2015-ųjų lapkričio 6-osios popietę Deimantas Bugavičius praleido su mylimąja ir draugais, žaisdamas boulingą pramogų centre. Namo išvažiavo apie 23 val. vakaro. Pasiekęs Šilainius, kur nuomojosi kotedžą, D. Bugavičius sustojo prie vartų ir laukė, kol jie atsidarys. Draugė snaudė atsirėmusi į jo petį, tuo metu jų mašinai kelią užkirto kitas automobilis. Iš keleivio pusės išlipęs vyras paleido pirmąjį šūvį.
LRT.lt kviečia prisiminti įdomiausius naujausių laikų Lietuvos kriminalinės policijos tyrimus, privertusius pasukti galvas geriausius Lietuvos kriminalistus.
Susieti du tą patį vakarą įvykę nusikaltimai
2015 m., įvykus D. Bugavičiaus nužudymui, įvykio vietos apžiūrėti važiavęs Kriminalinės policijos biuro valdybos viršininko pavaduotojas Daugilas Razauskas, vietoj vienos įvykio vietos gavo dvi. Neilgai trukus po pranešimo apie sušaudytą D. Bugavičių, pranešta apie gaisrą už pusantro kilometro. Daugiabučio kieme rastas sudegęs automobilis su prancūziškais numeriais.
„Įvykis buvo susietas iš karto. Matyt, niekam nekilo abejonių, jog kelios minutės po tokio rezonansinio įvykio, už tokio trumpo atstumo nuo įvykio Kauno mieste, sudeginamas Prancūzijoje pavogtas automobilis. Su nuo kito automobilio uždėtais valstybiniais numeriais prancūziškais“, – įvykius prisimena D. Razauskas.
Pareigūnai iš karto iškėlė versiją, kad sudegusį automobilį vairavo D. Bugavičiaus žudikai. Jos viduje buvo rasta įvairių ne Lietuvoje pirktų daiktų. Tai rodė, kad žudikai gali būti atvykę iš užsienio, tačiau jokių konkrečių versijų kriminalistai kelti dar nedrįso.
Pirmosiomis dienomis po žmogžudystės apie nusikaltimo auką, 26-erių D. Bugavičių žiniasklaidoje pateikiamos skurdžios žinios. Jis vadinamas jaunosios nusikaltėlių kartos atstovu, kuris geriau žinomas dėl draugystės su pop žvaigžde nei dėl padarytų nusikaltimų ar turimos įtakos.
Kriminalinės policijos operatyvinėse įskaitose D. Bugavičius buvo siejamas su neseniai neutralizuota „Agurkinių“ nusikalstama grupuote.
Kaip pasakoja Kriminalinės policijos biuro valdybos viršininkas Artūras Garla, D. Bugavičius tuo metu buvo vienas iš asmenų, bandžiusių suburti „Agurkinius“ ir tapo vienu iš grupuotės lyderių. Žvalgybos duomenys leido jį priskirti galvą keliančiai gaujai, tačiau konkrečių nusikalstamų veikų dar nebuvo užfiksavę.
Rastas įkaltis davė pirmuosius atsakymus
Prabėgus šešioms dienoms po išpuolio, Kaune vyko D. Bugavičiaus laidotuvės. Žiniasklaida vis dar ieškojo paaiškinimo, kas ir kodėl galėjo surengti išpuolį. Tuo metu Kriminalinės policijos biuro pareigūnai jau turėjo pirmąjį įkaltį, už kurio galėjo užsikabinti.
„Apžiūrint D. Bugavičiaus automobilį „Mercedes“, ant jo buvo rastas užkabintas GPS įrenginys. Po bamperiu. Akivaizdžiai ne gamyklinis, o įdėtas nusikaltėlių. Jame rasta SIM kortelė. Atliekant biologinį tyrimą ant SIM kortelės buvo aptikti žmogaus biologiniai pėdsakai“, – pasakoja D. Razauskas.
Kriminalistai turimą DNR pėdsaką palygino su duomenų bazėje sukaupta medžiaga ir gavo teigiamą atsakymą – prie sekimo įrenginyje esančios telefono kortelės buvo prisilietęs Ričardas Baika. Siejamas su „Daktarų“ nusikalstama grupuote, į teisėsaugos akiratį jis pateko dar būdamas paaugliu. Nors siejamas su keletu ryškių nusikaltimų, jo kaltė nė viename įrodyta nebuvo.
R. Baika tampa potencialiu įtariamuoju. Tačiau policija neskuba belstis į jo namų duris – įrodymų kol kas nepakanka.
„Neturint motyvų, neturint kitų įtariamųjų, kurie galėjo dalyvauti šitam nusikaltime, imti ir čiupti iš karto šitą asmenį, būtų iš esmės bylos sužlugdymas“, – aiškina Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševski.
