Gyventojus pastarąją savaitę nustebino itin tikroviški suklastoti televizijos naujienų reportažai, sukurti naudojant sintetinių medijų (angl. deepfake) technologijas. Tačiau tyrėjai neseniai išsiaiškino ir tai, kad už sukčių sukurtų vaizdo įrašų slypi didesnis tarptautinis tinklas.
Veikė visoje Europoje
Pasak iniciatyvos „Debunk.org“ vadovo Viktoro Daukšo, iš viso tyrėjai atrado 20 vaizdo įrašų socialiniame tinkle „Facebook“, jie jau užblokuoti. Įrašai buvo skirti keliolikai valstybių, buvo išleisti skirtingomis kalbomis.
Pavyzdžiui, įrašuose lietuvių kalba buvo imituojami televizijų naujienų laidų reportažai, žurnalistų, politikų ir gydytojų kalbėjimas. Viename iš jų europarlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga esą reklamuoja produktą akių sveikatai.
„Jei 2025 metais jūs vis dar lašinate į akis pirmus pasitaikiusius vaistinius lašus, esate arba neišmanėliai, arba elgiatės kaip visiški idiotai“, – sklandžiai kalba A. Verygos atvaizdas. Kitame vaizdo įraše gydytojas Vytautas Kasiulevičius aiškina, esą vakcinos kelia žalą sveikatai, taip pat reklamuoja vaistinį produktą.
LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios geros kokybės klastočių Lietuvoje dar neteko matyti.
„Klaidos matomos tik kai kuriuose linksniuose ir kirčiuose. Ši kampanija išnaudoja deepfake [vaizdo įrašus], jie yra aukščiausios kokybės Lietuvoje, kuriuos esame iki šiol aptikę“, – pasakojo „Debunk.org“ vadovas V. Daukšas.
Pasak jo, vaizdo įrašai buvo sukurti naudojant socialiniuose tinkluose naudojamus viešų asmenų ir politikų vaizdo įrašus.
Naujas sukčiavimo lygis – taip kampaniją pavadino Nacionalinis krizių valdymo centras ir išreiškė susirūpinimą dėl itin pažangių klastočių.
Pasak V. Daukšo, dalis sukčių kampanijos sėkmės buvo dėl to, kad skaitytojų dėmesį pritraukdavo skambios antraštės apie vakcinų žalą. Todėl sukčių sukurtą nuorodą, skirtą išvilioti pinigus, platino judėjimo prieš skiepus atstovai.
„Tai padidino matomumą – daugiau žmonių buvo apvogti“, – pastebėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie tarptautinės kampanijos mastus, jis sakė, kad reklamą galėjo pamatyti šimtai tūkstančių gyventojų.
„Skaičiai bus dideli, kalbama apie 14–15 valstybių Europos Sąjungoje, kur šios apgaulingos reklamos rodomos. Paskyrų jau dabar rasta virš 20, kiekvieną dieną atrandame daugiau. Manau, kalbėsime šimtų tūkstančių [peržiūrų] ribose arba daugiau“, – sakė V. Daukšas.
Užtenka apgauti tik vieną
Įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pastebi, kad sukčiai jau anksčiau naudodavo tą pačią taktiką: apsimesdavo žiniasklaidos priemonėmis, kurdavo netikrus straipsnius. Tačiau dabar klastotės yra labai tikroviškos, o sukurti jas trunka trumpiau. Tobulėja ir dirbtinio intelekto supratimas apie lietuvių kalbą.
„Reikėjo daug darbo įdėti dizaineriui, technologijų specialistams, inžinieriui, kad kūnas reportaže atrodytų realus. Dabar užtenka kelių dirbtinio intelekto įrankių, teisingos užklausos, nuotraukų pavyzdžių ir turime sukurtą reportažą, kuris gali atrodyti pakankamai realistiškai ir apgauti žmones“, – sakė jis.
Dažnai, kalbant apie dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų atpažinimą, raginama atkreipti dėmesį į žmonių ausis, rankas, nes šias kūno dalis dirbtiniam intelektui sukurti sunkiau. Tačiau dabar vaizdas atrodo be priekaištų, sako T. Stamulis.
„Labai svarbu tas kritiškas mąstymas, ar informaciją matote viename šaltinyje, ar daugiau portalų, puslapių, žmonių tai skelbia. Į kur veda nuoroda, ar tai tikrai, pavyzdžiui, LRT puslapis, ar panašus ir nieko bendro neturintis – tai galėtų išduoti šaltinį“, – patarė pašnekovas.
Žiūrint į vaizdo įrašą jis pataria atkreipti dėmesį į vaizdo ir garso dinamiką, ar nėra staigių nutrūkimų, pauzių, nes nedidelių netikslumų, žiūrint atidžiai, galima rasti. Tačiau sukčiams pakanka ir vienos aukos.
„Tokios grupuotės, jei bando apgauti paprastus žmones, negaišta labai daug laiko turiniui, žinutei, pačiam paveiksliukui, vaizdo ar garso įrašui. Nes žino, kad vis tiek iš tūkstančio keliasdešimt tikrai paklius“, – pabrėžė T. Stamulis.
Pasigenda socialinių tinklų atsakomybės
Abu LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad pagrindinė problema kovojant su tokiais sukčiais yra tai, kad jie veikia skirtingose valstybėse, dažnai Rusijoje, kuri su Lietuvos teisėsauga nebendradarbiauja, arba Ukrainoje, kur vyksta karas.
„Pinigai iš lietuviškų sąskaitų greitai pervedami į užsienio bankus, tokius pinigus sustabdyti, užkirsti yra labai sudėtinga. Dažnai žmogus pastebi, kad prarado pinigus vėliau, nei tai įvyko, ilgą laiką galvoja, kad tai investicija, grąža – bet niekas negrįžta“, – pastebi T. Stamulis.
Minėti vaizdo įrašai jau pašalinti iš socialinių tinklų. Būtent socialinių tinklų požiūris, pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiojo patarėjo Dariaus Butos, kelia didžiausią susirūpinimą valstybės institucijoms.
„Bandėme susisiekti su feisbuko atstove Baltijos šalims, žadėjo sustiprinti situacijos peržiūrą, tačiau kol kas rezultatų nesulaukta“, – anksčiau „Eltai“ pasakojo jis.
Analitikų teigimu, tokio tipo apgavystėms reikalingas valstybių bendradarbiavimas.
„Toliau teisėsaugos darbas yra analizuoti. Mes radome, kad tai tarptautinės grupuotės, operacijos, tiriant tokius atvejus reikalingos tarptautinės pastangos. Vien Lietuvos policija tokių atvejų išspręsti negali“, – kalbėjo V. Daukšas.
