2014-aisiais prasidėjęs plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą privertė Europos šalis rimčiau susimąstyti apie galimas grėsmes ir kritines situacijas, kai miestų ar miestelių gyventojams tektų palikti savo namus. Savivaldybės, tarp jų ir Vilniaus, taip pat pristatė evakuacijos planus ir galimus sprendimus. Tačiau kyla klausimas – ar tokie teoriniai planai veiktų realiame pavojaus scenarijuje?
Šeštadienį, spalio 4 d., Salininkuose, Vilniaus pakraštyje, surengtas edukacinis žygis „Planas E“. Jo dalyviai išbandė realų bendruomenės evakuacijos planą: pėsčiomis įveikė 21 kilometrą su maždaug 20 kilogramų kuprinėmis ir kartu su profesionalais dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose. Juose ekspertai aiškino, kaip elgtis prasidėjus karinei invazijai, branduolinei grėsmei ar pavojingoms stichijoms.
Iniciatyvos sumanytojas ir organizatorius – Karaliaus Mindaugo Šaulių 10-osios rinktinės narys Rolandas Vaitekėnas. Jis pasakoja, jog bendraudamas su įvairiomis bendruomenėmis suprato, kad evakuacijos sprendimų tema žmonėms yra itin aktuali.
„Dabartinė padėtis atrodo gana neapibrėžta, galbūt net bauginanti, todėl pradėjau dar labiau gilintis į šiuos planus. Visi juos rašome, tačiau juos taip pat būtina ir praktiškai išbandyti“, – sako R. Vaitekėnas.
Žygio maršrutas iš Salininkų į Guopstų kaimą yra įtrauktas į oficialų Vilniaus bei Vilniaus apskrities evakuacijos maršrutą. Pasak R. Vaitekėno, šią idėją Salininkų bendruomenėje jis gvildeno jau kurį laiką.
„Kryptis visiškai atitinka tą, kuri numatyta Vilniaus evakuacijoje – Lazdijų bei Druskininkų link. Plane numatyti ne tik karo, bet ir kiti pavojai: gaisrai, cheminės grėsmės“, – primena jis.
Pilietinio ugdymo mokytojas ir šaulys R. Vaitekėnas teigia, kad žygio rezultatais pasidalintų ir su valdžios atstovais, tačiau svarbiausia jam – nuoširdūs renginio siekiai.
„Mano didžiausias noras, kad žmonės domėtųsi ir patys siektų veikti, o ne vien sėdėtų laukdami, kol valdžia viską padarys už mus. Paprasčiausiai noriu pažadinti norą ir skleisti žinią, kad mes kiekvienas galime prisidėti ir tapti stipresni“, – atskleidžia šaulys.
Salininkų bendruomenės asociacijos pirmininkė bei idėjos bendramintė Ramutė Nalivaikienė pasakoja, kad regiono bendruomenė nuo seno siekia šviesti kitus įvairiomis temomis. Jos bei kitų asociacijos narių nuomone, kuo daugiau piliečiai turi žinių, tuo jiems geriau.
„Idėja buvo pristatyta, ir didysis bendruomenės branduolys sureagavo ganėtinai teigiamai. Aišku, procesas buvo labai varginantis“, – prisimena ji.
Salininkų bendruomenės pirmininkė dalyvavo civiliniuose mokymuose, kurių metu metu iškilo tam tikrų iššūkių, sukėlusių organizacinius klausimus. Būtent dėl šių priežasčių idėja gana nesunkiai pradėjo plėtotis tarp bendruomenės narių.
„Mes nebandome parodyti, kad nesutinkame ar protestuojame… Mes mokomės ir išbandome. Tai edukacinis, mokomasis žygis“, – teigia ji.
R. Nalivaikienė kartu su kitais organizatoriais skatino dalyvius į kuprines susidėti apie 20 kilogramų būtinų evakuacinių priemonių. Asociacijos nariai norėjo išbandyti, kaip tai veiktų realiai.
„Pratybose parodyti ir sudėti pilną stalą daiktų yra lengva. Tik kyla klausimas, kaip toli su tokiu kroviniu nueisi. Susirinkime sau ant pečių ir pažiūrėkime, kiek galime nužygiuoti“ – pasakoja pirmininkė.
Komunikacijos trūkumai ir informacijos vėlavimas įpareigoja bendruomenės narius patiems aktyviau domėtis evakuacijos klausimais. Gediminas, Salininkų bendruomenės asociacijos narys, teigia, jog iniciatyva „Planas E“ yra svarbi ne vien jų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai.
„Mažai yra tokių žygių ar iniciatyvų, kurių metu galima pasižiūrėti, kaip tu pats reaguoji ir ką reikia daryti, ką neštis“, – pasakoja jis. Anot Gedimino, evakuacijos galimybės daro stiprią įtaką jam ir jo šeimai, nes gyvena būtent Salininkų regione.
„Mane asmeniškai tai labai veikia, nes gyvenu šiame regione, ir jeigu reikėtų evakuotis, mes nelabai žinome, kaip ir kur reikia eiti. Į miesto pusę traukti nėra prasmės, todėl bandome ieškoti kelių, kad galėtume saugiai išvykti“, – pasakoja Gediminas. Jis ir jo šeima turi paruoštus išvykimo krepšius bei atsarginius maršrutus: įvykus „dienai X“, jei būtų galimybė, iš miesto vyktų mašina, o jei ne – pėsčiomis stengtųsi kuo greičiau palikti konflikto zoną.
Tuo tarpu kitoje miesto pusėje gyvenantis Justas pasakoja, jog renginyje dalyvauja norėdamas pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms.
„Vis tiek ruošiamės tokioms situacijoms, ir apie tai nėra komfortabilu galvoti. Sunku net kartais įsivaizduoti, kaip viskas vyktų, ypač kol nepabandai praktiškai. Todėl tokios iniciatyvos yra puiki proga pasitikrinti save“, – teigia jis.
Vaikinas taip pat prisipažįsta, jog neseka naujienų, todėl mažai žino apie pasiruošimo krepšius ar evakuacijos planus. Dalyvaudamas renginyje jis siekia daugiau sužinoti ir pasiruošti. „Kadangi studijavau ne Lietuvoje ir gyvenau ne jos teritorijoje, tik neseniai grįžau prieš kelis mėnesius, galbūt dėl to buvau šiek tiek nutolęs nuo tokių dalykų. Taip pat galbūt veikia tam tikra atmetimo reakcija: žinau, kad reikia ruoštis, tačiau išgirdęs tam tikras naujienas stengiuosi galvoti, jog tokių dalykų nebus“, – pasakoja Justas.
Vilniaus savivaldybė primena, kad kiekvienas gyventojas gali pasiruošti galimiems ekstremaliems atvejams. Patariama turėti paruoštus evakuacijos krepšius su būtiniausiomis priemonėmis, iš anksto susipažinti su oficialiais evakuacijos maršrutais ir aptarti juos su šeimos nariais. Net ir nedidelis pasiruošimas gali padėti greičiau reaguoti pavojaus atveju ir apsaugoti save bei artimuosius.
