„Subtili ir sudėtinga operacija“: kas slypi už politinių kalinių paleidimo Baltarusijoje?

Baltarusijoje birželio mėnesį apsilankius JAV specialiajam pasiuntiniui Keithui Kelloggui, Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido 14 politinių kalinių, tarp jų ir Siarhejų Cichanouskį – Baltarusijos prezidente Vakaruose pripažįstamos ir Lietuvoje gyvenančios Sviatlanos Cichanouskajos sutuoktinį.

Šaltinių duomenimis, iš to, kiek Lietuva turi duomenų, JAV už šį kalinių paleidimą nieko Baltarusijai nepažadėjo. A. Lukašenkai šįkart pakako pasiglėbesčiavimo ir rankų paspaudimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu K. Kelloggu. Bet kur tokie susitikimai veda – atviras klausimas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete inicijavo pokalbį apie tai, ką Lietuvai reiškia toks JAV ir Baltarusijos bendravimas.

„Mes turime žinoti, kas kalbama apie mainus virš mūsų galvos ir ar mes patys nesame mainų objektas?“ – baiminosi Ž. Pavilionis.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas patvirtino, kad toks pokalbis komitete su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu tikrai vyko, bet, jo teigimu, Lietuvai nebuvo keliami jokie reikalavimai ar įpareigojimai.

„Politinių kalinių išlaisvinimas buvo labai subtili ir sudėtinga operacija, bet Lietuvai nebuvo keliami jokie reikalavimai ar įsipareigojimai“, – sakė R. Motuzas.

Neoficialiais duomenimis, Lietuva tikisi dar vieno amerikiečių ir baltarusių pokalbių raundo, Baltarusijoje yra įkalinta ir viena Lietuvos pilietė.

Vieno šaltinio teigimu, JAV ambasadorė Kara C. McDonald šių metų pradžioje vykusiame susitikime su aukštu Lietuvos politiku yra uždavusi klausimą, kaip Lietuva žvelgtų į sankcijų švelninimą kalio trąšų eksportuotojai „Belaruskalij“, bet neva gavusi atsakymą, jog žvelgtume nekaip.

Tačiau kitas aukšto rango pareigūnas portalui LRT.lt tai paneigė, sakydamas, jog šis klausimas nebuvo iškeltas susitikimų metu, bet, jo teigimu, Lietuva neturi jokios konkrečios informacijos, apie ką tarpusavyje kalbasi amerikiečiai su baltarusiais. Taigi iš esmės esame po nežinojimo uždanga.

„Čia ir bėda, kad mes nežinom. Esu tikras, kad kalba apie trąšas, bet mes neturime iš JAV jokio kreipimosi ar prašymo“, – sakė aukštas pareigas einantis pašnekovas.

Paleidžia po keletą politinių kalinių, nors jų daugiau kaip tūkstantis

Šį birželį A. Lukašenka po susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu K. Kelloggu išleido 14 kalinių. Tarp jų buvo Baltarusijos, JAV, Japonijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Švedijos piliečiai.

2025 metų balandį Minske viešėjo K. Kelloggo pavaduotojas Johnas Coale ir tuomet iš kalėjimo buvo paleistas JAV pilietis Jurijus Ziankovičius.

Šių metų vasario mėnesį Baltarusijoje lankėsi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Chrisas Smithas. Skirtingai nei K. Kelloggo apsilankymas, šis susitikimas buvo ne toks viešas, po jo išvaduoti 3 politiniai kaliniai: Mykola Šuhajevas, Andrejus Kuznečiukas ir Jelena Movšuk.

Nors tai lašas jūroje, nes, liepos 2-osios duomenimis, iš viso Baltarusijos režimas laiko įkalinęs 1164 politinius kalinius, bet tai rodo, jog A. Lukašenka kažko nori iš Jungtinių Valstijų.

„Tai reikėtų matyti kaip tęstinį ir nesibaigiantį procesą, nes Baltarusijos režimas atitinka visus teroristinio mąstymo bruožus, kai vieni asmenys paleidžiami, kiti suimami. Tai toks nesibaigiantis jų resursas“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentas Vytis Jurkonis.

Ko Lukašenka gali norėti?

Pasak V. Jurkonio, Baltarusija šiame kontekste gali norėti keleto dalykų: įvairių sankcijų naikinimo arba bent jau sušvelninimo, ypač kalio trąšų eksportuotojai „Belaruskalij“ bei oro linijoms „Belavia“, taip pat JAV ambasados Minske veiklos atnaujinimo.

„Yra kalbų apie galimą dalies JAV diplomatų grįžimą į Minską“, – sako V. Jurkonis.

Diplomatiniai JAV ir Baltarusijos santykiai jau ilgą laiką banguoja. 2008 metais Baltarusija, reaguodama į amerikiečių sankcijas, išsiuntė JAV ambasadorių ir didžiąją dalį diplomatų.

