Ketvirtadienį Seime bus teikiamos naujos LRT įstatymo pataisos, kurias socialdemokratai pristatė tik trečiadienį vakare. Ketvirtadienį skubos tvarka jas teikia posėdyje, o tai leidžia išvengti Seimo teisininkų ir ekspertinio vertinimo. Inga Ruginienė sako, kad rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į žurnalistų bendruomenės kritiką ir įvesti objektyvūs kriterijai LRT generalinio direktoriaus atleidimui.
Premjerė Inga Ruginienė pažymi, kad rengiant naują LRT įstatymo projektą buvo atsižvelgta į žurnalistų bendruomenės kritiką ir raginimus įvesti objektyvius kriterijus LRT generalinio direktoriaus atleidimui.
„Šitas projektas prisipildė kriterijais, nes turėjome daug kritikos iš protestuojančių žurnalistų, kad be kriterijų galima vadovą atleisti, labai lengvai [galima atleisti]. Tai įdėjome objektyvius, išplėstus kriterijus, kad galima būtų turėti daugiau saugiklių atleidimui. Kad tas struktūrinis pakeitimas tikrai būtų struktūrinis pakeitimas. Kaip sakiau, tai visiškai nesusiję su žodžio laisvės apribojimu. Visada buvau už žodžio laisvę“, – LRT RADIJUI sako I. Ruginienė.
Reaguodama į kritiką, jog pataisos buvo pateiktos nesitariant su žurnalistais bei ekspertais, premjerė teigia, kad diskusijų tikisi šiandien, kai įvyks įstatymo projekto pateikimas.
„Šiandien yra pateikimas ir bus laikas, kada, tikiuosi, bus tos diskusijos, tačiau bet kuriuo atveju šitame klausime yra du svarbūs dalykai: socialdemokratų partija niekada nebuvo už žodžio laisvės apribojimą ir niekada nebus. Mes neleisime išvysti dienos šviesos tam įstatymo pakeitimui, kurį jau užregistravo konservatorių partija, kur yra realus žodžio laisvės apribojimas. Tam neleisime egzistuoti, nes visada pasisakėme už laisvą žodį“, – sako socialdemokratė.
I Ruginienė neatmeta galimybės, jog LRT įstatymo pataisų klausimas sugrįš į Seimo pavasario sesiją.
„Ir jeigu dabar bus priimtas įstatymas, jeigu jame bus daug nuogąstavimų ir dabar jaučiu, kad per mažai saugiklių, tai, matyt, pavasarį reikės mums, kaip Vyriausybei, labiau padirbėti, kad tų saugiklių atsirastų daugiau“, – akcentuoja premjerė.
Daugiau kaip 0,5 milijono eurų sumažintas ir Medijų rėmimo fondas. Tačiau I. Ruginienė tikina, jog tam bus ieškoma papildomų lėšų.
„Aš labai tikiuosi, kad mes trūkstamą lėšų sumą ir dar daugiau rasime per kitas eilutes nes ir su kultūros ministre vakar turėjome diskusiją – turime tam tikrų sutaupytų lėšų ir iš tų pačių reklamų draudimo ne visi pinigai panaudoti. Tai ieškosime galimybių, kaip būtų galima eilutes pastumdyti, kad tie pinigai atsirastų“, – teigia socialdemokratė.
Davidonytė sako, kad Seimui brukamas LRT įstatymas neliks be atsako: žada kreiptis į tarptautines organizacijas
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė sako, kad jei socialdemokratai Seimui pateiks naują visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą, žurnalistų bendruomenė imsis papildomų priemonių bei kreipsis į tarptautines organizacijas. Jos teigimu, valdančiosios daugumos pažadai tartis dėl LRT įstatymo pakeitimų su žiniasklaida buvo melas.
„Akivaizdu, kad tie visi pažadai, kad jie sės, diskutuos, darys pauzes, kalbės, yra eilinis socialdemokratų melas. (...) Kalbėtis jie net neketina“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo B. Davidonytė.
Ji teigė, kad tolimesni bendruomenės veiksmai priklausys nuo to, kaip bus teikiamas projektas.
