Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva neketina vykdyti Kinijos sąlygų, susijusių su Vilniuje esančia Taivaniečių atstovybe.
Ji antradienį „Žinių radijui“ teigė nemačiusi „didelio pasistūmėjimo“ derybose su Kinija dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo.
„Nemačiau didelio pasistūmėjimo, kadangi iš Kinijos pusės yra tam tikras reikalavimas dėl Taivaniečių atstovybės ir nemanau, kad tai lengvai įvykdomas reikalavimas. Tai matyt, kol tas reikalavimas tebegalios, tokie santykiai nebus iš Kinijos pusės vertinami taip, kaip kitur“, – sakė A. Skaisgirytė.
Konkrečios kinų sąlygos ji neįvardijo, bet paklausta, ar neuždarius Taivaniečių atstovybės Lietuvai nepavyks atkurti su Kinija diplomatinio atstovavimo, patarėja atsakė: „Nenorėčiau taip kategoriškai teigti, žinote, gyvenimas visada pateikia įvairių, įvairių posūkių ir galimybių. Tačiau šiuo metu tai yra ta sąlyga, kurios mes negalime įvykdyti“.
Pasak jos, Lietuva tebesilaiko pozicijos, jog nori atkurti santykius su Kinija, bet „ar bus atsakas iš Kinijos, (...) netruksime pamatyti“.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.
Pasikeitus Vyriausybei, Ingos Ruginienės kabineto programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Įžvelgia pozityvo JAV saugumo strategijoje
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais įžvelgia pozityvių ženklų JAV Nacionalinio saugumo strategijoje ir teigia, kad šalis neketina keisti retorikos, net jei valstybių nuomonės, pavyzdžiui, taikos Ukrainoje klausimu skiriasi.
A. Skaisgirytė sveikino strategijos formuluotę, kad JAV politika Europoje turi teikti prioritetą „sveikų Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalių skatinimui per komercinius ryšius, ginkluotės pardavimą, politinį bendradarbiavimą ir kultūrinius bei švietimo mainus“.
„Mes patektume į šitą tautų grupę pagal savo geografinę apibrėžtį“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.
Ji pabrėžė Lietuvos prekybinius ryšius su JAV, tai, jog Lietuva perka amerikiečių ginkluotę, suskystintas gamtines dujas.
„Mes iš tikrųjų labai daug darome ir turbūt darysime, nes tai yra mūsų strateginis interesas toje prekybinėje – įskaitant ir karinę pramonę – plotmėje“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę paskelbtoje JAV strategijoje Europa vadinama pernelyg reguliuojama, stokojančia pasitikėjimo savimi ir dėl imigracijos susiduriančia su civilizacijos išnykimo grėsme.
Dokumente Europa toliau kritikuojama dėl to, kad pernelyg naudojasi Amerikos dosnumu.
A. Skaisgirytė sakė, kad Lietuva pritaria JAV teiginiams dėl tolygesnio naštos pasidalijimo užtikrinant saugumą, pabrėžė, jog pati rengiasi skirti gynybai daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vysto kariuomenės diviziją.
Strategijoje taip pat teigiama, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija „nesutaria su Europos pareigūnais, kurie turi nerealius lūkesčius dėl karo“ Ukrainoje pabaigos.
A. Skaisgirytė sakė, kad „Lietuva neturėtų keisti savo retorikos pagal kitų šalių strategijas, čia vienareikšmiškai“.
Ji tvirtino, kad taikos Ukrainoje sąlygos pirmiausia turi būti priimtinos patiems ukrainiečiams.
„Jie dabar yra labai intensyviose paieškose – tas derybų procesas dabar kaip tik vyksta – kokios turėtų būti tos finalinės taikos sąlygos, kokios saugumo garantijos Ukrainai galėtų būti suteiktos. Na ir neslėpkime, kad didžiausias klaustukas yra teritorijų klausimas“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Rusijos invazijos Ukrainoje pabaigą ir siekį atkurti strateginį stabilumą su Rusija JAV Nacionalinio saugumo strategijoje pavadino esminiu tikslu.
A. Skaisgirytė teigė, kad tokio pareiškimo komentavimas susijęs su tuo, kas vadinama strateginiu stabilumu.
„Žinoma, kad niekas nenori karo. Amerikiečiai nenori karo ir nenori karo su Rusija, europiečiai nenori karo. Ir, žinoma, lietuviai taip pat nenori karo su Rusija“, – sakė patarėja.
„Jeigu kalbėsime apie strateginį stabilumą, kad karo su Rusija nėra, Rusija yra savo vietoje, Europoje, tačiau mes randame modus operandi, kaip su Rusija gyventi... Nes ta Rusija, ji išlieka, ji tūkstantį metų yra mūsų kaimynystėje. Mes išmokome, man atrodo, su Rusija gyventi, neturime baimės jausmo. Visuomenė yra mūsų atsparesnė negu kai kurios kitos visuomenės. Mums ta Rusija galbūt neatrodo tokia baisi, kaip kokiems geografiškai labiau nutolusiems. Ir tai yra mūsų stiprybė. Mūsų šalies stiprybė, mūsų regiono stiprybė“, – pridūrė ji.
