Mainais į JAV sprendimą atšaukti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, Aliaksandro Lukašenkos režimas išlaisvino 123 politinius kalinius, kai, Baltarusijos organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiuo metu kalėjimuose kali 1110 politinių kalinių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyčio Jurkonio teigimu, politinių kalinių gelbėjimas iš tiesų šioje istorijoje yra tik fasadas. JAV labiau rūpi pigesnės baltarusiškos trąšos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įvedęs 10 proc. muitą Kanados energetikos ištekliams, įskaitant kalio trąšas. D. Trumpas šiomis dienomis vėl pagrasino didinti muitus Kanados kalio trąšoms, o atšauktos sankcijos baltarusiškoms kalio trąšoms kaip tik atriša rankas kovoti su Kanada didesniais muitais.
Iki 2022 m. vasario 1 d. Baltarusijos įmonė „Belaruskalij“ kalio trąšas gabeno per Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą. Ši įmonė reikšmingai papildydavo A. Lukašenkos režimo iždą, todėl JAV 2021 m. pabaigoje įvedus sankcijas, nacionalinį sprendimą nebevežti kalio trąšų per Klaipėdą įvedė ir Lietuvos vyriausybė, paskui sankcijas „Belaruskalij“ nuo 2023 m. birželio 3 d. nustatė Europos Sąjunga.
Baltarusija ir „Belaruskalij“ dėl to labai širsta. Lietuvos Vyriausybės sprendimas buvo duodamas į Lietuvos teismus, bet teismuose „Belaruskalij“ patyrė pralaimėjimą. „Belaruskalij“ ir „Birių krovinių terminalas“ kreipėsi ir į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą, bet ir čia be rezultatų. Pasipiktinimas buvo išreikštas ir tarptautiniame lygmenyje: „Belaruskalij“ pateikė ieškinį prieš Lietuvą tarptautiniame investiciniame arbitraže, susijusi įmonė „Hasenberg“ irgi inicijavo tarptautinį arbitražą.
JAV atšaukus sankcijas kalio trąšoms, tebegalioja nacionalinis Lietuvos vyriausybės sprendimas bei Europos Sąjungos sankcijos.
Šiuo atveju įmanomi trys scenarijai. Pirma, JAV gali spausti Europos Sąjungą bei Lietuvą atšaukti arba nebetęsti sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms.
Antra, Lietuvai spaudimą gali taikyti tik Baltarusija, bet ne sąjungininkė JAV.
Trečia, JAV ir Baltarusija gali nukreipti kalio trąšų eksportą per Odesos jūrų uostą Ukrainoje ir tai suteiktų savotiškas saugumo garantijas bent jau Odesai.
1 scenarijus. JAV gali spausti Lietuvą ir ES
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuvai nėra naudinga, jog Vašingtonas nuolaidžiauja Baltarusijai ar Rusijai, nes tai tik parodo tokiems režimams, kad jie elgiasi teisingai.
„Mes galime džiaugtis, kad yra paleidžiami politiniai kaliniai ir kiekvieno žmogaus atskiras gyvenimas yra ypatingos svarbus. Bet žvelgiant į tai, kokios politikos Baltarusijos atžvilgiu gali norėti D. Trumpas ir jo komanda, tai, matyt, bus ta pati transakcijų politika, kai mainais už kažkokius trumpalaikius A. Lukašenkos sprendimus, kaip kad kalinių paleidimas, bus suteikiamos jam galimybės toliau stiprinti autoritarinį režimą. Šitoje vietoje mes prarandame argumentus, kuriuos nuolat kartodavome“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak profesoriaus, mes šiuo metu nežinome, ar JAV ir A. Lukašenkos susitarimas apima spaudimą Europos Sąjungos valstybėms mažinti ar nuimti sankcijas kalio trąšoms, ar tai apsiriboja tik amerikiečių sprendimais.
„Teoriškai amerikiečiai dabar gali pirkti kalį per Rusijos uostus. Teoriškai tuo viskas galėtų pasibaigti. Galėtų būti, kad Europos Sąjunga palaiko sankcijas, o amerikiečiai turi susitarimą ir trąšos keliauja iš Rusijos uostų į JAV. Tokiu būdu tai būtų dvišalis susitarimas tarp amerikiečių ir baltarusių. Bet jeigu amerikiečiai sulaukė A. Lukašenkos prašymo (o aš beveik neabejoju, kad sulaukė, nes A. Lukašenka eina iki galo) ir bandymo aiškinti, kokie lietuviai yra blogi, kad neleidžia trąšų eksportuoti trumpiausiu keliu per Klaipėdą. Bent jau pokalbiai apie tai galėjo būti ir čia klausimas, ar amerikiečiai spaus tiesiogiai mus, o per mus ir visą Europos Sąjungą, kad mažintų sankcijas arba jų nebepratęstų, nes pavasarį turi būti eilinis pratęsimas“, – svarstė T. Janeliūnas.