„Tarsimės dėl kitų priemonių ir tikrai reaguosime į tai taip, kaip galime. Manau, skuba susijusi ir su tuo, kad galbūt socialdemokratai tikisi, kad visuomenė nebespės susimobilizuoti ir sureaguoti į tokį greitą veikimą. Tai mes suspėsime. Ir aš tikrai pradėjau galvoti, kad gal jau atėjo laikas prisiminti istorinius laikus ir užkurti laužus prie Seimo, jeigu jokios kitos priemonės yra nesuprantamos“, – tvirtino B. Davidonytė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad, valdantiesiems nesustojus, žurnalistų bendruomenė dėl jų veiksmų kreipsis į tarptautines organizacijas.
„Jeigu jie taip ir toliau darys, jie galiausiai ir valstybės reputaciją praras, ir mes tikrai pranešime apie jų veiksmus visoms tarptautinėms organizacijoms, kurios mus jau palaiko, su kuriomis mes jau turime ryšį tarptautinėje žiniasklaidoje, ir taip pat Europos socialdemokratams“, – teigė B. Davidonytė.
„Man atrodo, jiems metas galvoti, ar Lietuvos socialdemokratų partija turi priklausyti europinei socialdemokratų šeimai“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, trečiadienį pasirodė naujas valdančiųjų registruotas LRT įstatymo projektas. Pastarajame, taip pat siūloma, kad taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu. Visgi, numatoma, kad LRT taryba visuomeninio transliuotojo vadovą galėtų atleisti, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti nevienareikšmiškai vertinamą siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Dėl Seime kelią besiskinančio įstatymo projekto, žurnalistų vertinimu, keliančio grėsmę LRT nepriklausomumui, antradienį įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
Pirminiame projekte, kuriam parlamentarai pritarė po pateikimo, buvo siūloma numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais, tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Tiesa, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti įstatymo pataisų, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą. Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, projektas negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.
Ruginienė palaiko „aušriečių“ iniciatyvą audituoti gynybos pirkimus: niekada nebuvau prieš
Koalicijos partneriams „aušriečiams“ toliau siūlant Valstybės kontrolei (VK) pavesti atlikti krašto apsaugos sistemos įsigijimų auditą, premjerė I. Ruginienė teigia palaikanti iniciatyvas, kurios padeda geriau paskirstyti valstybės lėšas.
„Aš niekada nebuvau prieš auditus – jeigu reikia, jeigu kažkas mano, kad reikia, man atrodo, bet koks auditas yra mūsų visų darbo pasitikrinimas ir galimybė pamatyti tikrus taškus, kur galime padaryti tam tikrus dalykus tobuliau“, – sakė premjerė.
„Šitas auditas, kiek aš girdėjau, turbūt turiu su Valstybės kontrole pasitikslinti, yra jų plane, patikrinimo plane, kaip eilinis patikrinimas“, – teigė ji.
Premjerė taip pat yra sakiusi, kad auditą planuojama atlikti ir Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldžioje Gynybos resursų agentūroje (GRA).
Sprendimui VK pavesti atlikti Lietuvos gynybai išleidžiamų lėšų auditą pritarė „aušriečio“ Artūro Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas.
Audito iniciatyvą palaikantis sakė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anot Seimo komiteto, per pastaruosius penkerius metus šalies gynybai skiriamas finansavimas išaugo nuo 1,1 mlrd. iki 3,3 mlrd. eurų, o kitąmet planuojamas rekordinis finansavimas, todėl didėja rizika, kad lėšos gali būti panaudotos nepakankamai efektyviai, ypač kai dalis pirkimų vykdomi skubos tvarka ar taikant išimtis.
VK auditą siūloma pavesti atlikti iki 2026 m. birželio 16 d.
Anksčiau „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat yra sakęs, kad, jeigu valdantieji socialdemokratai nesutiks atlikti gynybos įsigijimų audito, jo vadovaujama politinė jėga trauksis iš koalicijos.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį galutinai balsuos dėl 2026 m. valstybės biudžeto projekto – jame kitąmet numatyta gynybai skirti apie 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Ruginienė dėl kontrabandinių balionų neatmeta galimybės vėl uždaryti sieną su Baltarusija
Pasak premjerės, ypač pasistūmėta, sprendžiant kontrabandinių balionų situaciją. Jos teigimu, įvedus ekstremaliąją padėtį buvo dar labiau įgalinta kariuomenė, kuri siunčia pajėgumus šukuoti regioną, siekiant pažaboti cigarečių kontrabandą, taip pat pradėta eilė ikiteisminių tyrimų, sulaikyta bei nuteista dešimtys asmenų.
