Kelių balsų persvara neseniai Seime antrajai kadencijai patvirtinta generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako jokiuose politiniuose užkulisiuose nedalyvavusi, o per susitikimus su frakcijomis nesulaukusi nei spaudimo, nei prašymų ar reikalavimų. Visgi generalinė prokurorė pripažįsta, kad buvo nusiteikusi, jog antrajai kadencijai jos gali ir nepatvirtinti. „Dienos temoje“ interviu su N. Grunskiene – apie įtampas prieš balsavimą dėl antrosios kadencijos, „čekiukų“ bylas ir pataisas dėl kontrabandos gabenimo.
– Balsavimas įvyko, tačiau balsų skirtumas yra tik du balsai – labai, labai trapus. Ir visą tą balsavimą supo labai daug kalbų, kad galite būti nepatvirtinta antrajai kadencijai. Norėjau jūsų paklausti tokio asmeninio vertinimo: kaip jaučiasi pareigūnas, skiriamas į pareigas, bet žinantis, kad vertinama ne tik jo darbo kokybė ir kompetencija, bet vyksta ir politiniai žaidimai – ar pasistumdymai su prezidentu, ar keršto akcijos dėl „čekiukų“, ar visokie kitokie dalykai?
– Neslėpsiu, buvo tikrai netikėta, kadangi jau prieš balsavimą, kai prezidentas pateikė mano kandidatūrą, buvo visokių pamąstymų ir visokių kalbų, kad galbūt Seimas ir nebalsuos, ir Seimo nariai galbūt nebalsuos. Tačiau aš žinojau tą procedūrą, žinojau, kaip viskas įvyks. Aišku, mane nustebino rezultatas, nes buvau pasiruošusi pačiam blogiausiam.
– Buvot pasiruošusi, kad jūsų nepatvirtins?
– Iš dalies taip, sakykim, nes tikrai buvo neigiamų atsiliepimų ir neigiamų nuomonių, bet man buvo labai svarbu tai, kad prezidentas įvertino mano darbą ir pasiūlė mane antrajai kadencijai. Ir Seime, atsakydama į klausimus, aš vadovavausi savo vertybėmis, atsakinėjau į klausimus remdamasi faktais, o ne interpretacijomis. Už Seimo skiriamus pareigūnus – už visus, kurie buvo skirti, – aš negaliu atsakyti, tačiau už save aš galiu atsakyti, kad jokiuose politiniuose užkulisiuose nedalyvavau.
– O kai jūs lankėtės Seime įvairiose frakcijose, visi susitikimai buvo be jokių prašymų, buvo domimasi tik veikla ir tyrimais? Ar vis tik buvo kokio nors spaudimo, prašymų, pageidavimų?
– Jokių prašymų, pageidavimų nesulaukiau, taip pat nepajutau jokio spaudimo. Tai buvo klausimai, buvo atsakymai, pasikartosiu, atsakiau taip, kaip manau, ir tikrai nepatyriau jokio spaudimo, juo labiau prašymų ar kažkokio reikalavimo.
– Seimas yra pakeitęs Baudžiamąjį kodeksą dėl piktnaudžiavimo, tą straipsnį, su kuriuo yra susiję daugeliu atvejų ir tos „čekiukų“ bylos, ir dėl ko galbūt, kaip spėjama, kai kurie Seimo nariai galėjo būti pikti. Bet norėjau paklausti: kai teisės aktas įsigaliojo, jo pakeitimas, ar keitėsi kaip nors prokurorų darbas tose bylose, kai nusikaltimas iš sunkaus tapo apysunkiu?
– Kaip prokurorai dirbo, taip ir dirba. Vis tiek įrodymus reikia surinkti, ypač kaltę pagrindžiančius įrodymus reikalinga surinkti. Gal pasikeitė tiktai tiek, kad Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio antroji dalis, kur daugiausia yra inkriminuojama tiek savivaldybės nariams, tiek Seimo nariams, tai iš sunkaus nusikaltimo tapo apysunkiu nusikaltimu.
Tai šiuo metu yra lengviau tai, kad anksčiau, dar prieš pakeitimus, buvo galima tiktai kaltinamuoju aktu perduoti bylą į teismą, dabar atsirado ir kitų galimybių, pavyzdžiui, ir laidavimas, ir susitaikymas. Palengvėjo tai, kad atsirado daugiau galimybių, kitų galimybių prokurorams baigti bylą.
– Ar prokurorai naudojasi tomis galimybėmis, ar dar per anksti sakyti?
