ir pasirašė frakcijos „Atnaujinkime Europą“ nariai Dainius Žalimas ir Petras Auštrevičius, Europos liaudies partijai priklausanti Rasa Juknevičienė, „socialistų“ narė Ana Catarina Mendes, „žaliųjų“ narė Diana Riba bei „kairiesiems“ priklausantis Konstantinos Arvanitis.
Šios frakcijos EP turi 500 balsų iš 720. Rezoliucijai priimti užtenka paprastos daugumos balsų.
Tiesa, rezoliucijos tekstas dar gali būti koreguojamas, o dėl jo bus balsuojama ketvirtadienį.
Pagrindiniai rezoliucijos akcentai
Penkių frakcijų pasirašytoje rezoliucijoje pažymima, kad Europos Parlamentas griežtai pasmerkia bandymą politiškai perimti Lietuvos nacionalinį transliuotoją ir įspėja apie grėsmę demokratijai Lietuvoje.
LRT nepriklausomumas laikomas esminiu demokratijos, teisinės valstybės ir žodžio laisvės ramsčiu. Dokumentas pabrėžia, kad bet koks politinis kišimasis į visuomeninį transliuotoją silpnina demokratinę atskaitomybę ir didina dezinformacijos ir korupcijos riziką.
Rezoliucijoje taip pat kritikuojami konkretūs Lietuvos valdžios veiksmai, ypač:
• LRT finansavimo įšaldymas be objektyvaus ekonominio pagrindo;
• siūlomi teisės aktų pakeitimai, palengvinantys LRT generalinio direktoriaus atleidimą (paprasta balsų dauguma, slaptas balsavimas, panaikinant viešojo intereso kriterijų);
• pagreitintos įstatymų leidybos procedūros, apeinant skaidrias konsultacijas ir pilietinės visuomenės dalyvavimą.
Dokumente teigiama, kad šios priemonės prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Europos žiniasklaidos laisvės aktui (EMFA) ir Europos standartams, taip pat gali būti laikomos ad personam teisėkūra, nukreipta prieš konkrečią LRT vadovę.
Pabrėžiama, kad LRT auditas neatskleidė esminių pažeidimų, o politiniai bandymai juo remtis laikomi selektyviais ir manipuliatyviais.
Išreiškiamas visiškas solidarumas su LRT žurnalistais ir pilietine visuomene, primenami masiniai protestai ir visuomenės pasipriešinimas kaip demokratinės brandos ženklas.
Europos Komisija raginama aktyviai stebėti situaciją, vertinti Lietuvos teisės aktų atitiktį EMFA ir, jei reikės, taikyti pažeidimo procedūras ir teisinės valstybės apsaugos priemones.
K. Kallas ragina užtikrinti, kad LRT veikla teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas posėdžio metu ragino užtikrinti, kad LRT veikla valdantiesiems siekiant palengvinti vadovo atleidimo tvarką teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
„Labai svarbu, kad teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) trečiadienį kalbėjo K. Kallas.
„Aktas buvo priimtas, kad užtikrintų žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, tos taisyklės labai svarbios įtvirtinant demokratiją ir Europos Komisija (EK) nori užtikrinti, kas tas aktas būtų įgyvendintas visose valstybėse narėse“, – pažymėjo politikė.
Ji pabrėžė, kad pagal minėtą aktą ES valstybės narės turi užtikrinti nacionalinių transliuotojų turinio ir valdymo nepriklausomumą bei vadovo atleidimą tik esant itin svarbiam pagrindui.
„Sprendimai, kai kalbame apie nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą nepasibaigus jo kadencijai, turi būti tinkamai pagrįsti ir tik išimtiniais atvejais gali būti daromi, kai nesilaikoma iš anksto numatytų sąlygų“, – tvirtino K. Kallas.
Bendrijos diplomatijos vadovė akcentavo, kad EK „atidžiai seka informaciją dėl pasiūlytų LRT įstatymo pakeitimų“, dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto užtikrinimo gruodį kreipėsi paaiškinimo į Lietuvos institucijas.
Iš viso į diskusiją, kalbėti apie LRT, užsirašė 24 europarlamentarai, tarp jų – Lietuvos politikai Rasa Juknevičienė, Aurelijus Veryga, Dainius Žalimas, Petras Gražulis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Virginijus Sinkevičius, Paulius Saudargas ir Liudas Mažylis.
Absoliuti dauguma Europos Parlamente pasisakiusių politikų neigiamai vertino valdančiųjų veiksmus, nukreiptus prieš LRT.
R. Juknevičienė: nemaniau, kad reikės kalbėti apie grėsmę demokratijai
Europos liaudies partijos frakcijos narė Rasa Juknevičienė posėdžio metu pažymėjo niekada nemaniusi, jog teks dalyvauti diskusijoje apie grėsmę demokratijai Lietuvoje.
