Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį susitiksiant su Lietuvos socialdemokratų partijos siūlomu kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu, pastarojo partijos kolega, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šis yra pasiruošęs eiti pareigas.
„Aš manau, kad jo patirtis, ypatingai jo paties sukurtas verslas ir (patirtis – BNS) savivaldoje, ir dabar Seime, ir galiausiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) rodo, kad jis yra pasiruošęs užimti tokias pareigas“, – LRT radijui pirmadienį tikino parlamento vadovas.
R. Kaunas pernai pirmą kartą išrinktas į Seimą, nuo šių metų rugsėjo dirba NSGK. Tai – vienintelė jo patirtis gynybos srityje.
„Aš manau, kad gerai (vertinu patirtį – BNS), jeigu palyginsim su mano, kada aš atėjau į bet kurią poziciją: ar į sveikatos ministro nuo operacinio stalo, ar į krašto apsaugos ministro. Man atrodo, kad Robertas yra pasiruošęs tam darbui“, – sakė J. Olekas.
Pasak M. Sinkevičiaus, nors R. Kaunas ir stokoja patirties, atsirinkdami kandidatą socialdemokratai vertino jo ambicijas, partinę priklausomybę, komandiškumą.
J. Oleko teigimu, per 35-erius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metus visuomenė turėtų būti subrendusi supratimui, kad Vyriausybės nario pozicija yra politinė.
„Nes ministro darbas nėra šaulio ar tankisto darbas, tai yra politiko, lyderio, politinė pareigybė. (...) Tai yra nuolatinis procesas, kuriame reikia domėtis, būti žingeidžiam, koks, man atrodo, Robertas yra. Reikia drąsiai priiminėti sprendimus, tariantis su tais, kurie turi daugiau galbūt žinių. Visada mes, politikai, išklausome karinį patarimą, bet matome tą bendrą liniją“, – kalbėjo parlamento vadovas.
Opozicija kritikuoja valdančiųjų pasirinkimą, sakydama, kad R. Kauno kandidatūra yra eksperimentas, ir ragina prezidentą jo neskirti ministru. Tuo metu prie Prezidentūros pirmadienio rytą rengiamas protestas pavadinimu „KAM ministro postas? Tik ne R. Kaunui“.
Naujo krašto apsaugos ministro prireikė iš pareigų atleidus premjerės Ingos Ruginienės pasitikėjimą praradusią Dovilę Šakalienę.
Pasak J. Oleko, tarp premjerės ir eksministrės kilo tam tikra įtampa, nors D. Šakalienė dirbo gerai. Seimo pirmininkas įsitikinęs, kad R. Kaunas socdemams atstovaus ne blogiau už ją.
„Mes matome tam tikras, sakyčiau, klaidas, kurias padarė mūsų kolegė, nors man atrodo, kad ji (...) padarė daug gero mūsų krašto apsaugos sistemai“, – sakė J. Olekas.
„Šiek tiek mes čia sugaištame laiko, bet manau, kad R. Kaunas irgi atstovaus taip pat gerai, kaip ir D. Šakalienė atstovavo socialdemokratus krašto apsaugos sistemoje“, – pažymėjo jis.
Mano, kad kultūros ministro paieškos neturėtų ilgai užtrukti
Kultūros ministerijai vis dar esant be vadovo, Seimo pirmininkas tikisi, kad ministro paieškų procesas ilgai nebetruks. Anot jo, šiuo metu formuojama politinė ministerijos komanda, o specialiosioms tarnyboms jau yra išsiųsti prašymai pateikti tam tikrą informaciją.
„Yra tam tikras procesas, yra paryškintų nuomonių, norų dėl kultūros ministro. Mano žiniomis, yra formuojama visa komanda, yra pateikti prašymai dėl informacijos pateikimo iš specialiųjų tarnybų. Manau, kad čia neturėtų labai ilgai užtrukti“, – pirmadienį LRT radijui sakė J. Olekas.
Politikas taip pat pakartojo premjerės Ingos Ruginienės ne kartą išsakytus žodžius, kad būtent ji ieško tinkamo kandidato į kultūros ministrus.
Kaip jau buvo skelbta, protestuojanti kultūros bendruomenė kritikuoja valdančiųjų sprendimą pirmiau formuoti politinę ministerijos komandą, o ne paskirti tai galintį daryti ministrą. Tačiau Seimo pirmininkas teigia manąs, jog dėl formuojamos komandos yra tariamasi ir su kandidatais į kultūros ministrus.
„Galbūt ir aš neturiu visos informacijos, bet, matyt, pasitariama su galimais kandidatais ar galimu kandidatu į ministrus“, – kalbėjo jis.
„Galų gale šiek tiek užtruko paties ministro paskyrimas, tai būtų gerai, kad tas procesas būtų lengvesnis dabartinei pavaduojančiai laikinajai ministrei R. Popovienei, kad galėtų dar žmonės prisidėti, kurie turi patirties kultūros srityje“, – apibendrino J. Olekas.
