Ką apie Lietuvą ir lietuvius iš tiesų galvoja čia gyvenantys atvykėliai? Diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėję Vilniuje sėkmingai įsikūrę užsieniečiai pasakojo apie tai, kokių neįvertintų privalumų turi Lietuva, kas juos įskaudino ir ko apie save nežinome mes.
Pirmieji įspūdžiai: niūrus oras ir emocijų stygius
Pasak socialiniuose tinkluose išgarsėjusio Fabiano Sanchezo iš Ekvadoro, jis apie Lietuvą, iki čia atvykdamas, nežinojo nieko, kol dirbdamas JAV sutiko kelis lietuvius. Vėliau jis tapo meilės emigrantu ir atkeliavo į Lietuvą, sekdamas paskui merginą. Šiandien jis žinomas kaip socialinių tinklų kūrėjas, linksmai pristatantis Lietuvos kultūrą ir maistą.
Kaip ir kiti diskusijų festivalio „Būtent!“ diskusijos dalyviai, jis paminėjo lietuvių santūrumą ir šaltumą – ne tik kaip nacionalinį bruožą, bet ir kaip tai, kas gali priversti jaustis nemaloniai.
„Kai atvykau, buvo šokas [...]. Meksikoje žmonės dažnai šypsosi tiesiog gatvėje, tai būdas parodyti, kad viskas gerai. Galvojau, čia nekalbu vietos kalba, gal bent jau šypsosiuosi. Būtų buvę gerai, jei kas nors man būtų pasakęs, kad to nedaryčiau. Lietuvoje žmonės tada žiūri kaip į pamišėlį ar net apsidairo aplink“, – sudėtingą pradžią prisiminė F. Sanchezas.
Jis pajuokavo, kad lietuviai nerodo emocijų – tiek besišypsantys, tiek pikti atrodo taip pat.
O štai Afrikos maisto prekių parduotuvę turinti ganietė Princess Benido prieš atvykdama čia studijuoti išsiaiškino, kad Lietuvoje bus šalta, ir tik atvykusi sužinojo apie emocinį lietuvių santūrumą.
„Nusipirkau paltą, bet greitai paaiškėjo, kad reikia daugiau“, – prisiminė ji pradžią sausio mėnesį.
Meksikietis futbolo treneris Irvingas Gabrielis Lopezas prisimena, kad informacijos apie Lietuvą prieš atvažiuojant itin trūko.
„Viskas, ką radau, kalbėjo apie tuos pačius dalykus: atsargiai su lietuvišku oru, o antra – kad lietuviai yra šalti ir gana rimti“, – sako jis.
Vis tik diskusijoje kalbėję užsieniečiai netrukus ėmė geriau suprasti Lietuvą ir lietuvius.
„Supratau, kad jūs nesate šalti, kad reikia laiko, kol pasijusite patogiau. Kurį laiką maniau, kad gal lietuviai yra nedrąsūs <...>. Manau, kad lietuviai yra labai protingi, sąžiningi, atsakingi, labai lojalūs žmonės“, – prisiminė I. G. Lopezas.
Jis teigė nustebęs dėl to, kad kaimynai neatsakydavo į pasisveikinimus. Tačiau, pastebi Lietuvoje 12 metų gyvenantis vyras, lietuviai per tiek laiko šiek tiek pasikeitė.
„Pas mus pasisveikinimas parodo, kad esi išauklėtas. Tai nesisveikinimas mane šokiravo“, – sako jis.
Praleidęs daugiau laiko Lietuvoje jis sako padaręs išvadą, kad lietuviai tiesiog daug galvoja ir nelinkę greitai priimti sprendimo. Be to, lietuviai jam atrodo perfekcionistai, pernelyg siekiantys kontroliuoti.
„Daugiau pozityvumo, daugiau lankstumo, atvirumo. Kartais jūs Lietuvoje vaizduojate tobulus, bet niekas nėra tobulas, visi mes žmonės“, – kalbėjo Lietuvoje gyvenantis meksikietis.
