Neseniai suremontuotas Klaipėdos švyturys atvertas visuomenei nebus: nuspręsta, kad statinys nepritaikytas turistams. Taip pat atsižvelgta į geopolitinę situaciją – greta švyturio yra strateginiai valstybės objektai. Visgi švyturių entuziastai teigia, kad tai praradimas, nes švyturys būtų itin patrauklus lankytojams.
Klaipėdos švyturys remontuotas kone metus, darbai baigti šiemet vasarį. Planuota, kad švyturys bus atviras lankytojams.
„Gavom rekomendacijas iš vyriausybės, iš Krizių valdymo centro, kad esant tokiai geopolitinei situacijai gal būtų rizikinga atverti šitą švyturį būtent visuomenės lankymui dėl jo būtent tokios lokacijos. Aplinkui yra Klaipėdos naftos teritorija, daug terminalų, vyksta gyvenimas, tikrai daug pavojingų krovinių kraunama“, – sako Transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.
Apie Klaipėdos uosto teritorijoje esančio švyturio atidarymą buvo kalbama ne vienerius metus.
„Labai būtų gerai, vis tiek žmonės ateina čia prie jūros, kažkur praleistų laiką ilgiau grynam ore“, – teigia sutiktas vyras.
Akcentuojama, kad švyturyje nėra lankytojams pritaikytos infrastruktūros.
„Jis yra, vis dėlto, navigacinis įrenginys. Tai tas patekimas į patį švyturį nėra pats patogiausias. Remonto metu bandėm tam tikrus aspektus išspręst ir iš mūsų pačių darbuotojų saugos, kad tarkim, lipant laiptais būtų tinklas apsauginis“, – tikina T. Kolendo.
Švyturių entuziastai sprendimu nusivylė.
„Už 150 tūkst. eurų suremontuoja tą švyturį, skelbia, kaip atiduos jį turizmui, ir staiga susirenka mūsų, atsiprašant jūriniai saldofonai tokie, ir pasiskelbia, kad ne, nesaugu, geopolitinė situacija“, – sprendimu piktinasi farologas Aidas Jurkštas.
Švyturių tyrinėtojo teigimu, švyturiai – visuomenės turtas.
„Šie laikai taigi yra google laikai – atsidarai, kiekviena jūsų „bačka“ matosi. Ką jūs įsivaizduojat, kad tas turistas ateis ir ugninėm strėlėm šaudys į tas jūsų „bačkas“? Yra lankymo kontrolė, yra bilietai, tai daroma tik dieną, yra prižiūrima, yra daugybė priemonių, yra gidai, galų gale registracija. Reikia tiesiog namų darbus daryti“, – teigia A. Jurkštas.
Lietuvoje yra 7 švyturiai, iš kurių 4 jūriniai: Klaipėdos, Nidos, Juodkrantės ir Palangos-Šventosios bei trys vidaus vandenų – Uostadvario, Ventės bei Pervalkos.
Klaipėdos švyturys – pats seniausias Lietuvoje. Į uostą įplaukiančius laivus jis pasitinka nuo 1796 metų. Tiesa, per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1945 metais atstatytas, po 8 metų perstatytas ir patobulintas. Jo šviesa sklinda 33 kilometrus.
Kadangi Klaipėdos švyturys įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, ateityje siūloma ieškoti galimybių jį atverti lankytojams, o kol kas juo grožisi stirnos.
„Turim stirnų šeimynėlę – 4 stirnos vaikšto po teritoriją, kas rodo, kad joms čia tikrai patinka ir joms saugu, bet ne visai gal žmonėms“, – pasakoja Transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Apsilankyti švyturyje ir toliau bus galima kartą per metus, minint pasaulinę švyturių dieną.
