Žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle pareiškė, kad rusų kalbos kiekis Vilniuje jau netoleruotinas ir siūlo susigrąžinti sostinę. Tai sukėlė naują diskusijų bangą apie imigrantų integraciją, Lietuvos politiką atvykėlių atžvilgiu ir lietuvių kalbos vartojimą viešose vietose. Kritikai sako, kad tokie komentarai skatina priešiškumą, kiti atkerta, jog Lietuvoje durys imigrantams pernelyg plačiai atvertos.
Jakilaitis: nuosekliai stebiu, kaip daugėja rusų kalbos, ji skamba vis garsiau
Žurnalistas Edmundas Jakilaitis teigia Vilniuje pastebintis, kad rusų kalbos vartojimas vis labiau dominuoja viešojoje erdvėje, o tai, pasak jo, tampa problema, kadangi lietuvių kalba po truputį yra išstumiama.
„Senamiestyje gyvenu jau ketvirtį amžiaus ir nuosekliai stebiu, kaip jame, ypač prasidėjus karui, daugėja rusų kalbos. Ji skamba vis garsiau. Tose pačiose aptarnavimo įstaigose žmonės kreipiasi į darbuotojus rusų kalba, o jie jos nemokėdami naudoja programėles ar kitaip bando susikalbėti. Tai socialinio stebėjimo įrašas, kuris, man atrodo, mums, kaip žmonėms, puoselėjantiems savo kalbą, yra svarbus, nes lietuvių kalba tampa mažuma. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybinė kalba turėtų išlikti“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ savo įrašą socialiniame tinkle apie rusų kalbos plitimą Vilniuje komentuoja jis.
Pasak žurnalisto, argumentas, kad rusų kalba paplito dėl į Lietuvą atvykusių ukrainiečių karo pabėgėlių ir nuo režimo bėgančių baltarusių, yra netinkamas – esą juo siekiama nukreipti dėmesį nuo esminės problemos – rusų kalbos Lietuvoje plitimo.
„Tai yra bandymas nukreipti dėmesį nuo esmės – Rusijos piliečių Lietuvoje. Ukrainiečiai pabrėžtinai tarpusavyje kalba ukrainiečių kalba, o mano įrašas buvo apie rusų kalbą. Žinome, kad Vilniaus centre Rusijos piliečiai skirtingais laikotarpiais įsigijo daugybę nekilnojamojo turto, kaip ir pajūryje. Dėl to turi galimybių atvažiuoti į Lietuvą. O ir didėjantis baltarusių kiekis nebūtinai turi kažką bendro su politiniais persekiojimais. Juos valstybė žino ir jie nesudaro reikšmingos daugumos“, – sako E. Jakilaitis.
Šileris: dabar yra politinis klausimas, koks bus Vilnius ir kokia bus Lietuva
Jam antrina ir buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, kuris pabrėžia, kad nors Lietuva pati plačiai atvėrė duris migrantams, sudarydama lengvas sąlygas jiems čia atvykti, situacija tampa nebevaldoma. Anot jo, migrantų, atvykusių iš buvusių sovietinių šalių, dominavimas Lietuvoje gali sustiprinti ir propagandos grėsmę.
„Migracijos departamento publikacija rodo, kad dabar pas mus dominuoja buvę sovietinių respublikų gyventojai – kirgizai, tadžikai, tie patys ukrainiečiai, baltarusiai. Sudarome lengvas sąlygas jiems atvykti į Lietuvą ir atitinkamai ima dominuoti rusų kalba. O, kalbant apie švietimą, mes dėl savo neryžtingumo palikome visą rusų mokyklų infrastruktūrą, kuri tapo agresoriaus įrankiu, nes jose mokosi iš agresoriaus pavergtų kraštų atvykę gyventojai, kurie tiek nutautėję, kad nebekalba savo kalba“, – komentuoja A. Šileris.
Jo teigimu, valstybės institucijos vengia spręsti šią problemą ir atideda svarbius sprendimus, susijusius su ugdymo organizavimu lietuvių kalba. Pasak buvusio vicemero, migrantų vaikai turėtų būti įpareigoti mokykloje mokytis būtent valstybine kalba.
„Dabar yra politinis klausimas, koks bus Vilnius ir kokia bus Lietuva. Seime buvo atmestas pasiūlymas pertvarkyti švietimo įstatymą ir įpareigoti trečiųjų valstybių piliečių vaikus mokytis mokyklose lietuvių kalba. Tai reiškia, kad valstybė ne žodžiais, o realias veiksmais tą problemą stumia į ateitį“, – pažymi jis.
Tačiau Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad nuo praėjusių metų sausio 1 dienos fiksuojama, jog trijų pagrindinių rusakalbių pilietybių skaičius sumažėjo apie 20 tūkst. Ji taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis ukrainiečių nemoka anglų kalbos, todėl Lietuvoje šneka rusiškai, o ir migrantai iš centrinės Azijos valstybių nebūtinai yra rusakalbiai.