JAV turi dag svertų Lietuvai, vienas jų amerikiečių karių buvimas Lietuvoje kaip atgrasanti priemonė. Profesoriaus manymu, jeigu Vašingtonas pagrasintų mums karių išvedimu, mes neabejotinai sutiktume atnaujinti kalio trąšų eksportą per Klaipėdą, nes JAV karių buvimas saugumo požiūriu Lietuvai svarbesnis.
„Jeigu amerikiečiai spaus maksimaliai, įskaitant ir jų karių buvimo čia klausimu, tai čia jau nebe pasirinkimas, čia be abejo, kad mes stengsimės išlaikyti amerikiečių karius ir tikrai vardan tų vertybinių principų bei A. Lukašenkos spaudimo nerizikuosime, kad amerikiečiai savo karius išvestų. Jeigu bus griežtas spaudimas – JAV kariai ar trąšos – mums kariai yra svarbiau nei trąšos“, – mano T. Janeliūnas.
Klausiamas, kodėl D. Trumpo administracija sankcijas kalio trąšoms panaikino už tiek nedaug politinių kalinių išlaisvinimą, profesorius svarstė, kad JAV šiuo metu apskritai neturi ilgalaikės strategijos Baltarusijos atžvilgiu ir labiau yra susitelkusi į merkantilistinius interesus su galimybe viską pagražinti žinute apie išlaisvinamus politinius kalinius. Savo ruožtu A. Lukašenkai yra naudinga „išparduoti“ politinius kalinius dozėmis, nes taip daugiau pasiekia spausdamas amerikiečius ir jų sąjungininkus.
Nepaisant JAV sprendimo spausti Lietuvą ir Europos Sąjungą, ar nespausti, Lietuvoje didės vidaus spaudimas iš politikų, kurie pasisako už draugystę ir prekybą su nedemokratiniais režimais.
„Dar Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko laikais mes turėjome dvi puses: brazauskinė pusė buvo už prekiaukime ir draugaukime, o V. Adamkaus pusė – kad reikia remti laisvę Baltarusijoje ir bandyti spausti A. Lukašenką. Šita dilema nėra išspręsta iki galo iki šiol. Periodiškai yra svyravimai, einama tai į vieną ar kitą pusę, bet iki galo taip ir neturime aiškaus tikslo, ką darome nuosekliai, nepaisant kintančių aplinkybių. Dabartinė vyriausybė, manau, nesunkiai prarytų amerikiečių spaudimą, rastų jiems tinkamų argumentų, paaiškinančių, kodėl dabar tos sankcijos gali būti panaikintos“, – sako T. Janeliūnas, pripažindamas, kad praėjusiai konservatorių vyriausybei tai būtų pražūtinga žinia ir kirstų per vertybinius pamatus.
„Socialdemokratams, valstiečiams žaliesiems, jau nekalbant apie „Nemuno aušrą“ tai paprastesnis klausimas, nes jie visada daugiau palaiko tą brazauskinę-pragmatinę pusę, jog jeigu galime prekiauti, tai kodėl to nedaryti? Manau, kad jie viską galiausiai suvers buvusiai vyriausybei, kaip per daug užsiciklinusiai ties vertybiniais dalykais, o pasaulis neva nestovi vietoje, reikia žiūrėti į situaciją, kokia ji yra dabar“, – pridūrė profesorius.
Įdomu tai, kad nepaisant JAV sankcijų panaikinimo baltarusiškoms kalio trąšoms, Lietuva jau pasiekė, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pritartų sankcijų režimo Baltarusijai išplėtimui. Lietuvos siūlymu, sankcijų režimas Baltarusijai papildytas trimis papildomais kriterijais – dėl hibridinių atakų, kritinės infrastruktūros trikdymo bei informacinės manipuliacijos. Remiantis šiais kriterijais Europos Sąjunga turės pagrindą įvesti papildomas individualias sankcijas Baltarusijai.
„Bent kelis mėnesius Užsienio reikalų ministerija dirbo šia kryptimi, tai jeigu teks visiškai kitaip sakyti, kad iš vienos pusės stengėmės dėl sankcijų, iš kitos pusės tarsi nebesistengiam, tai, be abejo, toks disonansas bus ir ministrui Kęstučiui Budriui nebus lengva aiškinti, kodėl Lietuva iš pradžių elgiasi vienaip, o paskui kitaip“, – pastebėjo profesorius.