Pagrindinė priežastis, kodėl taip nutiko, yra LSDP sprendimas sudaryti koaliciją su partija, kurios tikslas yra šalyje kelti chaosą, kurios pirmininkas yra nuteistas dėl antisemitizmo
R. Juknevičienė
„Pagrindinė priežastis, kodėl taip nutiko, yra LSDP sprendimas sudaryti koaliciją su partija, kurios tikslas yra šalyje kelti chaosą, kurios pirmininkas yra nuteistas dėl antisemitizmo, su partija, kuri yra, mano nuomone, vienas iš Kremliaus įrankių Lietuvoje.
Melas, manipuliacijos, žurnalistų, kultūros žmonių puldinėjimas, neapykanta. Visą tai dabar yra ir Lietuvos valdančiosios koalicijos politinėje darbotvarkėje. Todėl labai sveikinu Europos politinę grupę „S&D“ prisijungus prie rezoliucijos projekto“, – EP kalbėjo R. Juknevičienė.
Melas, manipuliacijos, žurnalistų, kultūros žmonių puldinėjimas, neapykanta. Visą tai dabar yra ir Lietuvos valdančiosios koalicijos politinėje darbotvarkėje
R. Juknevičienė
Ji taip pat akcentavo, kad visi antidemokratiniai poslinkiai prasideda nuo bandymo suvaržyti visuomeninį transliuotoją.
„Apie 40 tūkst. žmonių Vilniuje prieš mėnesį, šaltą dieną, susirinko ginti žodžio laisvės, 150 tūkst. vos per keletą dienų pasirašė peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. Mūsų žinia iš Europos Parlamento visų pirma bus už laisvą žodį bei prieš politinį nacionalinio transliuotojo užvaldymą kovojantiems Lietuvos piliečiams bei drąsiems žurnalistams, nepabijojusiems stoti ginti žodžio laisvės.
Apgynėm laisvę prieš 35 metus, apginsime ir dabar. Europos Parlamentas privalo išlikti svarbiausia demokratijos gynimo būstine. Kas, jei ne mes“, – sakė europarlamentarė.
P. Gražulis: LRT tarnauja konservatoriams
EP kalbėjęs Petras Gražulis stebėjosi rezoliucijos pavadinimu bei tikino, kad LRT tarnauja konservatoriams.
„Jūs tik pažiūrėkite, koks pavadinimas: „Dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją“. Jis jau yra paimtas Lietuvos konservatorių, kurie yra EPP grupėje. Visuomeninis transliuotojas tarnauja konservatoriams“, – EP sakė P. Gražulis.
Jis taip pat aiškino, kad rinkiminių debatų metu praeityje buvo išvestas iš LRT.
„Tai ar čia yra demokratija?“ – klausė politikas.
„Lietuvoje nėra demokratijos ir Europoje jos mažai, tik stendai dideli, kad čia demokratija yra“, – pridūrė jis.
Be to P. Gražulis europarlamentarus klaidino teigdamas, kad 90 proc. LRT lėšų naudojama pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą.
A. Veryga: rezoliucija yra kišimasis į Lietuvos vidaus politiką
A. Veryga kalbėjo, kad reikia turėti labai lakią fantaziją, jog Lietuvoje bandoma užgrobti visuomeninį transliuotoją, arba, kad kyla pavojus demokratijai.
Be to, jo teigimu, penkių frakcijų pasirašyta rezoliucija yra kišimasis į Lietuvos reikalus.
Siūloma rezoliucija yra akivaizdus kišimasis į šalies vidaus politiką
A. Veryga
„Siūloma rezoliucija yra akivaizdus kišimasis į šalies vidaus politiką“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis taip pat pridūrė, kad valdančiųjų siūlomi įstatymų pakeitimai tik grąžintų į iki 2025 m. galiojusią LRT vadovo atleidimo tvarką.
Tiesa, čia reikia pažymėti, kad valdančiųjų siūlymas atleisti LRT vadovę tik paprastąja balsų dauguma, yra naujas. Nuo 2000 m. LRT vadovo atleidimui reikėjo ir vis dar tebereikia 2/3 Tarybos balsų.
D. Žalimas: pakeitimai prieštarauja Konstitucijai
Vienas iš pagrindinių rezoliucijos rengėjų, frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Dainius Žalimas parlamentarams priminė, kad LRT įstatymo pataisą buvo bandoma priiminėti net naktimis.
„Šiemet minime 35-ąsias Sovietų agresijos prieš Lietuvą metines, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, kad apgintų laisvos Lietuvos nacionalinį transliuotoją ir parlamentą.
Tada negalėjau net įsivaizduoti, kad praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, tas pats parlamentas, lygiai taip pat posėdžiaus naktį. Tačiau ne tam, kad apgintų laisvę, o priešingai, kad bukiausias metodais užimtų nacionalinį transliuotoją“, – pažymėjo politikas.