– Žinot, kiekvienas prokuroras kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir yra savarankiškas priimti savo sprendimus. Mano žiniomis, jau buvo dėl laidavimo kreiptasi, tačiau galutinio rezultato aš dar nežinau.
– Jūs ir savo prisistatymuose, ir pasisakymuose iš dalies didžiuojatės, kad tose „čekučių“ bylose ir kitose, ginant viešąjį interesą, man atrodo, per penkerius metus, jeigu neklystu, buvo sugrąžinta apie 17 milijonų eurų į valstybės biudžetą. Galbūt klystu, jei klystu, pataisykite. Bet iš laiko perspektyvos gal galite įvertinti – juk neturėjo tos bylos prasidėti dėl žurnalistų knisimosi. Jos turėjo prasidėti tikriausiai teisėsaugos institucijoms įvertinus visą šitą veiklą, kuri vyko ilgus metus?
– 17 milijonų, taip, aš minėjau šitą sumą.
– Jūs minėjote Seime.
– Taip, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų per penkerius metus tiek civiliniais ieškiniais, tiek kitais būdais buvo sugrąžinta į valstybės biudžetą 17 milijonų. Per „čekiukų“ istoriją, kaip mes vadiname, į mūsų savivaldybių biudžetus grįžo apie 3 milijonus eurų.
Tai atsakant į jūsų antrą klausimą, kad tai neturėjo prasidėti nuo žurnalistų. Žinot, labai sunku tai vertinti, kadangi ikiteisminio tyrimo įstaigos turėjo gauti informaciją, kad būtent tos lėšos buvo pasisavintos neteisėtu būdu. Tai, aišku, visada galima daryti geriau, galima daryti kitaip. Šiuo metu buvo taip, kad ta informacija buvo gauta iš žurnalistų, ir, mano žiniomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba užklausė ir kitų savivaldybių, dėl kurių nebuvo kreiptasi žurnalistų. Tai atsakymai buvo gauti ir dabar tyrimai vyksta dėl visų savivaldybių.
– Dar Seime minėjot, kad artimiausiu metu į pensiją, atrodo, išeis apie 140 prokurorų. Ir turint omeny, kad nuo 2021 metų iki 2025 metų lapkričio prisiekė 34 nauji prokurorai, atrodo, jeigu neteksite greitai 140, tai kitų prokurorų darbo krūvis labai staigiai padidės. Ką jūs planuojate daryti, kad išspręstumėte šitą problemą? Nors nežinau, gal tai jums ne problema?
– Taip, 35 prokurorai prisiekė per penkerius metus, bet pradžia buvo tokia, kad mes negalėjome priimti prokurorų, kadangi ir biudžeto neturėjome. Taip, per penkerius metus apie 140 prokurorų išeis į užtarnautą poilsį, tačiau kiekvienu atveju išėjus prokurorui mes vertiname, ar yra poreikis priimti į tą vietą naują prokurorą. Ir tikrai noriu pasidžiaugti, kad tapome populiaresni, kad yra daugiau norinčių ateiti dirbti į prokuratūrą ne tik prokurorais, bet ir į kitas pozicijas. Yra daugiau norinčių laikyti egzaminą į prokurorus, tikrai tapome patrauklūs. Vis daugiau žmonių nori laikyti egzaminą, aš manau, kad problemos nebus.
– Greitai atrasite 140?
– Tai per penkerius metus. Ir tai nereiškia, kad mes visus etatus turim užpildyti. Mes žiūrim kiekvienu atveju į darbo krūvį, mes žiūrim į nusikalstamumą – ar jis didėja, ar mažėja, ar yra poreikis į tą vietą priimti prokurorą. Pasikartosiu: bendradarbiaujam su universitetais, turim visokių programų, tikrai kalbamės su studentais ir norim pritraukti jaunus žmones, kad jie rinktųsi teisininko ir prokuroro specialybę. Tai aš manau, kad tikrai šitą klausimą mes išspręsim. Dar kartą noriu pasidžiaugti, kad prokuroro profesija tampa vis patrauklesnė.
