Pirmadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Vilniuje prie Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato uždegti simboliniai Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai. Tradiciškai laužai suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje, kur kaip ir kasmet pagerbtas žuvusiųjų už atkurtą Lietuvos nepriklausomybę atminimas. Čia taip pat nuskambėjo simbolinis „ačiū“, o Gedimino prospekte suliepsnojo laužų jūra.
Pirmadienio vakarą aikštėje prie Seimo sostinės gyventojams ir svečiams buvo surengtas koncertas „Mano Laisvė“.
Greta Seimo pastato su 14 deglų, taip simbolizuojant žuvusius Laisvės gynėjus, įžiebtas milžiniškas laužas.
„Mieli bičiuliai, šio laužo niekas negali užgesinti tol, kol mes esame čia. Visi kartu“, – sausio 13-osios išvakarėse scenoje atlikęs simbolinę dainą „Laužo šviesa“ sakė dainininkas Andrius Mamontovas.
Tuo tarpu Gedimino prospekte pirmadienio vakarą suliepsnojo 35 atminimo laužai, taip paminėtos 35-osios kruvinųjų sausio įvykių metinės.
Kūrinius taip pat atliko atlikėjas Pijus Opera, Ieva Narkutė ir kiti.
Laisvės gynėjai pagerbiami ir kituose miestuose
Kaune prie miesto savivaldybės suliepsnojo 14 atminimo aukurų, renginį pradėjo iškilminga Lietuvos šaulių sąjungos eisena Laisvės alėja bei atminimo aukurų uždegimo ceremonija, skirta Sausio 13-osios aukoms.
Taip pat skambėjo muzika, vyko poezijos skaitymai, ugnies misterija, bus parodytas dokumentinis filmas apie sausio įvykius. Programoje pasirodė Kauno kultūros centro choras „Kamertonas“, dainas atliko Ovidijus Vyšniauskas.
Dieną baigė nemokamas koncertas „Liūdno vėjo alėjoje“ Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje.
Klaipėdos Žvejų rūmuose vakare pristatytas tautodailininkės Julijos Jauniuvienės kurtas šviečiantis sodas, pintas iš Lietuvoje užaugusių medžiagų ir papildytas šviesos elementais. Jis simbolizuoja tautos dvasios tvarumą, gyvybingumą ir viltį.
Po pristatymo instaliacija perkelta į keltą, išplaukiantį iš Klaipėdos, ir kelis mėnesius keliaus Baltijos jūra, „nešdama žinią apie Lietuvos laisvės šviesą į kitus Europos krantus“.
Sausio 13-oji – viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sausio 13-oji – viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų, žyminti 1991 metų įvykius, kai Lietuvos žmonės drąsiai stojo ginti savo laisvės ir nepriklausomybės. Nepaisydami sovietų kariuomenės grėsmės, tūkstančiai piliečių susivienijo prie strateginių objektų, o Vilniuje vykusios kruvinosios nakties metu žuvo 14 laisvės gynėjų, šimtai žmonių buvo sužeisti.
1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie Televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991-ųjų balandį.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Šiemet minime Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Šiai reikšmingai sukakčiai paminėti visoje šalyje organizuojama daugybė renginių, bus vykdoma informacinė kampanija „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“, kuri kvies stiprinti Sausio 13-osios atminimą ir pažvelgti į laisvę kaip į gyvą vertybę – nuolat atsinaujinančią, įkvepiančią ir įpareigojančią.
Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyks iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