O štai F. Sanchezas iš Ekvadoro prisipažįsta galiausiai supratęs, kad jei norės čia likti, jis turės prisitaikyti prie to, kokie yra vietiniai.
„Daug užsieniečių pyksta ir kalba: kodėl jie tokie šalti, kodėl jie nesisveikina. Aš greitai supratau, kad tai mes esame svečiai ir turime suprasti juos. Lietuviai dėl mūsų nepasikeis“, – svarsto jis.
Pasitaiko ir rasizmo, ir negražių žodžių
Diskusijos dalyviai sako Lietuvoje susidūrę ir su nemaloniais dalykais, pavyzdžiui, rasizmu. Pasak P. Benido, ypač skaudina komentarai internete. Ją itin piktina pastabos, kad juodaodžiai esą yra nešvarūs, ar įsitikinimas, kad Afrikos žemynas yra viena valstybė.
Skaudžių žodžių ji išgirdo ir iš savo vyro močiutės, kuri iki tol nebuvo sutikusi juodaodžio žmogaus. Moteris svarsto, kad greičiausiai čia suveikė stereotipai.
„Ji paklausė – kodėl juodaodė, kad būtų bent indė. Tačiau tokia buvo pradžia, ji greitai suprato, kad tai tik rasė. Ji manė, kad mes esame raganiai, užsiimame magija“, – prisiminė P. Benido. Šiuo metu jos santykiai su vyro močiute labai geri.
Ji neslepia, kad kai pradėjo kurti turinį socialiniuose tinkluose ir skaityti komentarus, sakė vyrui, kad nenori gyventi Lietuvoje, ypač po to, kai ėmė viešinti dukros nuotraukas. Buvo neramu – kad bus, kai dukra pradės lankyti mokyklą.
„Galvojau: kaip žmonės gali būti tokie siaubingi [...]. Galvojau, juk jūs net nematote jos veido, juk mano vaikas toks gražus“, – sakė P. Benido.
Tiesa, moters nuogąstavimus pakomentavo viena diskusijos klausiusi moteris, pati auginanti maišytos rasės sūnų, kas Lietuvoje vis dar gana reta ir pritraukia dėmesį.
„Taip, žmonės į jį žiūri. Jis gauna dėmesio, turi daug draugų, jis tikrai išvaizdus jaunuolis“, – P. Benido nuramino ji.
P. Benido taip pat kuria tinklalaidę apie užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje. Pasak jos, išjungus mikrofoną pašnekovai dažnai pasidalija blogomis patirtimis, kurių neišsako viešai. Pavyzdžiui, užsieniečiams itin sunku išsinuomoti butą, pasitaiko, kad, pamatę nelietuvį, šeimininkai sako, kad nemoka angliškai, o tarpininkai atvirai pripažįsta, kad šeimininkai užsieniečiams buto tikrai nenuomos. Lietuvoje gyvenantys juodaodžiai prisimena ir buvę pastumti ar pavadinti „n“ žodžiu. Su rasizmu susidūrė ir P. Benido vyras lietuvis, kai ieškojo porai buto nuomai.
„Jis pasakė, kad aš juodaodė, tada pamatė išraišką moters veide ir pridėjo, kad aš esu užaugusi Jungtinėje Karalystėje“, – apie tai, kaip teko pameluoti, prisimena ji.
P. Benido sako pastebinti ir kultūrinių skirtumų, kurie išryškėja kuriant santykius. Pavyzdžiui, užsienietės moterys pasakoja, kad joms su lietuviais vyrais sunku užmegzti labiau įpareigojančius santykius. O vyrus įskaudina lietuvės moterys.
„Daug vyrų pasakoja, kad jų draugės lietuvės yra labai siekiančios kontroliuoti. Kai kurie iš jų nebenori susitikinėti su lietuvėmis, kiti sako – man išvis nebereikia meilės“, – kalbėjo ji.
Neįvertinti Lietuvos privalumai
Diskusijos dalyviai teigė, kad nors yra kultūrinių skirtumų ir sunkumų, Lietuvoje įsikūrę užsieniečiai ir jų šeimos nariai įvertino Lietuvos privalumus, tokius kaip ramybė ir saugumas.