– Ir prokurorai dar truputėlį skambėjo viešumoje, kai buvo kreiptasi į teismą dviem atvejais dėl teisėsaugos pareigūnų, kurie panaudojo šaunamąjį ginklą darbo metu. Vienas atvejis buvo policijos pareigūno, kuris mirtinai sužalojo psichikos liga sergančią moterį ir ji neišgyveno – jis buvo išteisintas Apeliaciniame teisme. Kitas atvejis yra pasieniečio, kuris šovė į nuvažiuojantį automobilį ir, deja, mirtinai sužalojo vairuotoją, ir dabar vyksta teismas. Pareigūnai sako, kad tai nepadės pritraukti kitų pareigūnų, nes jie visuomet bijos naudoti ginklą tada, kai vykdo savo pareigas, ir net kai iškyla, jų teigimu, pavojus ir panašiai. Gal galite paaiškinti visuomenei suprantamai – ar visais atvejais, kai panaudojamas ginklas ir miršta žmogus, būtina eiti į teismą ir kodėl?
– Tikrai suprantame, kad pareigūnų darbas yra sunkus ir atsakingas. Bet iš kitos pusės, žinokim, kad tai yra dviejų žmonių gyvybės. Prokurorai atsakingai vertino byloje surinktą medžiagą, surinktą informaciją ir priėmė sprendimą, kad bylas reikalinga perduoti teismui. Tikrai palaikau prokurorų sprendimus, kadangi ir pati esu peržiūrėjusi vaizdo medžiagas ir susipažinusi su kita surinkta informacija. Ir aš manau, kad tokiose bylose vis dėlto sprendimą turi priimti teismas. Nenorėčiau daugiau komentuoti, kadangi viena byla yra nagrinėjama pirmos instancijos teisme, žinau, dėl kitos bylos yra rengiamas kasacinis skundas, tai palaikau prokurorų sprendimus ir vis dėlto manau, kad šiose bylose teismas turi priimti sprendimą.
– Buvo dar vienas toks įdomesnis atvejis teisme, kai valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pasiūlė išteisinti kaltinamą mokytoją Aliną Laučienę, kuri buvo kaltinama neapykantos kurstymu prieš rusakalbius gyventojus. Ir ten buvo konstatuota ir procesinių pažeidimų. Čia šiaip netipinis atvejis, kad prokuroras, kuris palaiko valstybinį kaltinimą, prašytų išteisinti. Bet tada kyla klausimas, ar yra problemų su vertinimu prokuratūroje, kas yra tas neapykantos nusikaltimas? Nes kitais atvejais, kai skundžiasi LGBT bendruomenė, pavyzdžiui, jiems būna sunku įtikinti teisėsaugos institucijas pradėti tyrimą dėl neapykantos nusikaltimų. Jie sako, kad labai vangiai tokie pradedami. O čia taip greit ir paskui persivertė.
– Apie šią bylą sužinojau iš viešosios erdvės, iš žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių. Tada buvo nuspręsta, kad vis dėlto reikėtų pasitikrinti tą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nagrinėjamas. Byla buvo baigta ir buvo nagrinėjama teisme. Buvo pavesta Generalinės prokuratūros prokurorui, kuris specializuojasi būtent tokio pobūdžio bylose, kad jis patikrintų šį ikiteisminį tyrimą. Ir susipažinus su jo patikrinimo išvada, vis dėlto buvo nuspręsta pakeisti prokurorą ir perduoti, kad valstybinį kaltinimą palaikytų jau Generalinės prokuratūros prokuroras.
Taip, jis priėmė sprendimą prašyti teismo, kad būtų grąžinta byla tyrimui papildyti. Teismas sutiko, aukštesnysis panaikino, jeigu teisingai pamenu, ir prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, paprašė išteisinti. Tai visai, sakyčiau, natūralu ir normalu, kadangi prokuroras susipažino, įvertino – jis yra besispecializuojantis būtent tokio pobūdžio bylose – ir jisai priėmė sprendimą, kad reikia prašyti išteisinti. Tai aš manau, kad demokratinėje valstybėje tai yra normalu.
– Buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl kontrabandos, ypač gabenimo tuo sudėtingu būdu – oru, oro balionais. Jūs manot, kad tai kažkiek padės teisėsaugos institucijoms kovoti su kontrabanda?
– Aš manau, kad mes jau turime rezultatų. Pradėję ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, jeigu gerai pamenu tą straipsnio pavadinimą, mes jau turime rezultatų, kadangi 21 asmuo yra sulaikytas ir net yra suimtų. Žinau, kad nuo vieno iki trijų mėnesių duoti terminai. Dabar nagrinėjami jų skundai. Tai aš manau, kad reikėjo tokių pakeitimų, ir dabar mes turime visus įrankius, galime kovoti ir turėti rezultatą.
– Labai jums dėkoju.