„Kiekvieną naktį tūkstančiais randama cigarečių pakelių. Net ir šią naktį, kuomet vėjas buvo nepalankus, buvo konfiskuota 3 tūkst. cigarečių pakelių. Tai reiškia, kad darbas veikiant prieš kontrabandą veikia gerai ir aktyviai ir labai tikiuosi, kad didinant pajėgas ir šukuojant kiekvieną centimetrą mes galėsime aiškiai nusiųsti žinutę kontrabandininkams, kad jau tą daryti neapsimoka ir mes esame pasirengę veikti prieš“, – pažymi ji.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau siūlė spręsti šią situaciją neformaliai kalbantis su Baltarusijos pareigūnais, tačiau I. Ruginienė teigia, jog apie derybas su Baltarusija aukštesniu lygiu nėra svarstoma.
„Mes turime savo taktiką: pirma taktika tai yra kova su kontrabanda ir tą darome sėkmingai, kiekvieną naktį turėdami tikrai įspūdingą rezultatą. Ir antras kelias – tai kova prieš hibridinę ataką. Tai yra diplomatinis kelias. Užsienio reikalų ministerija aktyviai veikia Europos Komisijos (EK) lygmenyje su visišku EK palaikymu dėl naujo sankcijų paketo. Antras dalykas, aš pati kalbėjau su specialiuoju Amerikos pasiuntiniu, turėsiu ir fizinį susitikimą, kalbėsime ir su strateginiais partneriais dėl bendrų veiksmų“, – sako socialdemokratė.
Anot jos, prireikus bus svarstoma ir apie nacionalines sankcijas bei sienos su Baltarusiją uždarymą.
„Mūsų statistika rodo, kad tuo laikotarpiu, kai buvo uždaryta siena, balionų kiekis buvo visiškai minimalus. Jis buvo nukritęs labai žemai, dėl ko iš esmės Vyriausybė ir priėmė sprendimą vėl atidaryti sienas, bet, matyt, tas sienų atidarymas buvo kaip ženklas, kad kontrabanda gali tęstis toliau. Tai nuo to laiko suintensyvinome kovą prieš kontrabandą ir tas vyksta su gerais rezultatais kas naktį ir neatmetam galimybės, kad galime imtis ir kitų veiksmų“, – akcentuoja I. Ruginienė.
Žemaitaitis apie Seimui teikiamas naujas LRT įstatymo pataisas: seniai to reikėjo
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog tokio projekto reikėjo jau seniai. Be to, politikas sutinka, kad dėl šių įstatyminių pataisų parlamentarai spręstų skubiai.
„Seniai reikėjo, kad skuba būtų priimtas šitas įstatymas, nes negali valstybėje būti chaosas, kada dėl vieno ar kito reguliavimo kažkas naudojasi išimtimis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė jis.
„Tikslo jokio nėra“, – tvirtino R. Žemaitaitis, paklaustas, koks šios naujos LRT įstatymo projekto tikslas.
Teiraujantis, ar šiuo klausimu į jį kreipėsi LRT Taryba ar dalis jos narių, „aušrietis“ atsakė neigiamai.
„Nei vienas nesikreipė. Nesu nei su vienu bendravęs. Klausimas, ar išvis juos pažinčiau dar“, – sakė jis.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė žada diskusiją.
„Aš manau, kad jeigu bus po pateikimo pritarta, tai komitete ir vyksta diskusijos. Jeigu vyks pateikimas, tai tada komitete, kai komitetas įtrauks į savo darbotvarkę, diskusijos prasidės, bus klausymai ir visi kiti dalykai“, – žurnalistams kalbėjo ji.
„Šitas procesas yra pradėtas ir norėtųsi, kad pasibaigtų“, – tikino socialdemokratė.
Opozicija: LRT įstatymo pataisomis valdantieji deklaruoja „papūskite mums“ požiūrį
Opozicija sako, kad valdantieji šiomis pataisomis nepasiūlo geresnio visuomeninio transliuotojo veiklos reglamentavimo ir nori įrodyti, kad gali priimti kokius nori įstatymus skubos tvarka.
