Saulytė nesėkmingai bandė laimę Aplinkos ministerijos įstaigoje: dabar taikosi į ministres

Vadovauti Aplinkos ministerijai siūloma komunikacijos ir pokyčių specialistė Renata Saulytė ne taip seniai bandė laimėti Aplinkos ministerijai pavaldžios Statybos sektoriaus vystymo agentūros direktoriaus konkursą, bet nesėkmingai. O dabar ji yra viena kandidačių užimti aplinkos ministro kėdę. 

Konkursas eiti šios Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas buvo paskelbtas šių metų gegužės mėnesį. Jį laimėjo buvęs R. Saulytės kolega iš Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės „Via Lietuva“ Gediminas Katinas.

Laisva vieta liko, nes nuo 2024 metų gruodžio buvęs šios agentūros vadovas Povilas Poderskis tapo aplinkos ministru, nors dabar performuojant Vyriausybę jis nebesiūlomas vadovauti Aplinkos ministerijai. Į jo vietą pretenduoja R. Saulytė, kuri viešai paskelbė sutikusi priimti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymą tapti ministre.

Kad R. Saulytė siekė tapti Statybos sektoriaus vystymo agentūros direktore, portalui LRT.lt patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai ir pati R. Saulytė.

„Mums buvo per prievartą kišama R. Saulytė į Statybų sektoriaus vystymo agentūros vadovo pozicijas. Atrankoje pasirodė prasčiausiai iš visų kandidatų, jos kompetencijos lygios nuliui“, – teigė vienas šaltinis.

„Man pasakojo, kaip ji konkurse dalyvavo, ten juokiasi visa ministerija, visos aplinkosauginės organizacijos“, – teigė kitas šaltinis, kuris akivaizdžiai abejojo kandidatės gebėjimais šioje srityje.

Pati R. Saulytė irgi patvirtino, kad dalyvavo Aplinkos ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos vadovo konkurse, nes aktyviai ieško darbo, o aplinkos sritis jai yra įdomi.

„Žinoma, dalyvavau. Konkursuose dalyvauti neuždrausta, ne paslaptis ir paskutinė mano istorija. Tikrai ieškau darbo ir tikiuosi surasti darbo sritį, o aplinkos sritis yra ta, kuri man įdomi, kurioje vyksta daug pokyčių ir kurioje norėčiau pritaikyti savo kompetencijas. Tai taip, dalyvavau, bet, deja, man ten nepasisekė“, – portalui LRT.lt sakė pašnekovė.

Santykis su Mockumi nesusiklostė

Pastaruoju metu R. Saulytė dirbo Teisingumo ministerijos kanclere, bet išėjo iš darbo pradirbusi vos 3 mėnesius. R. Saulytė buvo vadinama „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio žmogumi, mat ji ir į Teisingumo ministeriją priimta asmeniniu R. Žemaitaičio prašymu, o ne ministro pasirinkimu.

Pašnekovė patvirtina informaciją, kad būtent R. Žemaitaitis pasiūlė jai kanclerės pareigas Teisingumo ministerijoje, kuriai vadovavo formaliai „Nemuno aušros“ deleguotas Rimantas Mockus.

„Nėra paslapties, aš kalbėjausi su R. Žemaitaičiu dėl galimybės realizuoti savo tam tikras ekspertines žinias. (...) Aš paprašiau Remigijaus galimybės realizuoti savo kompetencijas, mes iš tikrųjų daug kalbėjome apie kompetencijas, apie aplinkosaugą jau tuomet, na, ir jis pasiūlė man pabandyti eiti pareigas, kurios atrodė tinkamos“, – sako pašnekovė, kalbėdama apie kanclerės pareigas Teisingumo ministerijoje.

Bet R. Saulytei ir R. Mockui sutarti kartu nepavyko. Pati R. Saulytė portalui LRT.lt tuomet komentavo, kad atsisveikino su ministerija labai noriai, nes tai, kas čia vyko, jai buvo nepriimtina, o labiausiai ne pakeliui buvo su paties ministro darbo principais, požiūriu į čia dirbančius žmones, kuriamą aplinką ir propaguojamas vertybes.

Vis tik pačioje Teisingumo ministerijoje tarp žmonių, su kuriais R. Saulytei teko bendrauti, sklando skirtingos nuomonės. Pavyzdžiui, teigiama, kad būdama kanclere R. Saulytė ilgainiui pradėjo nebevaikščioti į Vyriausybės tarpinstitucinius pasitarimus, kuriuose paprastai dalyvauja kancleriai, nes neva tiesiog neturėjo kompetencijos atstovauti ministerijai. Vietoje jos ministro sprendimu šias funkcijas turėjo atlikti viceministras Rytis Jokubauskas.

Tarpinstituciniuose pasitarimuose, kurie biurokratų kalba vadinami tiesiog TAP`ais, kancleriai galutinai suderina teisės aktus, kurie paskui svarstomi Vyriausybės posėdžiuose.