Nuosprendis Žemaitaičiui gerina Lietuvos įvaizdį užsienyje
Asta Skaisgirytė sako, kad apkaltinamasis nuosprendis vienam koalicijos lyderių Remigijui Žemaitaičiui gerina Lietuvos įvaizdį užsienyje, nors jo partija „Nemuno aušra“ ir išlieka valdančiojoje daugumoje.
„Po teismo sprendimo ta situacija (dėl įvaizdžio – BNS) gerokai pagerėjusi yra“, – teigė patarėja.
Pasak jos, nuosprendis rodo Lietuvos teismų nepriklausomumą nuo politinės valios.
„Koalicijos partneris yra koalicijoje, tai yra gana didelė politinė jėga, jeigu skaičiuotume pagal mandatų skaičių Seime. Ir teismas priima sprendimą, kad tos partijos lyderis pasielgė blogai, konkrečiai antisemitizmo propagavime. Tai yra stiprus sprendimas, tai yra geras sprendimas ir labai gerbtinas“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
BNS rašė, kad Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį praėjusią savaitę pripažino kaltu dėl kurstymo prieš žydus ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo bei skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą.
Teismas nustatė, kad R. Žemaitaitis „viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, taip pat neigė Holokaustą.
Baudžiamoji byla „aušriečių“ lyderiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą galima skųsti.
Atsakui į kontrabandinių balionų krizę reikia įvertinti visą spektrą priemonių
Tęsiantis kontrabandinių balionų antplūdžiui iš Baltarusijos, prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad šią Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinę ataką būtina išspręsti techniniu lygiu. Anot jos, reaguodama į Minsko veiksmus, Lietuva turi apsvarstyti visą spektrą atsakomųjų priemonių.
„Manau, kad ir mes turime žinoti, ko reikalaujame iš Baltarusijos – grąžinti vilkikus ir suvaldyti tą kontrabandinių balionų leidimą. Kol tai įvyks, turėtume atlikti ir kai kuriuos namų darbus pas save. Kontrabandą reikia užkardyti, pasitelkiant visas teisėsaugos institucijas (…). Ta problema yra sprendžiama, tačiau spręsti reiktų šiek tiek efektyviau, kad matytųsi rezultatai“, – „Žinių radijui“ antradienį komentavo A. Skaisgirytė.
„Turime įvertinti visą spektrą atsakomųjų priemonių, ką galėtume pasakyti baltarusiams, kas yra mūsų dispozicijoje. Pavyzdžiui, galime pakartotinai uždaryti sieną, galime pasiskaičiuoti, ar mums tikrai apsimoka leisti Baltarusijos tranzitą per Kaliningradą, ar Klaipėdą. Galime apie baltarusiško turto užšaldymą ar konfiskavimą kalbėti“, – pridūrė ji.
Be to, pabrėžė A. Skaisgirytė, atremiant Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką būtina ieškoti ir technologinių sprendimų, kurie padėtų numušti balionus.
„Ši situacija mums siūlo tapti technologijos pionieriais, tai reikia technologinių sprendimų, kaip galima būtų numušti tuos balionus. Kol kas jų niekas nežino, bet tai yra iššūkis mūsų aukštos pridėtinės vertės pramonei – sukurkime prietaisus, sugalvokime“, – teigė prezidento patarėja.
Eiti į derybas su Baltarusija politiniame lygmenyje valios nėra
Baltarusijai anksčiau užsiminus apie politinio lygio derybas su Lietuva, A. Skaisgirytė sako, kad abiejų šalių pokalbiai politiniame lygyje dabar svarstomi nėra.
„Galima kalbėtis su baltarusiais techniniu lygmeniu (…), tačiau eiti į politines derybas, pripažįstant šį režimą kaip lygiavertį partnerį – neturime tokios politinės valios“, – sakė A. Skaisgirytė.
Be to, akcentavo ji, kol kas neaišku, ko Minskas siekia mainais į situacijos deeskalavimą.
„Kol kas ne (neaišku – ELTA). Tačiau taip, tas pasiūlymas susitikti politiniu lygiu yra buvęs“, – tikino prezidento patarėja.
Kaip skelbta, tęsiantis iš Baltarusijos plūstančių kontrabandinių balionų krizei, Vyriausybė visoje šalyje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Ekstremaliosios situacijos statusas, VRM teigimu, leis institucijoms dar glaudžiau koordinuoti veiksmus, pasitelkti karinių vienetų paramą.
ELTA primena, kad dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Tiesa, režimas jiems neleidžia grįžti atgal į Lietuvą, dėl to vežėjai svarsto rengti protestą.
Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.
Liudmila Petrakova (ELTA)