D. Žalimas taip pat akcentavo, kad valdančiųjų teikti LRT įstatymo pakeitimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek europiniams žiniasklaidos laisvės ir teisėkūros standartams.
V. P. Andriukaitis: valdžia turi spręsti administracines problemas
Vytenis Povilas Andriukaitis akcentavo, kad Parlamente vykstanti diskusija nėra apie žodžio laisvės ar Konstitucijos pažeidimą.
„Lietuva nuosekliai užima aukštas pozicijas pasauliniuose spaudos laisvės reitinguose. 2025 m. „Reporteriai be sienų“ duomenimis Lietuva užima 14 vietą iš 180 valstybių ir bendras balas padidėjo.
Tai, kad Valstybės kontrolė padarė auditą ir atskleidė didžiulius korupcijos, papirkinėjimo, įstatymo pažeidimo atvejus, verčia kalbėti apie administracines problemas, kurias turi valdžia išspręsti. O spaudos laisvė yra kertinis akmuo, kurį gynėm ir ginsime visą gyvenimą“, – parlamentarams sakė politikas.
Visgi verta pažymėti, kad Valstybės kontrolė atlikus auditą nenustatė papirkinėjimo ar korupcijos atvejų LRT.
V. P. Andriukaičiui taip pat oponavo Virginijus Sinkevičius, kuris pažymėjo, jog nėra sąžininga pateikti 2025 m. „Reporteriai be sienų“ statistiką apie žiniasklaidos laisvę, nes joje neatsispindi pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai.
Dar dvi rezoliucijos
Bet penkių EP frakcijų pateiktų rezoliucijų, buvo dar trys. Vieną jų rengė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausantis Vytenis Povilas Andriukaitis.
LRT.lt jis teigė, kad buvo paruošęs kiek kitokį rezoliucijos tekstą, tačiau, neradus pritarimo frakcijoje, nuspręsta bandyti koreguoti 5 didžiųjų frakcijų pasirašytą variantą iš jo išbraukiant tam tikrus aspektus.
Atskirus du rezoliucijos tekstus yra pateikę europarlamentarai Petras Gražulis ir Aurelijus Veryga.
Mažiausiai Europos Parlamente kraštutinės dešinės „Suverenių tautų Europos“ frakcijai priklausančio P. Gražulio frakcijos vardu parengtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad dabar galiojančios LRT vadovo skyrimo taisyklės buvo pakeistos po to, kai jau buvo aiškūs 2024 m. Seimo rinkimų rezultatai.
Tai interpretuojama kaip bandymas apeiti rinkėjų valią ir „užšaldyti“ politinę įtaką institucijoje, nepaisant pasikeitusios politinės daugumos.
Tiesa, P. Gražulio pateikta rezoliucija nėra tiksli, nes pakeitimai su LRT vadovės atleidimu įsigaliojo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., o Seimo rinkimai buvo 2024 m. spalį.
Dokumente taip pat pažymima, kad dabartinė LRT vadovės atleidimo tvarka, kai už atleidimą turi balsuoti 2/3 LRT tarybos narių, balsavimas būti atviras, o atleisti galima tik pažeidus viešąjį interesą, leidžia mažumai blokuoti sprendimus, didina partinį spaudimą tarybos nariams, kuria institucinį paralyžių.
A. Verygos atstovaujamos frakcijos „Europos konservatoriai ir reformuotojai“ pasirašytoje rezoliucijoje akcentuojama svarba stiprinti LRT tarybos, kaip aukščiausio kolegialaus valdymo organo, vaidmenį, sumažinti pernelyg didelę sprendimų koncentraciją generalinio direktoriaus rankose.
Rezoliucijoje raginama tęsti atvirą dialogą su suinteresuotomis šalimis, palankiai vertinamas parlamentinės darbo grupės sudarymas LRT klausimui nagrinėti, o Europos Komisija kviečiama stebėti visuomeninės žiniasklaidos valdymą ES mastu, gerbiant nacionalines kompetencijas.
Siūlomi pakeitimai
LRT.lt primena, kad valdantieji socialdemokratai, aušriečiai ir valstiečiai siekia palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Tai buvo bandoma padaryti iki 2025 metų pabaigos, tačiau nepavyko dėl opozicijos vykdyto vadinamojo filibusterio (proceso vilkinimo) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sušlubavusios sveikatos.
Valdantieji siūlo, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Vėliau Seime nuspręsta suburti parlamentinėms frakcijoms ir žiniasklaidos organizacijoms atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė kartu su Žurnalistų profesionalų asociacija atsisakė dalyvauti darbo grupėje dėl, kaip manoma, ir taip aiškios darbo grupės darbo rezultatų baigties.
