Pasienio gyventojai atkreipė dėmesį, kad bene vienu metu vykdomi tiltų remonto darbai netoli Baltarusijos sienos. Lietuvos kariuomenė LRT.lt patvirtino, kad tai dalis kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo, dėl kurių sutarta praeitą liepą.
Kariuomenė LRT patvirtino, kad tokie darbai atliekami ruošiant Baltijos gynybos liniją pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Pagal planą ant tiltų įrengiamos „inžinerinės konstrukcijos sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti“.
„Tiltai ir keliai parenkami atsižvelgiant į natūralių kliūčių išsidėstymą ir jų strateginę svarbą Lietuvos gynybos sistemoje“, – LRT.lt teigė kariuomenė.
Anot kariuomenės, jau įkurti inžinerinių kliūčių parkai pasienio ruože, įrengiami ir punktai dėl „melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo bei jų atstatymo iki pradinių techninių parametrų“, taip pat „formuojami medžių ruožai ir įrengiamos būtinosios inžinerinės eismo saugumo užtikrinimo priemonės“.
Ruoštis, bet negąsdinti?
Karo atveju šie tiltai būtų lengviau susprogdinami, taip užtveriant kelią karinės technikos judėjimui. Tokią strategiją greta kitų fortifikavimo ir pasiruošimo darbų jau daugelį metų įgyvendina Suomija, kuri turi 1 340 km ruožą su Rusija.
Būtent Suomijos prezidentas dar pernai interviu „Financial Times“ teigė, kad reikia daugiau darbų, mažiau kalbų.
„Man šiek tiek neramu dėl šių gana karingų kalbų, kad Rusija ketina išbandyti [NATO kolektyvinę gynybą]“, – Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė praeitą balandį.
„Raginu visas Europos valstybes tapti panašesnes į Suomiją. Kitaip tariant, labiau pasirengti. Reikia rengtis blogiausiam, kad jo išvengtum“, – sakė jis.
Lietuvoje populistiniai politikai bei juos palaikanti visuomenės dalis kaltina šalies pareigūnus „karo kurstymu“ ar kritikuoja kalbas apie pasirengimą karui.
Apie „karo isteriją“ spalį kalbėjo ir Estijos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Andrusas Merilo.
„Manau, kad ši karo isterija labai žalinga. Žmonės linkę bijoti to, ko nesupranta, ir lengvai panikuoja. Tačiau kai žmogus yra pasirengęs tam tikram įvykiui, jis elgiasi daug racionaliau. Mums dar yra ką veikti“, – jis teigė šalies visuomeniniam transliuotojui ERR.
Taip pat ir Lietuvos pareigūnai bando rasti būdą apie tai kalbėti – nekelti panikos visuomenėje, tačiau rodyti, kad imasi veiksmų grėsmės akivaizdoje.
„Taikos metu sakyti, kad pasienio savivaldybės yra nesaugios, kai turime įsipareigojimus NATO ir valstybėms, būtų beprotybė“, – anksčiau LRT.lt sakė Donatas Gurevičius, su civiline sauga dirbantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas.
„Erzinti žmones ir apie [nesaugumą pasienyje] kalbėti būtų neatsakinga, bet realybė yra tokia – kiekvienas turime rasti prieigą prie sudėtingos karo tematikos, nes realybė yra tokia“, – pridūrė jis.
Anot kariuomenės, pasirengimas gynybai turi tapti ilgalaike veikla „kaip ir įprastas gyvenimas“, komentare LRT.lt rašė LK SKD Medijos operacijų centro viršininkas mjr. Gintautas Ciunis.
„Pastebime, kad didžiausio teigiamo rezonanso sulaukia ne „geros žinios“ (pavyzdžiui, „grėsmės nėra, visi mes saugūs“), o nuosekli pozicija ir laiku išvardijami tikri faktai su vertinimu, ką tie faktai reiškia“, – teigė jis.
„Lietuvos kariuomenė visuomet transliavo tą pačią poziciją – pirma, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos grėsmė išlieka nuolatinė, tai – vienas minusų, su kuriuo Lietuvos valstybė gyveno šimtus metų ir, tikėtina, gyvens toliau.
Antra, dėl pirmosios išvados būtinas nuolatinis pasirengimas ir kuo jis intensyvesnis, tuo labiau didėja tikimybė įgyvendinti sėkmingą atgrasymą“, – pridūrė G. Ciunis.
Newsletter
Every Friday morning.