Paskui 2015 metais Baltarusija paleido keletą politinių kalinių ir JAV sušvelnino sankcijas, o 2019-aisiais šalys netgi ėmė kalbėtis apie diplomatinių santykių normalizavimą ir apsikeitimą ambasadoriais. JAV iš naujo paskyrė ambasadorę Baltarusijai Julie Fisher, bet agremanas jai nebuvo suteiktas, tad ji kurį laiką dirbo iš Lietuvos.

Vis tik 2021-aisiais Baltarusija uždarė USAID biurą Minske, savo veiklą buvo priverstas stabdyti ir JAV ambasados viešosios diplomatijos skyrius. O kai Rusija su Baltarusijos parama 2022 metų vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą, JAV apskritai sustabdė visą ambasados veiklą Minske.

A. Lukašenkos susitikime su K. Kelloggu dalyvavęs Baltarusijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Valentinas Rybakovas nurodė, kad šalys pirmiausia aptarė visišką dvišalių santykių normalizavimą.

„Pirmiausia, darbotvarkėje yra visiškas ir galutinis dvišalių santykių normalizavimas bei abiejų ambasadų veiklos atnaujinimas abiejose šalyse“, – V. Rybakovą citavo naujienų agentūra „Belta“.

„Ką mes galime numanyti, kad toliau bus kalbamasi ir apie galimą sankcijų atpalaidavimą. Nėra paslaptis, kad Baltarusijos režimas suinteresuotas didesniu mobilumu (kalbu apie „Belavią“) ir kalio trąšų eksportu“, – priduria V. Jurkonis.

Baltarusijai yra taikoma daugybė JAV ir Europos Sąjungos sankcijų tiek dėl 2021* metų priverstinio keleivinio „Ryanair“ orlaivio nutupdymo, tiek dėl 2020 metų prezidento rinkimų, kai buvo brutaliai nuslopinti protestai, tiek dėl Baltarusijos paramos Rusijai kare prieš Ukrainą. Skaudžiausios yra sankcijos bendrovei „Belaruskalij“, nes lėšos už kalio trąšų eksportą pildė režimo kišenę.

Kad sankcijų švelninimas yra prioritetas, teigė ir Baltarusijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms V. Rybakovas, „Mes nuolat kartojame, kad sankcijos yra pritaikytos visiškai nelegaliai. Tai vienpusės sankcijos, jos pažeidžia visas tarptautinės teisės normas. Šis kausimas yra diskutuojamas ir mes bandome rasti sprendimą“, – naujienų agentūrai „Belta“ nurodė V. Rybakovas.

Beveik niekas neabejoja, kad Minsko veiksmai yra suderinti su Maskva, nes Rusijai būtų patogu apeiti sankcijas per Baltarusiją, jei sankcijų režimas šiai kaimynei būtų sušvelnintas.

„Iš principo sankcijų atpalaidavimu Baltarusijai yra suinteresuotas ir Kremlius, nes Baltarusija nuo seno atlikdavo tam tikrą sankcijų apeidinėjimo funkciją: per šią šalį vykdavo lašiša, avokadai, nafta ir kas tik nori – ir į vieną, ir kitą pusę. Suprantama, tiek Minsko režimui tai papildoma priemonė užsidirbti pinigų, tiek Kremliui patogu ir santykinai pigiau apeidinėti sankcijas“, – teigia V. Jurkonis.

Šiuo atveju JAV sankcijos daugeliu atvejų būna skaudesnės nei Europos Sąjungos, nes amerikiečių sankcijos būna ne tik pirminės, bet ir antrinės, t. y. sankcijos taikomos visai su JAV nesusijusioms įmonėms ar piliečiams, kurie turi ryšių su sankcionuojamu objektu – šiuo atveju Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis ar piliečiais, institucijomis.

Skirtingai nuo pirminių sankcijų, kurios įgyvendinamos skiriant baudas ar konfiskuojant JAV turimą turtą, antrinių sankcijų svarba remiasi JAV įtaka viso pasaulio finansų sistemai ir tuo, kad JAV doleris pasauliniu mastu naudojamas valiutos rezervų kaupimui.

Su Lukašenka glebėsčiavosi ir anksčiau

Ž. Pavilionis sako bijantis, kad susitarimas gali būti pasiektas Lietuvai už nugaros ir kad jis gali paveikti mūsų šalį. Nerimą jam ypač kelia tai, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra linkusi į pirk–parduok tipo ryšius.