„Tai, kad padidėjo rusų kalbos vartojimas, lėmė ukrainiečiai, nes didžioji dalis nemoka anglų kalbos. O Azijos valstybių piliečiai ne visi kalba rusiškai, daugiausia tarpusavyje bendrauja savo kalba. Tai kol turėsime pabėgėlių bendruomenę, tol rusų kalba išliks dominuojanti. O kita kalba kalbančios darbo jėgos pas mus ateityje tikrai padaugės, nes atvyks ir daugiau žmonių iš kitų kraštų“, – sako Migracijos departamento vadovė.
Tuo metu Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynskis atkreipia dėmesį, kad užsieniečių integracija į lietuvišką bendruomenę nėra lengva, o galimybes mokytis lietuvių kalbos apsunkina lietuvių kalbos kursų trūkumas.
„Mes gerbiame jūsų požiūrį į valstybinę kalbą, todėl skatiname baltarusius mokytis lietuvių kalbos ir daugiau kalbėti baltarusiškai. Tačiau reikia pagalvoti apie tai, kad žmonės atvažiuoja į Lietuvą, bėga nuo režimo ir ieško, kaip pradėti naują gyvenimą. Integracija nėra lengva, o ir lietuvių kalbos kursų nėra daug. O be praktikos išmokti kalbą sunku. Sakyčiau, padėtų įvairios iniciatyvos, renginiai, kur būtų proga pabendrauti lietuviškai“, – pažymi pašnekovas.
Kultūros viceministras: reikia galvoti ir apie tai, kokiu būdu žmonės mokysis lietuvių kalbos
Kultūros viceministras Viktoras Denisenko išreiškia požiūrį, kad, nors integracijos klausimas yra labai svarbus, kalba negali tapti pagrindu diskriminuoti kitų tautybių žmones.
„Mes kartais, sakyčiau, pervertiname kalbos klausimą. Priminsiu Lietuvos Konstitucijos 29 str., kuriame nurodoma, kad kalba negali būti priežastis diskriminuoti ir negali būti priežastis suteikti kažkokių preferencijų. Kalba yra instrumentas. Suprantama, kad toks jautrus požiūris į rusų kalbą egzistuoja pirmiausia todėl, kad Rusijos politinio rėžimo politika, sakyčiau, apnuodijo viską, kas yra rusiška. Tai yra būtent Kremliaus atsakomybė, jie tai padarė.
Bet atsakant į jūsų klausimą, mums svarbu tam tikras visuomenės vieningumas, nepriklausomai nuo to, kaip ir kokia kalba kalba šios visuomenės atstovai, lojalumas valstybei. Lojalumą valstybei formuluoju taip – kiekvienas Lietuvos pilietis, gyventojas, kuris sieja ateitį būtent su šita valstybe, turi būti suinteresuotas šitos valstybė stabilumu ir klestėjimu“, – kalbėjo V. Denisenko (patikslinta 2025-07-10, 15:26).
Anot kultūros viceministro, nustatant kalbos reikalavimus migrantams, svarbu kalbėti ir apie įgyvendinimo priemones bei galimybių užtikrinimą. O, šiuo metu, kaip teigia V. Denisenko, prioritetas skiriamas gynybos finansavimui.
„Reikia galvoti ir apie tai, kokiu būdu žmonės mokysis lietuvių kalbos, kaip mes tai kontroliuosime ir tikrinsime žinias, kurias privalės įgyti migrantai. Pavyzdžiui, svarstoma neleisti migrantų vaikų į rusakalbes mokyklas. Bet tokiu atveju bandau įsivaizduoti, kaip su, tarkime, 14-mečiu ukrainiečiu bendrautų mokytojai? Labai sunku įsivaizduoti tą mechanizmą“, – komentuoja V. Denisenko.
Politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė atskleidžia, kad būtent geopolitinė realybė paskatino priešiškas nuotaikas rusakalbių atžvilgiu, o rusų kalba asocijuojama su prorusiškais naratyvais.
„Tautinių mažumų tyrimai rodo po 2022 m. išaugusį įtarumą ir sumažėjusią toleranciją rusakalbių atžvilgiu, nenorą su jais gyventi kaimynystėje, nuomoti būstą ar dirbti vienoje vietoje. Tačiau lietuviai skiria migrantus iš Rusijos ir iš Ukrainos bei Baltarusijos. Dvigubai daugiau žmonių nenorėtų gyventi šalia migrantų iš Rusijos nei Baltarusijos. Į rusų kalbą taip pat žiūrima kitaip nei į, pavyzdžiui, prancūzų, nes manoma, kad rusų kalbą lydi ideologija ir Rusijos režimo platinami naratyvai. Todėl girdėdami šią kalbą žmonės jaučia grėsmę“, – aiškina politologė.
* Šis tekstas buvo redaguotas. Jame patikslinta kultūros viceministro V. Denisenko citata.
