Dirbtinis intelektas gynybos srityje – tampa nebe ateitimi, o realybe. Vilniuje viešėjusi Masačusetso technologijų instituto mokslininkė Una May O’Reilly sako, kad vykdydama dirbtinio intelekto tyrimus, pastebi kaip sparčiai jis gali būti pritaikomas užtikrinant kibernetinį saugumą ir tampa vis svarbesniu įrankiu vystant gynybą. Lietuvos ekspertai sako, dirbtinis intelektas jau ne tik realybė kare Ukrainoje, bet ir ženklas, kad Vakarai turi greičiau ieškoti būdų kaip jį išnaudoti NATO ir Europos gynybos pajėgumams.
Kova tarp dirbtinio intelekto
Prireikė kelerių metų, kol pavyko sukurti sistemą, leidžiančią ukrainiečių dronams bene 90 proc. tikslumu įvardyti, kiek ir kokių tiksliai minų yra lauke. Ir čia – Lietuvos Šaulių sąjungos ir jų partnerių įdirbis. Pasak Šaulių sąjungos vado, kita užduotis – pritaikyti dirbtinį intelektą ir dronų spiečius. Tai ne naujiena, bet Europos kariuomenės atsilieka.
„Geran“, kurie skrenda į Ukrainos teritoriją – jie spiečiais leidžiami. Jeigu vieną numuši, prasideda apskridimas t. y. jie vienas su kitu komunikuoja. Tai reiškia – žmogaus nebėra. Yra įdėti tam tikri algoritmai, kurie vengia trukdžių tam tikrų, apeidinėja, keičia trajektorijas, kritimo trajektorijas pakeičia. Tai jau vyksta kelinti metai.“ – sako plk. Linas Idzelis, Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas.
Dirbtinio intelekto galimybės beribės, sako Lietuvos universitetų ir Masačusetso technologijų instituto mokslininkų konferencijos dalyviai. Technologijų įmonės „Novian“ atstovo teigimu, Lietuvos kariuomenei kuriamas įrankis, dirbtinio intelekto asistentas, padėsiantis geriau rasti dezinformacijos, propagandos šaltinius.
„Dirbtinis intelektas dabar kovoja informacinius karus priešininkų pusėje. Botai generuoja tą vadinamą „fake news“, dirbtinę informaciją, kuri yra labai paplitusi internete. Mums reikia mūsų pusėje gero DI, kuris padėtų kovoti su tuo bloguoju, todėl čia bus DI ir DI kova.“ – sako Paulius Vaitkevičius, „Novian“ programavimo srities inovacijų vadovas.
Tokia socialinė inžinerija daro įtaką netgi rinkimams, geriausias pavyzdys Rumunijos prezidento rinkimai – Kremliui palankus kandidatas, po įspūdingos kampanijos „TikTok'e“, vos netapo prezidentu. Kol vieni tai vadina demokratija ir tautos balsu, Kremlius naudojasi socialiniais tinklais savo siekiams.
Dviašmenis kardas
Masačusetso technologijų instituto profesorė U. May O'Reilly dirbtinį intelektą tyrinėja per kibernetinio saugumo prizmę. Teigia, tai tarsi dviašmenis kardas, kuris ir kenkia, ir padeda.
„Žinome, kad pavojų keliantys žmonės gali naudoti dirbtinį intelektą, bet taip pat – galime naudoti dirbtinį intelektą efektyviau ginantis. Tolesnis tikslas – suprasti, kur tokios ginklavimosi varžybos gali nuvesti ir užkirsti kelią eskalacijai, jei pasieksime tokį tašką, kuris mums bus nebe patogus.“ – sako Masačusetso technologijų instituto profesorė.
Kaip europiečiams neatsilikti ir paspartinti gynybos pramonę, rodo amerikiečių pavyzdys. Jų gynybos pramonė gauna milijardus tyrimams, eksperimentams – rezultato ir lyderystės technologijose siekiama bendradarbiaujant mokslininkams, gamintojams ir užsakovams. Jei dirbtinis intelektas vis dar atrodo iš fantastikos srities, galima pažvelgti į vieną įspūdingiausių naikintuvų. Jungtinių Valstijų oro pajėgos prieš 40 metų sukūrė nematomo naikintuvo programą ir skyrė milžinišką finansavimą. Naikintuvus gaminančios amerikiečių įmonės susibūrė į dvi komandas ir sukūrė po prototipą. Vienas jų galiausiai laimėjo. „F-22 Raptor“ – pažangiausias ir, kol kas, lygių neturintis naikintuvas pasaulyje. Jų galiausiai JAV oro pajėgos užsakė apie 200.