Kalbėdamas apie teigiamus dalykus, I. G. Lopezas sakė vertinantis lietuvišką vairavimo kultūrą ir griežtus įstatymus.
„Meksikoje ant kiekvieno kampo pamatysite po automobilio avariją. Žmonės vairuodami geria, nesilaiko greičio ribojimų, tiesiog negerbia vienas kito. Kai mano šeima mane lankė, juos tai nustebino“, – sakė jis.
„Man labai patinka, kad žmonės čia sąžiningi, o valstybė yra saugi. Norėčiau, kad taip būtų Pietų Amerikoje, nes pas mus tikrai labai nesaugu. Žmonės čia labai gerbia gamtą“, – Lietuvos privalumus vardijo F. Sanchezas.
Pasak jo, lietuviai pernelyg dažnai saugumą priima kaip savaime suprantamą dalyką. Tiesa, diskusijoje dalyvavęs vyras prisiminė vieną incidentą, kai buvo užpultas, tačiau jo nesureikšmino.
„Kartais girdžiu kalbant: gal neiti ten, sutemus nesaugu. Tai absurdiška, net neįsivaizduojate, kas tai yra pavojinga. Vingio parke gali vaikščioti 2 valandą ryto“, – prisiminė F. Sanchezas.
P. Benido pastebėjo, kad lietuviai išsiskiria pagarba asmeninei erdvei.
„Ganoje tavo reikalai rūpi kiekvienam“, – sakė ji.
I. G. Lopezas prisimena, kad kai čia lankėsi jo artimieji, jie džiaugėsi neįprasta ramybe, jiems ypač patiko lietuviškas ruduo.
„Mama man sakė: dabar jau matau, koks gyvenimas Lietuvoje. Tu labai toli, bet žinau, kad esi saugus ir tau nieko blogo nenutiks. Brolis gyvena prie pat mūsų, bet dėl jo man ne taip ramu“, – pasakoja jis.
Laukia kvietimų į šventes ir nori mokytis kalbos
Visi trys diskusijoje dalyvavę užsieniečiai itin aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, savo paskyrose kelia turinį apie gyvenimą Lietuvoje. Jie taip pat stengiasi išlaikyti ir savo kultūrą.
Pasak I. G. Lopezo, kartais jį gatvėje sustabdo užsieniečiai ir sako, kad jo kuriamas turinys prisidėjo prie jų atvykimo, nes daug kur pasaulyje Lietuva apskritai nėra žinoma. Jis organizuoja meksikiečių šventes Lietuvoje ir stengiasi paneigti stereotipus apie iš Pietų Amerikos atvykusius žmones.
„Mes norime parodyti, kad gyvename čia, nesame narkotikų ir ginklų prekeiviai“, – sako meksikietis.
Ganietė P. Benido priduria, kad viena iš priežasčių, kodėl ji atidarė afrikietiškų produktų parduotuvę, yra supratimas, kad reikia išlaikyti ir savo kultūrą. Ji svarsto, kad galėtų turėti ir daugiau lietuvių draugų, jei pasistengtų labiau pritapti.
„Manau, kas kiekvienam užsieniečiui labai svarbu, nepaisant to, kaip labai nori integruotis, nepamiršti, iš kur atvykai, išlaikyti savo identitetą“, – kalbėjo P. Benido.
Bandydami išmokti lietuvių kalbą, kitataučiai dažnai susiduria su situacijomis, kai lietuviai, išgirdę užsienietišką akcentą, pereina prie anglų kalbos.
„Suprantu, kad jie nori mums pagelbėti, bet būtų gerai, kad jie atsakytų mums lietuviškai“, – pasakojo F. Sanchezas.
O štai I. G. Lopezas juokavo, kad norėtų aplankyti daugiau vestuvių. Pasak jo, kvietimas į šventes, supažindinimas su šeima jam, kaip užsieniečiui Lietuvoje, didžiausias komplimentas.
„Norėčiau, kad, pakvietę mane, daugiau papasakotų ir apie tradicijas“, – sakė jis.