„Aš manau, kad tai gali būti tam tikrų grupių, susibūrusių aplink D. Trumpą, interesas – pasišildyti rankeles ar kišenes režimuose, kurie tuos turtus D. Trumpo aplinkai paprastai sunešdavo. Dvi valstybės, kurios susijusios kaip broliai dvyniai – Baltarusija ir Rusija – visada pasiruošusios korumpuoti Vašingtoną ar kitas NATO sostines, įskaitant Lietuvą. Visada. Kai aš dirbau Baracko Obamos laikais, tai rusų kyšių dydis prasidėdavo nuo 200 tūkst. dolerių ir lipdavo į viršų. Čia apie Kongrese įprastines sumas, kuriomis jie operuodavo. Tikėtis, kad tai baigėsi, niekaip negalėčiau. O kadangi D. Trumpo administracijoje atsirado tas pirk–parduok noras, tai jis gali būti patenkintas, jeigu amerikiečiai nebus budrūs. O tai reiškia, kad baltarusiškas ir rusiškas režimas įsitvirtina ilgam, ir tai reiškia, kad mes tampame antrarūšėmis valstybėmis“, – sako Ž. Pavilionis.

Pasak politiko, šiuo metu neįmanoma būti ramiam tol, kol nėra kokio nors aiškaus patikinimo iš Baltųjų rūmų. Panašią poziciją portalui LRT.lt yra išreiškę ir vadovaujamas pareigas einantys Lietuvos pareigūnai – pasak jų, Lietuva nėra smulkiai informuojama apie JAV ir Baltarusijos pokalbių turinį.

„Jūs matėte, ką pasakė S. Cichanouskis, išėjęs iš kalėjimo? Jis pasakė, kad „Jūs, Lietuva, galėtumėt ir visus kalinius išlaisvinti.“ Ir tada tą pačią dieną ataidi Baltarusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose, kuris pasakė: „Mes intensyviai deramės su Amerika dėl visų sankcijų panaikinimo.“ Man tai pavojaus signalai. Aš tokių pavojaus signalų mačiau. Mano laikais Hillary Clinton lygiai taip pat apsikabino A. Lukašenką, nes kažkodėl panoro prisodrinto urano ir net deklaracija parėmė Astravo atominę elektrinę“, – sako konservatorių politikas.

2010-aisiais JAV ir Baltarusija pasirašė susitarimą, pagal kurį Baltarusija sutiko atsisakyti apie 220 kilogramų sovietinių laikų prisodrinto urano atsargų.

Panašiu laiku A. Lukašenka viešėjo ir Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Tuo metu buvo tikima, kad Baltarusiją galima patraukti Vakarų linkme taikant morkos metodą.

Cichanouskajos patarėjas: Lukašenka jau gavo labai daug

S. Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka portalui LRT.lt sakė pasitikintis partneriais amerikiečiais ir remiantis kietą Lietuvos poziciją dėl sankcijų Baltarusijos režimui.

„Už S. Cichanouskio ir kitų politinių kalinių paleidimą A. Lukašenka jau gavo labai daug: jis gavo nuotrauką su generolu K. Kelloggu. Ir tai tikrai didelis pasiekimas jam, nes iki šiol jis buvo izoliuotas ir niekieno nepripažįstamas. Manau, kad tai gana daug“, – sakė F. Viačorka.

Jis patvirtino, kad tarp JAV ir Baltarusijos vyksta diskusijos dėl diplomatinių santykių atšildymo, bet abejojo, ar šalys apsikeis ambasadoriais.

„Amerikiečiai nori daugiau žmonių misijoje, nes A. Lukašenka buvo apriboję JAV buvimą Baltarusijoje iki minimumo. Šiuo metu diskutuojama dėl didesnio JAV diplomatų skaičiaus Minske, bet ne ambasadorių lygmeniu, nes tai reikštų A. Lukašenkos legitimumo pripažinimą“, – teigė F. Viačorka.

Tačiau pašnekovas pripažino, kad didžiausias A. Lukašenkos troškimas – sankcijų atšaukimas.

„Aišku, A. Lukašenka labiausiai nori sankcijų atšaukimo, bet tai neįmanoma. Mes negalime net kalbėti apie sankcijų panaikinimą, kol A. Lukašenka taiko represijas. A. Lukašenka to nori, jis tikisi, kad pataisęs santykius su Amerika jis sugebės įtikinti atšaukti sankcijas. Bet mes manome, kad apie tai anksti net kalbėti. Mes remiame Lietuvos poziciją, kad reikia tęsti spaudimą režimui“, – tęsė S. Cichanouskajos patarėjas.

„Mes galime kažko nežinoti, bet iš esmės JAV Valstybės departamento žmonės koordinuojasi su Europos Komisija ir užsienio reikalų ministrais iš Europos Sąjungos šalių bei demokratinėmis jėgomis. Mes realiai kas savaitę bendraujame. Neturime priežasčių netikėti ir tikrai nemanau, jog esame tokioje padėtyje, kad kalbėtume apie galimą sankcijų atšaukimą ar švelninimą“, – reziumavo F. Viačorka.

* 2025-07-04 18.20 val. Šis tekstas buvo redaguotas. Patikslinta, kad „Ryanair“ orlaivis buvo priverstinai Minske nutupdytas ne 2019, o 2021 m.