„Tie kanclerių pasitarimai yra gryna teisė, tai paskutinis etapas prieš einant į Vyriausybę, prieš balsavimą. Jie vyksta vieną dieną iki Vyriausybės posėdžio. Tai ten būna įvairių pastabų, toks teisinis argumentų dėliojimas, galutinis aktų suderinimas. Teisingumo ministerijos kancleris turėjo būti stiprus teisininkas, nes visų ministerijų teisės aktai eina derinti per mus. Na, ir visiškai pradėjo stoti mūsų darbas“, – skundėsi vienas ministerijos pareigūnas.

Neoficialiai pasakojama, kad Vyriausybės kancleris netgi paskambino teisingumo ministrui R. Mockui, prašydamas į pasitarimus siųsti ką nors kitą, nes padėtis esą darosi sudėtinga.

„Ne, tai visiškai netiesa. Iš tikrųjų tik atėjus dirbti į ministeriją, praktiškai pirmą dieną, man buvo pasakyta, kad aš nesikiščiau į jokią veiklą ministerijoje, kad aš nesu ministro žmogus ir nesiimčiau jokių dalykų ir jokių darbų. Tikrai kreipiausi dėl vaikščiojimo į TAP`ą ir dėl kompetencijos į Vyriausybės kanceliariją, iš kanceliarijos negavau jokio draudimo, kad aš į TAP`us vaikščioti negaliu, neturiu kompetencijų ar panašiai. Neleisti man vaikščioti į TAP`us, prisidengiant kompetencijos stygiumi, buvo vienašališkas ministro sprendimas. Nors aš klausiau, kaip būdavo ministerijose anksčiau, tai buvo kanclerių, kurie ten vaikščiojo, buvo kanclerių, kurie nenorėjo vaikščioti, buvo kanclerių, kurie turėjo teisinį išsilavinimą, buvo tokių, kurie neturėjo teisinio išsilavinimo“, – sakė R. Saulytė.

Taip pat du šaltiniai teigia, kad R. Saulytė anksčiau buvo siūloma į aplinkos viceministrus ministrui Povilui Poderskiui, bet pats ministras ir R. Saulytė portalui LRT.lt šią informaciją paneigė.

„Tikrai oficialiai galiu paneigti šią informaciją“, – sakė P. Poderskis.

„Ne, čia visiškai netiesa, manęs toks siūlymas nebuvo pasiekęs. Bet man einant į Teisingumo ministerijos kancleres mes tikrai kalbėjome apie aplinkos sritį, nes mes tikrai žiūrėjome, kur mano kompetencijos, mano patirtis būtų tinkama ir didžiausia, kur galėčiau padaryti didžiausią pokytį, turėdama vadybinių kompetencijų ir kitų žinių“, – pasakojo R. Saulytė.

Iškėlė klausimų dėl pirkimų iš su seserimi susijusios įmonės

Prieš Teisingumo ministeriją R. Saulytė dirbo akcinėje bendrovėje „Via Lietuva“ Korporatyvinių reikalų grupės vadove ir kartu su buvusiu Projektų valdymo grupės vadovu G. Katinu pasitraukė, kai buvo atleistas bendrovės generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

„Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčių objektų, įskaitant valstybinės reikšmės kelius, priežiūrą ir plėtrą.

Buvęs aplinkos ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas viešai iškėlė klausimą dėl viešinimo konkursų ankstesnėse R. Saulytės darbovietėse, kai šiuos konkursus laimėjo R. Saulytės sesers Gintarės Saulytės-Šulgat komunikacijos agentūra „Idea prima“. Sesuo yra šios agentūros partnerė.

Pavyzdžiui, 2024 m. spalį „Idea prima“ laimėjo 60,5 tūkst. eurų vertės „Via Lietuva“ pirkimą, pagal kurį bendrovei reikėjo pagal pateiktą situacijos aprašymą sukurti vaizdinių priemonių rinkinį socialinių tinklų kampanijai. „Via Lietuva“ norėjo visuomenei išaiškinti, už ką tiksliai yra atsakinga „Via Lietuva“, o už ką kitos įmonės, rangovai arba savivaldybės. Regis, „Via Lietuva“ buvo susirūpinusi, kad kartais ji yra tapatinama su kitomis įmonėmis ar institucijomis, kurios netinkamai vykdo savo veiklą.

Dar anksčiau R. Saulytė dirbo „Vilniaus vandenyse“, kurių viešajame pirkime irgi dukart triumfavo „Idea prima“: 2021 metais vizualinės komunikacijos paslaugas „Vilniaus vandenys“ pirko už 72,6 tūkst. eurų, 2022 metais – irgi už 72,6 tūkst. eurų.