ELTA primena, kad pagal valdančiosios daugumos koalicinės sutarties priedą Kultūros ministerija priklauso socialdemokratams. Tačiau „Nemuno aušrai“ nerandant tinkamo kandidato į energetikos ministrus, partijos sutarė dėl mainų – Energetikos ministerija atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), o kultūros ministro portfelis „aušriečiams“. Į šias pareigas paskirtas viešos kritikos sulaukęs „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius, poste išbuvęs kiek ilgiau nei savaitę.
Ministerijų mainai bei paskirtas „aušrietis“ sukėlė pasipiktinimą kultūros bendruomenėje. Reikalaujama, kad „Nemuno aušra“ būtų atitraukta nuo Kultūros ministerijos.
Tiesa, anksčiau šį mėnesį posėdžiavusi socialdemokratų taryba nutarė iš „aušriečių“ perimti savo atsakomybėn Kultūros ministeriją. Savo ruožtu premjerė I. Ruginienė patikino, kad kandidato į šią ministeriją ieškos pati, tačiau kol kas pretendentas vadovauti Kultūros ministerijai nėra pateiktas.
Laikinai Kultūros ministerijai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.
Lietuvai reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją
Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad Lietuva turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją. Vis tik, parlamento vadovas kol kas nesiima prognozuoti, ar šis dokumentas sulauktų pakankamos Seimo paramos.
„Man atrodo, kad taip, reikia (ratifikuoti – ELTA). Lietuva yra pasirašiusi ir mes esame dalis to demokratinio pasaulio, kuris nori gyventi, užtikrinant visas žmonių teises ir sprendžiant jų problemas. Tai, aš manau, kad ratifikavimas yra vienas iš tų būdų“, – pirmadienį LRT radijui sakė J. Olekas.
„Man atrodo, kad mes turime neužmerkti akių prieš tas problemas, kurios egzistuoja, o kaip tik pasistengti surasti sprendimo būdus. Tai Stambulo konvencija yra vienas iš tų sprendimo būdų“, – akcentavo jis, kritikuodamas kaimyninės Latvijos parlamento sprendimą pasitraukti iš šios konvencijos.
Klausiamas, kaip vertina šio Seimo galimybes patvirtinti minėtą dokumentą, J. Olekas užsiminė, jog balsavimas dėl būsimo partnerystės įstatymo leis įsivertinti ir potencialią parlamentarų paramą Stambulo konvencijos ratifikavimui.
„Pažiūrėsime. Dabar sprendžiame biudžeto problemas, išsispręsime šitas problemas, užregistruos partnerystės įstatymą, po to kalbėsime, matysime“, – dėstė J. Olekas.
„Galbūt partnerystės įstatymo svarstymas bus vienas iš tokių būdų, kada galėsime pasitikrinti savo turimą daugumą šiuo klausimu“, – svarstė jis.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
Konstitucinis Teismas (KT) praėjusių metų kovą nutarė, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.
Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.
Olekas apie partnerystės įstatymo perspektyvas: privalome tą padaryti
J. Olekas mano, kad parlamentas privalo išspręsti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimą. Pasak socialdemokrato, tą padaryti Seimą įpareigoja ir Konstitucinio Teismo (KT) išvada. Visgi, politiko teigimu, paramos šiam klausimui valdančiųjų gretose gali pritrūkti, todėl palaikymo bus ieškoma ir tarp opozicijos.
„Manau, kad mes tiesiog privalome tą padaryti, tą įpareigoja mus ir Konstitucinio Teismo sprendimai. Tarsimės, kaip tą padaryti, nes mes iš anksto žinojome, kad kai kurie mūsų partneriai koalicijoje nebalsuos. Tai yra jų pozicija, bet ieškosime paramos iš kitų frakcijų“, – pirmadienį LRT radijui sakė J. Olekas.
„Matėme, kad, deja, nepavyko praeitame Seime (priimti partnerystę reglamentuojančio įstatymo – ELTA), bet mūsų bendrapiliečiai gyvena tarp mūsų, mes turime spręsti ir jų problemas. Reikia ieškoti kompromiso. Ir kuo greičiau mes tą padarysime, tuo šitos problemos bus mažiau ir tuo bus, sakyčiau, mažiau pagrindo ar galimybės kam nors tą klausimą eksploatuoti kaip kivirčo ar įtampos šaltinį“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
Kaip skelbta, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis Eltai teigė registruosiantis įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės. Pasak jo, Seimui siūlomas projektas bus liberalesnis nei anksčiau svarstyta civilinės sąjungos įteisinimo galimybė.
Koalicijos partneriai „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ tvirtino nepalaikysią šio įstatymo projekto.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją Konstitucinis Teismas (KT) įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Tiesa, dar praėjusios kadencijos Seime parengtas lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius bei asmeninius santykius, yra praėjęs dvi iš trijų balsavimo stadijų parlamente.
