Lietuvai netrukus reikės pasirinkti – priimti bent 158 migrantus ar mokėti tris milijonus eurų viršijantį solidarumo įnašą. Vyriausybė sprendimą ketina priimti dar šiemet, prieš įsigaliojant Europos Sąjungos Migracijos paktui. Opozicija sako, kad jo reikia anksčiau, kad būtų spėta pasirengti integracijai ar įtraukti pinigus į biudžetą.
Prieš ketverius metus vietoj nakvynės namų įkurtas pabėgėlių centras buvo perpildytas – gyveno ir keturi šimtai žmonių, kai vietų kone perpus mažiau. Dabar čia gyvena kone du šimtai žmonių, daugiausia ukrainiečiai. Ir užsieniečių 4 centruose iš viso 450. Galėtų gyventi dar kone tiek.
„Tranzito žmonės, kurie keliavo per Lietuvą iš kitos Europos Sąjungos šalies, užtrunka iki mėnesio jų buvimas Lietuvoje. Ukrainiečiai pakankamai ilgai gyvena“, – sako Priėmimo ir integracijos agentūros direktorius Gediminas Pocius.
Dabar bandančiųjų per Baltarusiją patekti į Lietuvą vaizdai nebėra pasieniečių kasdienybė. Kitaip nei pietų šalyse, kur laivais plaukiančių migrantų vėl daugėja. Tad dar pernai Europos Sąjunga nusprendė dalytis migrantais. Pagal kvotas Lietuvai tektų 158 migrantai iš pietinių šalių.
„158 žmonių perkėlimas ir integracija nesudarytų didelio iššūkio Lietuvai“, – teigia G. Pocius.
Už vieno integraciją bendrija skirtų iki 10 tūkstančių eurų. Tačiau valstybės narės gali pasirinkti vietoje migrantų mokėti solidarumo įnašą. Lietuvai jis būtų daugiau nei 3 milijonai eurų.
„Gali būti, kad Lietuva pasirinks arba priimti pabėgėlius, arba mokėti pinigus, o gali būti tarpinis variantas“, – komentuoja Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Svarsto ir laikinasis vidaus reikalų ministras.
„Tai nėra daug palyginti su 20 tūkst., kurie kasmet atvyksta darbo pagrindais į mūsų šalį. Bet iš kitos pusės, tai jautru“, – kalba Vladislavas Kondratovičius.
Buvusi vidaus reikalų ministrė, inicijavusi migrantų prie Baltarusijos sienos apgręžimą, ragina paskubėti priimti sprendimus, nes reikia pasiruošti.
„Aš būčiau labiau linkusi pasirinkti finansus, kad Lietuva mokėtų, įsivertinus galimas rizikas, sėkmingą, nesėkmingą integracijos procesą“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė.
Kaip ir prieš trejus metus, taip ir dabar – migrantams didžiausias išbandymas yra kalba.
„Lietuvių kalbos mokymasis, kuris kartais stringa, būsto paieška, prieinamumas vertėjų egzotiškesnių kalbų. Šiuo momentu lietuvių kalbos mokymo užsieniečiams sistema nėra sistema“, – tvirtina G. Pocius.
Tad ministras sako, sprendimus priims specialiai tam sudaryta migracijos komisija.
„Ar yra migrantai artimi mūsų šaliai, ar nėra, galima žiūrėti į tai“, – sako vidaus reikalų ministras.
„Bus pagal kvotą ir tikrai negalės išsirinkti, jei kiekvienas pradės rinktis, neįmanoma bus proceso užtikrinti“, – teigia A. Bilotaitė.
O, pasak politikų, svarbiausia, kad bendrijos sukurta sistema veiktų, nes jos gali prireikti ir pačiai Lietuvai.
„Lietuva yra be penkių minučių ant kito pabėgėlių krizės slenksčio“, – sako L. Šedvydis.
Eurostato duomenimis, vien per tris mėnesius šiemet Europos Sąjungoje pateikti kone du šimtai tūkstančių prieglobsčio prašymų.