Kriminalistai pradeda žaisti taktinius žaidimus, atlieka slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus – R. Baika sekamas, stebima jo aplinka, klausomasi jo telefoninių pokalbių. Tačiau didelės sėkmės tai neatneša.
„Būtent šitame ikiteisminiame tyrime mes pirmą kartą susidūrėme su tokiu dalyku, kad asmenys telefonais nebendravo. Jie bendravo, tačiau tai buvo kriptuotas ryšys. Tai mums buvo iššūkis. Rimtas iššūkis“, – konstatuoja D. Razauskas.
R. Baikos biografija rodo, kad jis pats negalėjo imtis organizuoti D. Bugavičiaus nužudymo. Jis turėjo veikti gavęs kažkieno paliepimą. Tačiau versijų kilo daugiau nei buvo galima rasti faktų joms paneigti ar patvirtinti.
Naują kryptį suteikė dar vienas išpuolis Kaune
Buvo tikrinama ne viena versija, tačiau naują žmogžudystės tyrimo kryptį Kriminalinės policijos biuro pareigūnams suteikė dar vienas išpuolis Kaune. Prabėgus pusmečiui nuo D. Bugavičiaus nužudymo, namuose apšaudytas kitas Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjas ir buvęs artimas D. Bugavičiaus draugas Gija Zabachidzė. Nužudymo dieną D. Bugavičius su juo žaidė boulingą.
„Šis pasikėsinimas nužudyti G. Zabachidzę iš dalies mus veda į tarptautines kovas dėl įtakos sferų, dėl pasidalinimo narkotikų kontrabandos keliais. Tačiau lygiai taip pat stipriną ir versiją dėl konfliktų Pravieniškių įkalinimo įstaigoje. Kodėl? Todėl, kad D. Bugavičius su G. Zabachidze susipažįsta būtent Pravieniškių įkalinimo įstaigoje“, – pasakoja D. Razauskas.
Kalėjimo įstaigoje užsimezgusi kauniečių draugystė tęsėsi ir išėjus į laisvę – abu vyrai kūrė planus, kaip įsitvirtinti Lietuvos nusikalstamame pasaulyje.
Po draugo egzekucijos tylėjęs, G. Zabachidzė, pats patyręs išpuolį, apsisprendžia bendradarbiauti su teisėsauga bei pradeda pasakoti kelerius metus trukusią istoriją, kuri galiausiai baigėsi šūviais į D. Bugavičių bei jį patį.
G. Zabachidzė kalėti buvo nuteistas daugiau nei dešimt metų už nusikaltimą, kurį įvykdė kartu su savo pusbroliu Renaldu Kaniu, pasakoja D. Razauskas. R. Kanys – dar vienas vardas, gerai žinomas su Kauno pogrindiniu pasauliu susipažinusiems žmonėms. Anksčiau jis buvo siejamas su „Daktarų“ nusikalstama grupuote. Būtent pusbrolis G. Zabachidzė, abiems gyvenant Ispanijoje, padėjo jam įsitvirtinti Ispanijoje.
Prieš patekdamas į kalėjimą G. Zabachidzė pusbroliui spėjo perduoti turėtus kontaktus, o R. Kanys toliau užsiiminėjo narkotikų kontrabanda ir krovėsi sau turtus, kol pusbrolis kalėjo. G. Zabachidzė, kalėjime susipažinęs su D. Bugavičiumi, pradėjo planuoti, kaip atkeršyti jį pamiršusiam pusbroliui R. Kaniui.
R. Kanys, gavęs duomenų apie tai, kad D. Bugavičius ir jo aplinka planuoja pagrobti iš jo grynuosius pinigus bei narkotines medžiagas, nebuvo patenkintas. Pyktį sukelia ir faktas, kad pusbrolis susidraugavo su „Agurkiniu“.
„[R. Kanys] parodo G. Zabachidzei, kas būna su tokiais žmonėm, t. y., įvykdomas D. Bugavičiaus nužudymas. G. Zabachidzei toliau aktyviai veikiant prieš R. Kanį, jau po D. Bugavičiaus nužudymo, įvykdomas pasikėsinimas nužudyti G. Zabachidzę“, – pasakoja D. Razauskas.
Tuo metu manoma, kad R. Kanys galimai susijęs su užsakymu nužudyti D. Bugavičių.
„Tada jau daugmaž buvo aiškios tyrimo kryptys, kur reikia koncentruoti visas jėgas, į kurią pusę, kad ištirti ir D. Bugavičiaus nužudymą, ir pasikėsinimą nužudyti G. Zabachidzę“, – pasakoja Z. Tuliševski.
Kriminalistai turi vieno žmogaus liudijimą. Tačiau jokių konkrečių įrodymų. Proveržio D. Bugavičiaus nužudymo byloje jiems teko laukti net dvejus metus.