R. Saulytė „Vilniaus vandenyse“ dirbo 2020–2022 metais, bet jos sesuo partnere agentūroje „Idea prima“ tapo tik 2025 metų sausį, o iki tol ten dirbo kaip projektų vadovė ir projektų direktorė. Taigi minimu laikotarpiu sesuo buvo ne agentūros savininkė, o samdoma darbuotoja.

„Visais atvejais ponui S. Gentvilui galėčiau pasakyti (nors asmeniškai nesu pažįstama, nes nė su vienu politiku nebendrauju, išskyrus Remigijų), tai jeigu jis mato kažkokius interesų konfliktus ar panašiai, tai jis turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl išaiškinimo, ar čia buvo koks interesų konfliktas, ar nebuvo. Kad mano sesuo dirba komunikacijos srityje, kurią kuravau ir aš, na, visose mano deklaracijose nurodyta „Idea prima“ ir kad sesuo joje dirba. Aš buvau atsiribojusi ir nuo visų pirkimo procedūrų: nedalyvavau nei kaip ekspertė, nei kaip pasiūlymų teikėja, nei kaip komisijos narė“, – teigė pašnekovė.

R. Saulytė anksčiau taip pat yra vadovavusi prekybos centro „Maxima“, Specialiųjų tyrimų tarnybos komunikacijai, koordinavo vidinės komunikacijos procesus aukštųjų technologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“.

Teisingumo ministerijoje pasakojama, kad R. Saulytė labai nusivylė ministerijoje pamačiusi, kad vykdomi viešieji pirkimai yra itin menki. „Ji stebėjosi, sakė: žiūrėkit, kodėl jūs čia neperkat, o kitos ministerijos kaip Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija viešinimo paslaugas perka už pusę milijono. Na, taip, bet jie tiesia kelius, atsakingi už didžiuosius projektus, o mes neturime tokių projektų“, – pasakojo vienas Teisingumo ministerijos atstovas.

Su Žemaitaičiu susipažino renginyje

Paklausta, kaip susipažino su R. Žemaitaičiu, R. Saulytė teigė su juo esanti pažįstama labai seniai, dar nuo darbo laikų prekybos centre „Maxima“, kur dirbo su vidine ir išorine komunikacija.

„Susipažinome per kažkokį renginį. Jis buvo pakankamai viešas ir žinomas žmogus, man teko jį kalbinti ir po to mes kartais per mano darbinę karjerą pabendraudavome. Tiesiog pabendraudavome žmogiškai, kaip sekasi ir panašiai. Tada atėjęs į valdžią Remigijus išsakė, kad jam labai trūksta ekspertų, žmonių, galinčių ir norinčių dirbti. Na, mano noras būti eksperte ir jo noras turėti ekspertų sutapo“, – teigė R. Saulytė.

Pašnekovė teigė su būsimąja premjere ir, jei teks, su prezidentu ketinanti aptarti savo viziją ir jų lūkesčius aplinkos ministrui.

„Jei mūsų vizijos sutaptų, aš imčiausi nelengvos dalios tapti ministre. Bet jei tos vizijos išsiskirtų, jei mano kompetencijos pasirodytų nepakankamos, jei aš neatliepčiau lūkesčių, aš pati nekandidatuočiau, atsiimčiau savo kandidatūrą“, – sakė R. Saulytė.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad jei taps ministre, suburs nepriklausomų ekspertų komandą: „Viena iš mano sąlygų kandidatuoti buvo, kad aš turėsiu laisvę suburti ekspertų komandą, ne politikų.“

Paklausta, ar ji tuo tiki, ypač po to, ką apie nepriklausomybės nebuvimą viešai papasakojo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, R. Saulytė sakė, kad dėl to ir svarbu pasikalbėti su premjere, su prezidentu. „Remigijus man pažadėjo, kad aš turėsiu laisvę suburti srities ekspertų komandą. Tai buvo viena iš mano sąlygų, kurią jis patenkino, todėl aš sutikau tapti kandidate“, – teigė kandidatė į ministrus.

Draugų grupė iš „Via Lietuvos“ pereina į Žemaitaičio ministerijas?

„Vilniaus vandenyse“ R. Saulytė dirbo su M. Švaikausku, paskui kartu perėjo į akcinę bendrovę „Via Lietuva“. Politiniuose kuluaruose juokaujama, kad dabar dalis iš „Via Lietuvos“ atleistų ar pasitraukusių darbuotojų įsitvirtina aplinkos apsaugos sektoriuje: kaip minėta, darbą Statybos sektoriaus vystymo agentūroje pradėjo G. Katinas, o R. Saulytė siūloma į aplinkos ministres.

Neoficialiais duomenimis, M. Švaikauską norima įdarbinti viešojoje įstaigoje Žemės ūkio duomenų centre, per kurią eina pasėlių deklaravimas. Liepos pabaigoje kaip tik buvo paskelbtas konkursas direktoriaus pareigoms.