2 scenarijus. JAV nespaudžia, bet spaudžia Baltarusija
T. Janeliūnas neatmeta galimybės, kad JAV gali nespausti Lietuvos ir Europos Sąjungos dėl sankcijų Baltarusijai, bet spaudimą gali taikyti pati Baltarusija. Juk meteorologinių balionų leidimas Vilniaus oro uosto pusėn kaip tik radosi siekiant daryti įtaką Lietuvos elgsenai. Panašiam tikslui skirtas ir Lietuvos įmonių vilkikų „įkalinimas“ Baltarusijoje.
JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijos reikalams Johnas Cole teigė, kad A. Lukašenka pažadėjo susitvarkyti su meteorologinių-kontrabandinių balionų leidėjais Baltarusijos teritorijoje, nors mūsų šalyje neabejojama, kad šie balionai buvo leidžiami Vilniaus oro uosto pusėn specialiai siekiant sutrikdyti civilinę aviaciją Lietuvoje.
„Gali būti niuansų. Amerikiečiai gali nedaryti maksimalaus spaudimo, negrasinti karių išvedimu, gali tiesiog paprašyti persvarstyti mūsų poziciją. Tiesiog. O A. Lukašenka gali daryti atskirą spaudimą, bet jį, manau, galėtume iškęsti, nes jau nemažai esame visko patyrę“, – teigė T. Janeliūnas.
Profesoriaus manymu, net ir dabartinė Ingos Ruginienės vyriausybė vienos Baltarusijos spaudimą galėtų ištverti ir jam atsispirti.
„Jei tai bus tik Baltarusijos spaudimas, mes turėtume vienaip ar kitaip atlaikyti“, – mano pašnekovas, pridurdamas, kad tai galėtų nutikti nepaisant „Nemuno aušros“ spaudimo, nes po biudžeto priėmimo socialdemokratai gali lengviau kvėpuoti.
3 scenarijus. Trąšų eksportas perorientuojamas per Odesą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas V. Jurkonis teigia, jog gali egzistuoti ir dar vienas scenarijus, kai kalio trąšų eksportas visiems sutarus iš Baltarusijos būtų perorientuotas į Odesą, o Ukrainai tai būtų naudinga, nes duotų ne tik pajamų, bet ir apsaugotų Odesos jūrų uostą, ypač jei kalio trąšų pirkimu būtų suinteresuoti amerikiečiai.
„Mes kalbame apie gerokai didesnį paveikslą, kur politiniai kaliniai yra tik tam tikras fasadas. Jis yra svarbus humanitarinis dėmuo, bet ne esminis dalykas. Pats amerikiečių sankcijų nuėmimas kalio trąšoms nieko neišsprendžia, nes jos turi per kažkur keliauti. Daug kas klausia, kodėl politinių kalinių grąžinimo kryptis buvo pasirinkta per Ukrainą? Atsakymas: ir dėl to, kad buvo paleisti dalis Ukrainos piliečių, tai galima vadinti tam tikru apsikeitimu, nes buvo perduoti ir kai kurie Baltarusijos bei Rusijos atstovai. Bet pagrindinis klausimas yra Odesos jūsų uostas, kur tos trąšos galėtų keliauti. Tai būtų ir Ukrainos interesas“, – mano V. Jurkonis.
Pašnekovo manymu, jeigu amerikiečiai deklaruotų aiškų interesą pirkti trąšas ir užtikrinti transportavimo per Odesą saugumą, tuomet būtų galima kalbėti apie visiškai kito lygio žaidimą.
„Jei tuo būdu būtų užsitikrinamas alternatyvus trąšų kelias, tuomet ir spaudimo klausimas Lietuvai, Latvijai praranda aštrumą. O ukrainiečiai, manau turi tiesioginį ekonominį interesą. Atsiranda saugumo elementas – prieš keletą dienų Odesa buvo smarkiai bombarduojama. Jei būtų JAV interesas, kad tos kalio trąšos keliautų ir atkeliautų į JAV, tai, manau, tai atitiktų Ukrainos interesus“, – sako V. Jurkonis.
„Baltarusiškos trąšos amerikiečiams yra gerokai pigiau ir atsiranda alternatyva kanadietiškoms trąšoms. O politinių kalinių paleidimas yra ta dedamoji, už kurią dėkingos kaimyninės šalys ir Baltarusijos opozicija“, – mano pašnekovas.