„Tai tokia akivaizdi deklaracija, kad va papūskite (mums – BNS), mes galime taip padaryti ir padarysime. (...) Todėl ir skuba, nes nori tą įstatymą priimti bet kokia kaina, nors puikiai žino, kaip toliau su tuo įstatymu vyks“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, nors valdantieji kritikuoja dabartines įstatymo nuostatas, nieko geriau nepasiūlo.
„Sako, kad viešasis interesas yra labai išplaukusi sąvoka, o netinkamas pareigų vykdymas yra labai konkreti sąvoka, leiskit paklausti?“ – teigė buvusi premjerė.
„Yra akivaizdus susitarimas, akivaizdi valia šitos daugumos padaryti taip, kad televizorius nerodytų negražiai ir visą laiką tokiais atvejais pradedi nuo LRT“, – sakė ji.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė sako neturinti atsakymo, kodėl Seimo nariai siūlo nacionalinio transliuotojo LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimus svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau žada, kad jeigu žiniasklaidos bendruomenei priimtas projektas netiks, Vyriausybė pavasarį pasiūlys dar kartą pakeisti reguliavimą.
„Čia yra nuostabi koalicija, kur žmonės atsiriboja vieni nuo kitų, nekalba vieni su kitais ir kartais kyla klausimas, ar jie vieni kitus pažįsta, bet kai reikia padaryti kokią nors niekšybę, išsukti „čekutininkus“ savus iš baudžiamųjų bylų ar dar kokią kiaulystę padaryti, tai kažkaip susirenka į tą pačią salę ir tie mygtukai kažkaip patys pasispaudžia, niekas net „už“ pasisakyt negali, nes nėra kam, labai įdomi kompanija“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Anksčiau teiktas įstatymo pataisas inicijavo mažesnieji koalicijos partneriai „aušriečiai“ ir „valstiečiai“, tačiau demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio teigimu, naujosios pataisos rodo, kad pokyčių LRT įstatyme iš tikrųjų siekia didžiausią frakciją Seime turintys socialdemokratai.
„Tas pirmas buldozeris, pasinaudojant dviem mažesnėmis politinėmis torpedomis, nepaėjo. Tai dabar mes matom tikruosius autorius, kas yra šitos pertvarkos ir LRT nepriklausomo valdymo naikinimo iniciatoriai – tai yra socialdemokratai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Anot jo, numatyta, kad kitą savaitę numatytos šio įstatymo pataisų svarstymo ir priėmimo stadijos, o tai reiškia, kad valdantieji šiam projektui taiko skubą.
„Tai reiškia, kad bus pažeistas Konstitucinio Teismo nustatytas labai aiškus išaiškinimas, kad ypatingais atvejais galėtų būti taikoma skubos tvarka. Tai yra antikonstituciniai veiksmai, už kuriuos politinę atsakomybę turės prisiimti Seimo pirmininkas“, – teigė demokratų vedlys.
Jei valdantieji projektą svarstys skubos tvarka, opozicija ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Mes išnaudosime visas tiek procedūrines, tiek teisines galimybes, kad šitą buldozerį sustabdyti“, – sakė S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad socialdemokratai sulaužė pažadą prieš naujų LRT įstatymo pataisų registravimą pasitarti su žurnalistų bendruomene.
„Registravo tokias pačias iš esmės analogiškas pataisas ir tai padarė dėl vieno paprasto dalyko, nes nori apeiti ekspertinio vertinimo reikalavimą, kuris šiek tiek bent jau pristabdytų procesą. Nori skubos, nori sutvarkyti, perlaužti šį klausimą iki rudens sesijos pabaigos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalai ketvirtadienį surengė akciją, kurios metu Seimo socialdemokratams įteikė Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.
„Gal pasiskaitys, gal suvoks, kad bendrininkavimas ir pataikavimas, įgalinimas tokių partnerių, kuriuos jie pasirinko, yra pavojingas valstybei. Tai nėra vien tiktai apie juos, apie šią valdančią daugumą, bet apie žiniasklaidos laisvę, apie mūsų demokratijos silpninimą. Dabar tikrai yra laikas atsikvošėti“, – kalbėjo parlamentarė.
Girskienė: padarysiu viską, kad įvyktų dialogas su žurnalistais dėl LRT pataisų
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė sako sieksianti, kad po projekto pateikimo vyktų dialogas su žurnalistų bendruomene.
