Šeši Europos Parlamento nariai penktadienį pranešė vėl kreipęsi į Europos Komisiją (EK) prašydami įvertinti įstatymo pataisą, kuria siūloma palengvinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką.
Pranešime teigiama, jog norima, kad institucija nustatytų, ar projektas, kurio Seimas ėmėsi svarstyti ketvirtadienį, atitinka Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir ES teisės viršenybės standartus.
„Prašoma apsvarstyti ES Žiniasklaidos laisvės akte numatytų mechanizmų aktyvavimą, įskaitant Europos žiniasklaidos paslaugų tarybos įtraukimą ir, prireikus, oficialios EK nuomonės pateikimą“, – teigiama pranešime.
Dainius Žalimas kartu su kolegomis Petru Auštrevičiumi, Rasa Juknevičiene, Liudu Mažyliu, Pauliumi Saudargu ir Virginijumi Sinkevičiumi EK taip pat prašo nedelsiant pradėti dialogą su Lietuvos institucijomis, siekiant užkirsti kelią teisėkūros sprendimams, kurie sudarytų sąlygas politiniam kišimuisi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymą, vadovybę ir veiklą.
Pataisomis, kurias po pateikimo palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“, siūloma nustatyti, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Anksčiau valdantieji „aušriečiai“ siūlė, kad LRT vadovas būtų atleidžiamas už tai balsavus pusei – šešiems – tarybos nariams, o pašalinimui iš pareigų nereikėtų jokio pagrindo. Šis siūlymas įveikė pateikimo stadiją Seime, tačiau koalicijos lyderiai socialdemokratai pareiškė, kad jis nebeturi valdančiosios daugumos palaikymo.
Europarlamentarų kreipimesi į EK pabrėžiama, kad naujasis įstatymo projektas ne tik nepašalina anksčiau įvardytų konstitucinių ir europinės teisės problemų, bet jas dar labiau pagilina.
„Siūlomi pakeitimai numato supaprastintą LRT vadovo atleidimo tvarką, mažesnius apsaugos slenksčius, slaptą balsavimą ir skubos procedūrą, kuri nėra pagrįsta jokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokie sprendimai, europarlamentarų vertinimu, prieštarauja tiek Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principui, tiek ES teisės viršenybės standartams“, – rašoma pranešime.
Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siūlomos pataisos yra nukreiptos ne į abstraktų teisinio reguliavimo tobulinimą, o į galimybę pakeisti konkrečią LRT vadovybę.
Galiausiai europarlamentarai pabrėžia, kad tai nėra siauras ar techninis žiniasklaidos reguliavimo klausimas. Pasak jų, LRT nepriklausomumas tiesiogiai susijęs su visuomenės teise gauti patikimą, politiškai nešališką informaciją.
Minėti europarlamentarai dėl „Nemuno aušros“ teiktų pataisų dar gruodžio 1-ąją pirmą kartą kreipėsi į EK.
Komisija ketvirtadienį Lietuvos kultūros ministerijai adresuotame laiške nurodė, kad pastarosios pataisos gali prieštarauti ES Žiniasklaidos laisvės aktui, kur numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovybė turi būti atleidžiama išimtiniais atvejais ir pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, susijusius su vadovybės galimybėmis tinkamai eiti pareigas.
Ketvirtadienį pateikimo stadiją įveikusių pataisų EK dar nevertino.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