Pirštų antspaudas vedė į Estiją
Akylai stebint R. Baikos aplinką, kriminalistai užfiksavo, kaip iš namų jis išnešė du didelius ryšulius, kuriuos išmetė į šiukšlių dėžę. Daiktus pasiėmę policijos pareigūnai plastikinėje dėžėje randa šiltą striukę, pirštines, kaukę, lipnią juostą, chemines medžiagas, optinį taikiklį. Daiktai policiją, žinoma, sudomina – jiems skiriama ekspertizė.
„Sulaukiam atsakymo, kad ant optinio taikiklio rastas piršto antspaudas. Ant penkių daiktų buvo rasti ir DNR. Ir gavom pranešimą, kad šitie DNR sutampa su duomenų bazėje esančiu Estijos piliečiu. Tai mes automatiškai kreipėmės į kolegas estus ir paklausėme, kas tai per žmogus“, – prisimena A. Garla.
Estijos kolegos atsiunčia atsakymą – pas Lietuvos policiją atsidūrusius daiktus rankose yra laikęs gerai Estijoje žinomas nusikaltėlis Imre Arakas. Šešiasdešimtmetis vyras, buvęs aktorius ir imtynininkas, kuris po Sovietų sąjungos griūties įsitraukė į karus tarp Estijos ir Rusijos gaujų.
Abiejų šalių kriminalistai pradeda bendrą tyrimą. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai iš Estijos gauna sąrašą žmonių, su kuriais I. Arekas gali būti susijęs. Painus siūlų kamuolys pradeda vyniotis.
Mėnesį iki D. Bugavičiaus nužudymo Latvijoje buvo sustabdytas su lietuvišku automobiliu vykęs Estijos piliečiai Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbis.
Šie du vyrai ne tik gali imtis įsakymo nužudyti žmogų, bet ir turi žinių, kaip išpuoliui pasiruošti. H. E. Ehvertas – karys savanoris, žvalgybos būrio vadas.
Kriminalistams iškart kyla klausimas, ką jie veikė Lietuvoje. Policija pradeda analizuoti mobiliųjų telefonų duomenis, bankų sąskaitas, pinigų išgryninimus. Įspūdingas duomenų srautas atskleidžia, kad estai Lietuvą pasiekdavo įvairiais būdais – autobusais, lėktuvais.
Nagrinėjant duomenis, aiškėja, kad H. E. Ehvertas Lietuvoje pradeda lankytis prieš porą mėnesių iki D. Bugavičiaus nužudymo, o tūkstančius duomenų nagrinėjusių kriminalistų laukia sėkmė.
„Viename iš automobilių, kurį jis tuo metu nuomojasi, mes gavome GPS duomenis, nes tame automobilyje buvo įrenginys, kuris kaupia duomenis apie jo judėjimą“, – pasakoja A. Garla.
Šiuo automobiliu H. E. Ehvertas naudojosi savaitę, o jo judėjimo taškai atitiko D. Bugavičiaus judėjimą.
„Taip pat matėm kaip ne vieną kartą anksti ryte automobilis stovėjo prie D. Bugavičiaus namų. Arba vakare. Kitą kartą prie sporto, kur jis lankėsi ir sportuodavo“, – pasakoja A. Garla.
Po dviejų metų intensyvaus darbo pradėjo ryškėti nusikaltimo mozaika, ryškėti, kas yra galimi nusikaltimo vykdytojai, padėjėjai ir užsakovai.
Įtraukiama ir Airijos teisėsauga
Estų samdomos žudikų grupuotės tyrimą pradėję lietuviai visoje Europoje išplatino informaciją apie juos dominančius žmones. I. Arakas buvo pažymėtas kaip pavojingas asmuo, samdomas žudikas.
I. Arakas sulaikytas 2017 m., kuomet iš Ispanijos skrido į Airiją. Airiai nustatę, kad I. Arakas Dubline pasirodė turėdamas užsakymą nužudyti, nusprendžia nerizikuoti ir išpuolio nelaukti. Šios šalies oro uoste jį pasitiko Airijos teisėsauga.
I. Arakas nusprendžia papasakoti, kad turėjo nužudyti vienos Dublino gaujų lyderį.
„Airijos spaudoje pasirodė straipsnis su I. Arako nuotrauka. Jame buvo parašyta, kad tai galimas D. Bugavičiaus žudikas. Tas straipsnis pasiekė Vitą Jakutienę. Ji perskaitė jį ir kreipėsi į mus. Ji pasakė: ne, čia ne šitas žmogus šaudė, tai tikrai ne tie veido bruožai, ne tos akys“, – pasakoja A. Garla.
