„Vienas dalykas, tai tie „čekutininkai“, tikrai jie nenusišalino nuo balsavimo. Antras dalykas – balsavimas buvo paskelbtas slaptas. Be aiškių priežasčių. Tai iš tikrųjų kėlė daugybę klausimų. Generalinė prokurorė patvirtinta vos dviejų balsų persvara. Žinoma, tai rodo, kad balsai pasiskirstė ir neatmestina, kad tie balsai buvo ne ko kito, o opozicijos“, – aiškina S. Spurga.
Anot jo, balsų pasiskirstymas rodo, kad yra tikėtina, jog dauguma socialdemokratų balsavo prieš prokurorės skyrimą antrajai kadencijai.
„Tai rodo, kad, matyt, politikoje reikia laikytis principų, o ne žaisti tam tikrus žaidimus. Nes štai prezidentas, jis manė, kad jis, kai yra geruose santykiuose su socialdemokratais, tai visada gaus paramą ir t. t. Žinoma, politinis gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis“, – sako politologas.
Balsavimo rezulatai pasiskirstė taip: 48 – balsavo „už“, 46 – „prieš“ arba susilaikė. Anot politologo, tai nebūtinai indikuoja, kad generalinės prokurorės darbas kitos kadencijos metu nebus sklandus.
„Manau, kad politikai dar supranta šitas ribas ir leis Generalinei prokuratūrai dirbti kaip nepriklausomai institucijai“, – priduria jis.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir pasvarstymų, kad N. Grunskienės patvirtinimas antrajai kadencijai buvo „Kalėdų dovana“ prezidentui Gitanai Nausėdai. Anot S. Spurgos, tariamus susitarimus tarp valdančiųjų ir prezidento komentuoti būtų sunku, kadangi balsavimas buvo slaptas. Tačiau svarstymai, kad balsavimo rezultatus nulėmė opozicija, turi pagrindo, priduria pašnekovas.
Cituodamas buvusį Konstitucinio teismo teisėją Egidijų Kūrį, S. Spurga sako, slaptas balsavimas turėtų būti vykdomas tik dėl pareigūnų, kurie atskaitingi Seimui.
„Nors generalinė prokurorė yra skiriama Seimo, bet nėra atskaitinga institucija. O slaptas balsavimas pagal Statutą, įstatymus Seime, gali būti, jeigu yra rimtų priežasčių. Tai šiuo atveju tokių rimtų priežasčių nebuvo“, – pabrėžia jis.
Antradienį netikėtą socdemams rezultatą matėme ir dar viename Seimo balsavime, kuomet į Seimo kontrolieriaus pareigas nebuvo patvirtinta socialdemokratė Nerija Stasiulienė.
„Šiuo atveju vėlgi, gal suveikė ir sveikas protas, gal suveikė tam tikras instinktas, kad negalima peržengti ribų. Nes iš tikrųjų tik prieš savaitę buvo įvardyta ši kandidatūra“, – komentuoja S. Spurga.
Kaip pabrėžia politologas, N. Stasiulienės kandidatūra nebuvo apsvarstyta verslo organizacijose, nesitarta dėl interesų grupių pritarimo.
„Iš tikrųjų labai keista, kad taip vyksta. Atrodo, kad Seimo nariai visiškai užmiršo, kas tai yra pilietinė visuomenė, kaip reikia priiminėti įstatymus, kaip reikia teikti kandidatūras. Atrodo, kad nereikia tartis, nereikia sulaukti pritarimo. Galima tiesiog sugalvoti ir čia pat siūlyti ir nubalsuoti. Tai turbūt taip neturi vykti“, – sako S. Spurga.