„Padarysiu viską po pateikimo, kad įvyktų dialogas ir būtų išdiskutuotas pats geriausias variantas registruotas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ji.
Tiesa, pirmą kartą žurnalistų paklausta apie tai, kodėl pataisos svarstomos neišdiskutavus jų su bendruomene, ji užsiminė, kad diskusijos jau vyko.
„Tai vyko diskusijos ir su žiniasklaida, man atrodo, tiksliai dabar negaliu (pasakyti – BNS)“, – aiškino L. Girskienė.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Pasak Seimo narės, teikiamos pataisos – savalaikės.
„Aš manau, kad pokyčių reikia mūsų nacionaliniam transliuotojui ir mūsų politinė jėga – ir aš pati asmeniškai – tikrai gerbiame žiniasklaidą, pasisakome už laisvą žodį, už nuomonių įvairovę, už pagarbą kitokiai nuomonei ir manau, kad įstatymas yra teikiamas laiku. Dėl skubos galbūt būtų galima dar palikti truputį diskusiją. Tai yra patobulintas variantas ir manau, kad ta diskusija įvyks galbūt tarp sesijiniu laikotarpiu“, – nurodė ji.
L. Girskienė sako pataisą palaikanti, nes LRT pasigenda didesnės nuomonių įvairovės.
„Iš tikro reikėtų didesnės nuomonių įvairovės. Mes tą esame įsivardiję ir savo rinkimų programoje. (...) Nuomonės turi būti įvairios. (...) Matomi ne tik nacionaliniame transliuotojuje, bet apskritai spaudoje yra tie patys veidai nuolat ir neklausoma yra opozicijos nuomonės tuo metu, kai mes buvome (opozicijoje – BNS). Tai aš matau tame problemą ir čia yra diskusinis klausimas“, – teigė ji ir pridūrė neskatinanti transliuoti vienos politinės jėgos nuomonės, nes tai būtų „antidemokratiška“.
Be kita ko, L. Girskienė tikino, kad jei pataisą ketvirtadienį bus siūloma svarstyti skubos tvarka, balsuojant ji žada susilaikyti.
Olekas sako neprašysiantis skubos tvarkos dėl LRT vadovo atleidimą lengvinančios pataisos
Seimui apsispręsiant, ar imtis svarstyti išvakarėse socialdemokratų registruotą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisą, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad pataisos neprašys svarstyti skubos tvarka.
„Aš neprašysiu“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė J. Olekas.
Tačiau tai neužkerta kelio skubos tvarkai, nes Seimo statutas numato, jog siūlyti svarstyti teisės aktą skubiai motyvuotu teikimu gali ir Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas bei frakcija.
Numatyta, kad Seimo vakariniam posėdžiui pirmininkaus „aušrietis“ Raimondas Šukys.
Statutas taip pat numato, kad skubos tvarkos procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Jis teigė negalintis atsakyti, ar minėtam projektui bus prašoma ekspertų išvadų.
„Šiandien negaliu atsakyt. Šiandien yra pateikimo stadija. (...) Gali būti visaip“, – teigė jis.
„Tiesiog įtrauktas atnaujintas projektas, kadangi tas projektas, kuris buvo ir kuris sulaukė kritikos ir iš visuomenės, ir Seimo narių, kad jis yra taisytinas, jis yra nesvarstomas. Yra pateiktas projektas, kuris atitinka, sakykime, tarptautinę praktiką, kaip yra reguliuojamas visuomeninis transliuotojas, todėl jis buvo pateiktas. O kokia bus eiga, pamatysite“, – aiškino J. Olekas.
Seimo vadovas teigė nemažai diskutavęs su žurnalistų bendruomene apie minėtą pataisą, tą ketina daryti ir toliau.
„Man pačiam teko tikrai diskutuoti nemažai susitinkant laidose ir atsakyti į tuos klausimus. (...) Yra pateiktas projektas, vyks svarstymai, galėsime toliau diskutuoti“, – pabrėžė jis.
J. Olekas sakė nemanantis, kad projektas svarstomas skubos tvarka.
„Žiūrėkit, tai dabar yra sprendimas, Seimo sprendimas, kad jis bus svarstomas šiandien. Pateikimas bus šiandien svarbus. Koks bus tolimesnis likimas, mes galėsime žinoti po šiandieninio svarstymo“, – aiškino parlamento pirmininkas.
