Lietuva planuoja pasienyje imtis atkurti pelkes. Gamtinės kliūtys – viena iš Baltijos valstybių kuriamos gynybos linijos dalių. Rusijos propagandininkai jau ėmė šaipytis iš tokių tikslų, nors Rusija patiria sunkiosios technikos nuostolių Ukrainos pelkėse.
Latvijos pasienyje su Rusija lietinga vasara ištisas teritorijas pavertė milžiniškomis pelkėmis. Latviai sulėtino darbus – tvoros po vandeniu, žemėje įstrigo technika.
Latvijos pasieniečių vadas sako, per ilgametę tarnybą pirmą kartą regėjęs tokią šlapią vasarą. Pasak Latvijos projektų departamento vadovės, atsakingos už pasienio sustiprinimo projektą, sudėtinga į vietą atvežti įrangą ir statybines medžiagas.
„Kiekvieną rytą mūsų projekto vadovai prabudę pirmiausia tikrina orus – ko šiandien ir artimiausiomis savaitėmis galime tikėtis. Sekame situaciją ir tikimės, kad ji ims taisytis“, – sako Latvijos projektų departamento vadovė Dace Plotniece.
Dar žemaičiams kovojant su kryžiuočiais ir kalavijuočiais pelkės vieniems buvo išsigelbėjimas, kitiems – pražūtis.
Šilutės rajone Aukštumalos pelkė – pirmoji detaliai ištirta ir aprašyta aukštapelkė. Bet praėjusiame amžiuje ji nusausinta durpėms kasti. Prieš kelerius metus prireikė nemažai pastangų jai atkurti ir šiandien čia vėl šlapia. Pasak pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktoriaus, pelkės skirtingos, todėl reikia skirtingų sprendimų.
„Jeigu tai yra aukštapelkė, tai ji maitinama tik iš dangaus. Vadinasi, turime sustabdyti tą vandens kiekį, kuris patenka – išlyja, sniegas iškrenta ir kad tai liktų pelkėje. Tada ji bus šlapia. Jeigu yra žemapelkė, tai gali būti, kad įteka koks upelis, prateka, tai reikia žiūrėti: jeigu tas upelis sausina žemapelkę, tai pastatyti užtvanką. Reguliuojamą galbūt“, – kalba Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.
Lietuvoje pelkės užima beveik dešimtadalį šalies teritorijos. Kai kurios sunaikintos negrįžtamai. Kitąmet pelkių atkūrimo bandomiesiems projektams ketinama skirti apie 10 milijonų eurų. Vietos derinamos su Krašto apsaugos ministerija.
„Bandoma surasti, kur svarbiausia būtų tai padaryti ir kur geriausia, būtų didžiausias poveikis ir nuo ko būtų galima pradėti. Tie projektai nėra labai dideli savo apimtimi, bet nuo jų reikia pradėti, kad sužinotume kaip tai veikia. Be to, pelkių atkūrimas ir dabar vyksta“, – komentuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Pagal gamtos atkūrimo reglamentą nuo kitų metų bus pradedama atkurti apie 40 tūkst. hektarų pelkių. Rusijos propagandininkai po pasirodžiusių pirmųjų pranešimų apie Baltijos valstybių planus atkurti pelkes „Telegram“ ėmė šaipytis. Esą tiek Baltijos šalys ir tesugeba ir neva jokia pelkė rusų nesustabdys. Tik realybė kitokia – Ukrainos pelkėse paskendo ar įklimpo daugybė rusų sunkiosios technikos.
„Pirminiais duomenimis, yra įvertinta apie 3–4 proc. Teritorijos, kuriose būtų galima pelkes vėl paversti pelkėmis, kurios prisidėtų prie bendro gynybos sumanymo. Dabar laukiame galutinio kariuomenės įvertinimo, su ministerija derinamės, kad tai būtų kompleksinis ir bendras priėjimas, nes aplinkos ministerija rengia tuo pačiu ir aplinkos apsaugos planą“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Prieš kelerius metus baltarusių tarnybos sunkiai gebėjo ištraukti kelias pelkėje įstrigusias karves.
O kiek pastangų prireikia sunkiajai karinei technikai iš pelkių ištraukti, sužinojo ir lietuviai, vykdydami nuskendusių amerikiečių ir jų įrangos gelbėjimo operaciją.