Kriminalinės policijos pareigūnai jau žino dar du Estijos piliečius, kurie Kaune sukiojosi keli mėnesiai iki D. Bugavičiaus nužudymo. Nusprendžiama surengti atpažinimą. V. Jakutienė kaip tikėtiną žudiką identifikuoja A. Grabbi. Šis Vitos Jakutienės liudijimas tapo lemtingas.
„Surišom visą grandį, t. y. tiek nusikaltimo vykdytojas, tai yra, šaulys, kitas informacijos rinkėjas apie gyvenimo būdą, judėjimą. Ir trečias, tai yra R. Baika kaip padėjėjas, kuris padėjo įgyvendinti šį sumanymą“, – pasakoja A. Garla.
2018 m. pradžioje priimtas sprendimas pereiti į naują bylos tyrimo fazę. Lietuva išduoda arešto orderius įtariamiems Estijos piliečiams A. Grabbiui ir H. E. Ebertui. Operacija vyksta Estijoje, tačiau joje dalyvauja lietuviai pareigūnai. Lietuviai įtariamieji kol kas neliečiami.
R. Baika, dalyvaujant „Aro“ pareigūnams, sulaikytas prabėgus keliems mėnesiams, kai grįžo aplankyti šeimos.
Vienas paskutinių kruvinų gaujų santykių aiškinimųsi
2024 m. buvo paskelbtas ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašas. Į jį pateko trys lietuviai. Du iš jų susiję su D. Bugavičius nužudymo byla. Vienas jų įtariamas žmogžudystės užsakovas R. Kanys, ir dabar tebesislapstantis nuo teisėsaugos.
Dar vienas iš ieškomiausių lietuvių – Tomas Bolgovas. Jis padėjo R. Baikai pasiruošti Bugavičiaus nužudymui.
Pareigūnai prisimena, kad tiek po sulaikymo, tiek teisme įtariamieji neigė visus jiems pateiktus kaltinimus, o ir dauguma surinktų įrodymų buvo netiesioginiai.
„Lenkiu galvą tiek prieš Kauno apygardos teismo teisėjus, tiek prieš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, tiek prieš Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kad jie įsigilino tiek, kad tie sprendimai, kuriuos priėmė, jie buvo teisingi. Asmenys nuteisti, pripažinti kaltais. Teisingumas visgi įvyko“, – pažymi Z. Tuliševski.
Tyrimo metu nustatyta, kad A. Grabbi, paleidus vieną šūvį, jo ginklas užsikirto. Tuomet žudikas išsitraukė kitą ginklą ir į D. Bugavičių paleido dar 11 šūvių. Atsarginis ginklas bei greitai priimami sprendimai pistoletui užsikirtus, rodo, kokių šaltų nervų buvo žudikas.
Kauno apygardos teismas A. Grabbį ir H. E. Ehvertą pasiuntė už grotų 16 metų. R. Baika nuteistas 13 metų nelaisvės. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai skaičiuoja, kad D. Bugavičius nužudymas buvo vienas iš paskutinių atvejų, kai gaujos santykius aiškinosi kruvinu būdu.
Saugesnė bei ramesnė Lietuva – svarus kriminalinės policijos indėlis. Po pastarųjų nužudymų nusikaltėliams buvo pasiųsta aiški žinia.
„Jeigu jūs darote tą savo nusikalstamą veiklą arba biznį, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu jau pereina į asmeniškumus, kurie perauga į kraują, tai visada žinokite, kad teisėsauga į šitą dalyką ypatingai kreips dėmesį“, – tikina A. Garla.
Šiuolaikinės organizuotos grupuotės pasislėpusios giliai pogrindyje. Lietuvoje jos dažniausiai verčiasi prekyba narkotikais, o tai viešumoje ne itin matomas nusikaltimas. Grobti žmones ar šaudyti konkurentus neapsimoka. Toks elgesys ilgam patraukė teisėsaugos dėmesį, ką galėjo pajusti ir D. Bugavičius nužudymo užsakovai bei vykdytojai.
Šis tyrimas rodo, kad organizuotos gaujos neatsilieka nuo viską apimančių globalizacijos tendencijų. Užsakovai gyvena Ispanijoje. Narkotikais prekiauja per kelis žemynus, žudikus užsakinėja Estijoje.
Pirmasis Vidaus reikalų ministerijos 6-ojo skyriaus, sukurto kovai su organizuotu nusikalstamumu, vadovas Alvydas Sadeckas sako, kad tokių gaujų nusikaltimai yra globali problema.
„Nelegali migracija tai yra šios dienos šiandieninės civilizacijos rykštė. Būtina stiprinti mūsų pajėgas. Juk, deja, šiandien kriminalinė policija nėra įvertinama taip, kaip turi būti vertinama. O juk nuo kriminalinės policijos priklauso didžiąja prasme kriminogeninė situacija“, – sako A. Sadeckas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Sekliai“ įraše.
